TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VSD vadovas: kodėl Lietuvoje tiek daug rusiškų TV kanalų?

2014 04 16 10:33
G.Grina Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Rusija siekia kontroliuoti Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė.

Trijų Seimo komitetų posėdyje informacinio saugumo klausimu kalbėjusi VSD darbuotoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikiantys rusiški kanalai yra finansuojami iš Rusijos, o vadovybėje daugiausiai - Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.

„Situacija Lietuvoje yra tokia, kad pagal televizijų programas rusų kalba ir jų retransliacijas kabelinėje televizijoje, pagal Rusijos produkciją Lietuvos televizijos kanaluose, pagal spaudos leidinių pasiūlą iš Rusijos bei vietinių rusiškų spaudinių gaunamą paramą iš Rusijos galime teigti, kad informacinė erdvė rusų kalba tiesiogiai ar netiesiogiai vis dėlto priklauso nuo Rusijos. Pati Rusija įvardija vieną iš grėsmių tai, kad Lietuvos rusakalbiai yra gerai integravęsi Lietuvoje ir gerai sutaria su lietuviais. Antra grėsmė - jaunoji karta, kuri nebemoka tiek rusų kalbos, ir tokiu būdu Rusija ieško visai naujų būdų, tiek kurdama interneto portalus, tiek rengdama seminarus, žiemos, vasaros mokyklas, studijas ir jas apmokėdama“, - sakė VSD atstovė, kurios pavardė komitetų neskelbiama.

„Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba akivaizdžiai siekiama kontroliuoti, ir tai iš tikrųjų pavyksta. Jei kalėtume konkrečiai apie tris rusakalbes žiniasklaidos priemones, ir ką jos rašo, galėtume įvardinti tai, kad jos yra remiamos iš Rusijos, paramos Lietuvoje negauna, atitinkamai tai, kas formuoja jų turinį, yra aišku. Dviejų žiniasklaidos priemonių vyriausieji redaktoriai yra Rusijos federacijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, taop pat viena iš jų pavaduotoja“, - kalbėjo VSD atstovė.

Klausiamas, kiek žmonių žiūri rusiškas televizijos programas, VSD generalinis direktorius Gediminas Grina sakė, kad šie monitoringo duomenys vieši - skirtingu laiku tokios televizijos turi nuo 5 iki 10 proc. žiūrovų.

Savo pasisakyme VSD vadovas retoriškai klausė, kodėl kabelinių televizijų siūlomuose paketuose - gausu rusišku kanalų, ir visiškai nėra lenkiškų, išskyrus „TV Polonia“.

Komitetų posėdyje pasisakęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas pažymėjo, kad komisijos turimos priemonės prieš propagandą yra gana ribotos.

„Komisijos priemonės, kurias gali taikyti, yra gana ribotos, visų pirma dėl to, kad kanalai registruoti Europos Sąjungos šalyse, taip pat įstatymuose reglamentuota, kad apribojimai taikomi iki trijų mėnesių“, - trečiadienį Seime trijų komitetų posėdyje dėl informacinio saugumo sakė E.Vaitekūnas.

E.Vaitekūnas pažymėjo, kad norint iš viso stabdyti viso kanalo transliavimą, tą padaryti gana sudėtinga.

„Kalbant apie viso kanalo stabdymą, turi būti tokiais atvejais keturios sąlygos, kurios turi būti vykdomos vienu metu - pažeidimas, kompetentingos institucijos išvados (dėl pažeidimo - red.), taip pat Europos Komisija turi konsultuotis su transliuojančia valstybe, jei nepavyksa sutarti per penkiolika dienų ir panašiai, sąlygos gana sudėtingos“, - kalbėjo komisijos vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad komisija minimiems rusiškiems kanalams nėra išdavusi licencijų, todėl apribojimai nukreipiami į operatorius, ir šiuo atveju kyla problemų dėl palydovinės televizijos „Viasat“, kuri ir toliau retransliuoja Lietuvoje sustabdytas programas.

„Kabeliniai operatoriai yra blogoje situacijoje, nes yra kitas retransliuotojas, „Viasat“, kuris nėra Lietuvos jurisdikcijoje ir komisijos sprendimai lyg ir negalioja jiems. Mes kreipėmės į prokuratūrą, kad ištirtų, ar teisėtai „Viasat“ retransliuoja, nors ir teismas, ir komisija yra nustatę, kad tos programos yra stabdomos trims mėnesiams“, - sakė LRTK vadovas.

Posėdyje pasisakęs prokuroras Rimvydas Valentukevičius sakė nesutinkantis, jog nėra galimybių imtis priemonių prieš LRTK sprendimų nevykdančios „Viasat“.

