TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

VTEK nevertins KT teisėjų elgesio, Seime galvojama apie apkaltą (papildyta)

2012 01 10 15:33

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl šešių Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų. Anot etikos sargų, teisės aktai jiems nesuteikia įgaliojimų vertinti KT teisėjų elgesio.

Prašymą įvertinti grupės KT teisėjų veiksmus praėjusią savaitę pateikė grupė Seimo narių. Jų nuomone, teisėjai galėjo supainioti privačius ir viešuosius interesus svarstydami Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų konstitucingumo.

Etikos sargams atsisakius svarstyti šį klausimą, parlamentarai spręs, ar inicijuoti apkaltą.

"Man atrodo, kad šitoje istorijoje dėti taško negalima, nes turi būti atsakyta į iškeltas abejones, ar aukštosiose mokyklose dėstantiems teisėjams sprendžiant dėl aukštojo mokslo reformos nebuvo pažeistas viešųjų ir privačių interesų derinimo principas. VTEK sako, kad ne jų galioje spręsti dėl KT teisėjų ir siūlo tą daryti Seimui, mes frakcijoje tarsimės, ar inicijuoti apkaltos procesą", - BNS sakė vienas kreipimosi iniciatorių konservatorius Paulius Saudargas.

Inicijuoti apkaltą Konstitucinio Teismo teisėjams gali ne mažiau kaip 36 Seimo narių grupė.

Anot parlamentarų, teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma Birmontienė, Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas ir Dainius Žalimas "yra akademinės bendruomenės nariai, ilgalaikiais darbo santykiais susiję su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais, dėl kurių veiklos sąlygų – ir finansinių – taip pat buvo sprendžiama".

Konstitucinio Teismo 48 straipsnis numato, kad KT teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tais atvejais, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, jei teisėjas yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla ir jei yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

Parlamentarai taip pat pareiškė, jog šie teisėjai žinojo apie abejones dėl jų nešališkumo. Tai esą buvo pareikšta viešai, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu.

KT gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Kaip teigiama VTEK pranešime, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme įtvirtintos prievolės, įskaitant pareigą vengti interesų konflikto bei elgtis taip, kad nekiltų abejonių, taikomos visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenis, neišskiriant KT teisėjų.

Tokios pozicijos laikosi pats KT, savo 2004 m. kovo 31 d. nutarime pažymėjęs: „Respublikos prezidentui, kaip bet kuriam kitam valstybės pareigūnui, sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą draudžia ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Pagal šį įstatymą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privatūs ir visuomenės viešieji interesai turi būti suderinti, turi būti užtikrinta, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtintas priimamų sprendimų nešališkumas ir užkertamas kelias korupcijai valstybinėje tarnyboje atsirasti bei plisti.

Kita vertus, įstatymas neįgalina VTEK vertinti KT teisėjų elgesio, nes jų nusišalinimo klausimus reguliuoja specialus Konstitucinio teismo įstatymas.

Kilus abejonių dėl konkrečių KT teisėjų veiklos, jų elgesys gali būti vertinamas vieninteliu Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme numatytu būdu – per apkaltos procesą, kurį pradėti turi teisę Seimas.

Būtent tokią juridinę procedūrą tarnybinio elgesio vertinimui Seimas yra taikęs per tuomečio prezidento Rolando Pakso apkaltą 2004 m. Tuomet KT pažymėjo: tam, “kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią.”

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"