TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VSD vadovas: dėl CŽV kalėjimų neturime ką tirti

2014 12 23 16:36
Gediminas Grina. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seime antradienį dėl galimo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo iškviestas Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina sakė negalintis atsakyti nei į teisėsaugos srities, nei į politinio pobūdžio klausimus.

Anot jo, nepaisant JAV Senato ataskaitos paskelbimo, VSD neturi, ką tirti dėl galbūt Lietuvoje veikusio kalėjimo terorizmu kaltinamiems asmenims.

„Nelabai yra ką naujo pasakyti, nes tai, kas buvo paskelbta, yra tas pats, ką ir taip visi šnekėjo penkerius metus. Prokurorai labai aiškiai pasakė, kol nėra konkretybių, tai nėra, apie ką ir kalbėti (...). Viduje mes neturime, ką tirti“, - antradienį Seime žurnalistams teigė G.Grina.

Į Seimą VSD vadovą pakvietę frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai klausė, kokių veiksmų jo vadovaujama institucija ėmėsi po to, kai Jungtinių Valstijų Senatas paskelbė ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamų teroristų kankinimus slaptuose įkalinimuose centruose, o dienraštis „Washington Post“ ir nevyriausybinės organizacijos, jog ataskaitoje minimas „violetinis“ centras veikė Lietuvoje.

„Paviešinus ataskaitą atsirado galimybė gauti papildomos informacijos apie buvusią sulaikymo ir tardymo programą. Galimų veiksmų apimtis visuomenei paaiškino Generalinė prokuratūra. Kaip žinia, JAV prezidentas šią programą nutraukė dar 2009 metais, o Seimo specialioji tyrimo komisija 2010 metais pateikė išvadą šiuo klausimu. Kiek man žinoma, Generalinė prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą, todėl kaip ne šios kompetencijos institucijos vadovas niekaip negaliu komentuoti šio proceso“, - sakė VSD direktorius.

Klausiamas, ar buvo imtasi priemonių nustatyti, kas iš aukštos politinės vadovybės leido Lietuvoje įkurti laikiną sulaikymo centrą, G.Grina tvirtino negalintis komentuoti politinės vadovybės veiksmų.

„Nacionalinės politinės vadovybės veiksmus, tiek būtus, tiek nebūtus, turėtų vertinti patys politikai, o ne VSD direktorius. Sunkiai įsivaizduočiau demokratinėse valstybėse situaciją, kai VSD direktorius nustatinėja, kurie politikai yra teisūs, o kurie ne“, - atsakė VSD generalinis direktorius.

Į klausimą, kokiems asmenims buvo skirti minimi milijonai dolerių atsidėkojant už programos palaikymą, G.Grina tvirtino, jog tai būtų prokurorų tyrimo klausimas.

„Negaliu Seimui atsakyti į mano kompetencijai nepriklausančius klausimus. Kaip žinote, nors ir nesu teisininkas, manau, kad „dėkingumo“ rodymo veikas, jei tai susiję su priešiškų žvalgybų veikla, nebent yra manančių, kad JAV yra priešiška valstybė, pagal faktus turėtų tirti teisėsauga, juo labiau, kad jūsų klausimas patenka į galimų korupcinių veiksmų sampratą. Taip pat apgailestauju, kad net praėjus 25 metams po valstybės atkūrimo vis dar manoma, jog VSD kaip koks KGB turi viską ištirti, nubausti ir galiausiai nuteisti kaltus. Turiu vilties, kad gyvename teisinėje valstybėje. Kiek viešai žinoma, dar 2011 metais tyrimas dėl VSD pareigūnų piktnaudžiavimo buvo nutrauktas, ir ne VSD , o prokuratūra sprendžia apie faktinius pagrindus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, - kalbėjo G.Grina.

Jungtinių Valstijų Senatas gruodį paskelbė ataskaitą, kurioje aprašomi JAV Centrinės žvalgybos valdybos vykdyti įtariamų džihadistų judėjimo „al Qaeda“ narių tardymai, naudojant kankinimus. Informacija apie konkrečias valstybes, kuriose buvo įrengti slapti centrai, ataskaitoje paslėpta.

Ataskaitoje minimi milijonai dolerių, skirti vietos pareigūnams „dėkingumui“ parodyti. Anot dokumento, „violetinis“ centras buvo uždarytas, kai valstybė atsisakė suteikti medicinos pagalbą centre kalintam Saudo Arabijos piliečiui Mustafa Ahmadui al Hawsawiui.

„Čia yra Amerikos vidiniai reikalai ir keista, kad vidinė Amerikos kova permetama Lietuvai ir Lietuvoje daug kas to nesupranta“, - Senato ataskaitą antradienį komentavo G.Grina.

Jo teigimu, apie specialiųjų tarnybų veiklą išvis neturėtų būti viešai diskutuojama.

„Mano čia labai kategoriška pozicija - normaliose valstybėse apie tokias tarnybas turi būti kalbama tik NSGK (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto - BNS) lygiu, o ne kažkur plačiau. Nes kai žiniasklaida pradeda diskutuoti apie žvalgybos tarnybų veiklą, tai čia priešiškoms valstybėms yra lobis. Nes kiekvienas žurnalistas vis tiek ką nors gudraus parašo, kas turi kažkokią vertę, o mes stengiamės, kad tos vertės kiti negautų“, - pareiškė VSD direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"