„Tam kontekste, dėl kurio vyksta ta diskusija šios dienos, norėčiau pažymėti tą problematiką, kuri neišspręsta, būtent su palydovinės skaitmeninės televizijos vienu iš transliuotoju „Viasat“. Ta aplinkybė, kad šitas retransliuotojas jau pakankamai ilgą laiką vykdo ūkinę komercinę veiklą Lietuvos teritorijoje, kaip PVM mokėtojas, turintis atitinkamą numerį ir atitinkamus santykius su Valstybine mokesčių inspekcija, turi Lietuvoje klientų aptarnavimo centrą Vilniuje ir regioninių centrų, atsižvelgiant į šiuos faktus teigti, kad Estijos Respublikoje registruotas subjektas nevykdo Lietuvoje veiklos, todėl komisijos ar kitų institucijų sprendimai jo atžvilgiu dėl tariamai netinkamos jurisdikcijos negalimi, mano požiūriu, teigti neteisinga“, - sakė prokuroras.

„Kreipimosi komisijos į Generalinę prokuratūrą įvertinti, kodėl „Viasat“ nevykdo komisijos sprendimų minėtų, dėl rusiškų kanalų retransliavimo, nereikia perkelt ienų, atsiprašau už išsireiškimą, ant kitos institucijos, kai ne visiškai išnaudota pačios komisijos kompetencija“, - kalbėjo R.Valentukevičius. Jis pažymėjo, kad prokuratūra vertina, ar tam tikruose veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, Baudžiamojo kodekso rėmuose, tuo tarpu LRTK sprendimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę.

„Man atrodo, kad čia buvo ne visos teisinės galimybės išnaudotos išspręsti tais teisiniais instrumentais, kurie yra pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Vertinimai, ar komisija gali bausti, ar sprendimas pagrįstas, ar nepagrįstas, tuos dalykus įvertins teismas, kai subjektas, kuriam bus paskirta komisijos administracinė nuobauda, apskųs administraciniam teismui, teismas pasisakys, ir išvengsime diskusijų ir interpretacijų“, - kalbėjo prokuroras.

Posėdyje pasisakęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius pulkininkas Saulius Guzevičius pažymėjo, kad mūšio laukas smarkiai transformuojamas ir informacinė erdvė tapo nepaprastai svarbi. „Jeigu prasidedant Antrajam pasauliniam karui vokiečiams reikėjo padaryti provokaciją pasienyje su Lenkija, jie atvežė savo kalinius, perrengė pasieniečiais, juos sušaudė ir apkaltino Lenkiją, kad turėtų pretekstą įsiveržti, tai šiandien pradedant Krymo okupaciją net niekas nebuvo nužudytas, Kryme tiesiog buvo paskleista melaginga informacija, kad ten žudomi Rusijos tautybės žmonės ir tam užteko preteksto pradėti specialią operaciją“, - kalbėjo pulkininkas.

Kalbėdamas apie kariuomenės užduotį apginti šalį jis pabrėžė, kad tam būtina visuomenės parama. „Norint sėkmingai atlikti savo pareigą, mums reikia visuomenės paramos, reikia rezervo, visuomenės supratimo, pakankamo finansavimo, ir tik jei visuomenė mus palaikys ir rems, mes galėsime sėkmingai atlikti mums keliamas užduotis ir pagrindinę - apginti savo šalį. Suprantama, kad norint gauti tą paramą, mums reikia palankios informacinės erdvės“, - kalbėjo S.Guzevičius.

Jis pažymėjo, kad paveikiausia Rusijos propaganda Lietuvą pasiekia per televizijos programas, ir jas nuolat stebi maždaug 15 proc., t.y. apie 405 tūkst. šalies gyventojų.

„Iš visų propagandos įrankių, tarp kurių yra internetas, televizija, radijas, kai kurie kultūriniai renginiai, pats didžiausias kalibras, paveikumas yra per televizijas. Pagal atliktus tyrimus, Lietuvoje iš viso esamo elektorato 97 proc. žiūri televiziją nuolat. Nežiūrint į tai, kad internetas labai paplitęs mūsų šalyje, televizija vis dar išlieka viena pagrindinių informavimo priemone, ir, mūsų analitikų manymu, dar apie 6-7 metus televizija dominuos. Pagal atliktus tyrimus, Rusijos televizijos auditorijos pasiekiamumas yra 14 proc., t.y. per 405 tūkst. gyventojų, kurie nuolat stebi. Tai nemaži skaičiai, atsižvelgiant į mūsų esamą elektoratą“, - kalbėjo kariuomenės atstovas.

Seime trečiadienį informacinio saugumo klausimus aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetai. komitetai pradėjo svarstyti sprendimo projektą, kuriuo siūloma informacinio saugumo užtikrinimui kurti tarpinstitucinę darbo grupę, taip pat remiama idėja kurti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomeninį informacijos kanalą. komiteto nariai pakviesti teikti pasiūlymus ir diskusijos dėl sprendimo bus tęsiamos kituose posėdžiuose.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymu trims mėnesiams yra apribotos kanalų „RTR planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“ ne Europos Sąjungoje pagamintų laidų transliacijos trims mėnesiams. Pernai analogišką sprendimą teismas buvo priėmęs „PBK Lithuania“ atžvilgiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"