Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

VTEK nutraukia tyrimus dėl dešimties europarlamentarų elgesio

 
2017 07 26 13:13
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), atsižvelgdama į Europos teisės departamento (ETD) prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos teisės instituto (LTI) pateiktą informaciją, nutraukė tyrimus dėl dešimties Europos Parlamento (EP) narių elgesio. 

Tyrimo metu nagrinėta Laimos Liucijos Andrikienės, Petro Auštrevičiaus, Zigmanto Balčyčio, Vilijos Blinkevičiūtės, Antano Guogos, Valentino Mazuronio, Rolando Pakso, Algirdo Saudargo, Valdemaro Tomaševskio ir Viktoro Uspaskicho elgesio atitiktis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Buvo aiškinamasi, ar šie asmenys nepažeidė reikalavimų deklaruoti privačius interesus nustatyta tvarka bei terminais, rašoma pranešime spaudai.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu, europarlamentarų pareiginiai ir drausminiai santykiai susiklosto ES, o ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Taigi EP nariams Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo numatyta pareiga teikti privačių interesų deklaracijas tiesiogiai netaikytina. Ji taikytina tuomet, kai asmuo į šias pareigas kandidatuoja. LTI teigimu, kandidatai į EP narius priklauso ES valstybių narių teisiniam reglamentavimui, kadangi EP rinkimų vykdymas yra perduotas joms. Tačiau EP nario statusą įgiję asmenys, anot LTI, nebėra saistomi specifiniais juos išrinkusios valstybės rinkėjų interesais ar valdžios institucijų reikalavimais – jie privalo veikti visų ES piliečių labui.

ES teisės aktai europarlamentarams nustato aukščiausius veiklos skaidrumo reikalavimus bei sankcijas už atitinkamus pažeidimus. ETD nuomone, ES teisė įtvirtina visas reikiamas priemones, užtikrinančias, kad EP nariai atstovautų tik viešiesiems interesams ir jų priimami sprendimai būtų skaidrūs bei nešališki. O valstybės narės, anot ETD, teisiškai neįpareigotos šioje srityje imtis kokių nors papildomų veiksmų. Europarlamentarai privalo deklaruoti bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą EP pirmininkui teikiamoje Finansinių interesų deklaracijoje. Jas galima rasti EP interneto svetainėje esančioje EP narių tinklalapių skiltyje „Pareiškimai“ (arba „Declarations“, jei peržiūra vykdoma anglų kalba).

VTEK neneigia ES teisės viršenybės principo, tačiau, siekdama užtikrinti viešąjį interesą bei korupcijos prevenciją, VTEK rekomenduoja Lietuvoje išrinktiems EP nariams atskleisti savo privačius interesus ir Lietuvoje, teikiant deklaracijas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo numatyta apimtimi. VTEK tokios nuomonės laikosi atsižvelgdama į europarlamentarų veiklos specifiką Lietuvoje: jie turi teisę dalyvauti Seimo ir jo komisijų, Vyriausybės bei kitų valstybės institucijų ir įstaigų posėdžiuose, juose teikti savo pastabas ir pasiūlymus; kaip ir Seimo nariai, EP nariams gali būti suteiktos darbo patalpos Seime ir savivaldybėse, Seimo transporto priemonės, gali būti dengiamos jų kelionių ir kitų su tarnybinių pareigų vykdymu susijusios išlaidos, jei to neužtikrina ES teisės aktai; Lietuvoje turimuose biuruose EP nariai rengia susitikimus su juos rinkusiais Lietuvos Respublikos piliečiais ir jiems atsiskaito; europarlamentarai turi teisę grįžti į ankstesnį darbą Lietuvoje ir pan. Be to VTEK atkreipia dėmesį, kad EP pirmininkui teikiamos Finansinių interesų deklaracijos turinys nėra identiškas Lietuvoje teikiamos Privačių interesų deklaracijos turiniui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"