TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vykdoma užsienio politikos strategų valia

2008 04 23 0:00

Seime pratęsta prieš kelias savaites žlugusi naujos Balkanų valstybės pripažinimo procedūra. Nors ir liko nesutarimų šiuo klausimu, dauguma parlamentarų sutiko, kad procesui reikia įžiebti žalią šviesą.

Iki Kosovo nepriklausomybės pripažinimo liko vienas žingsnis. Vakar parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) siūlymui pripažinti nuo Serbijos prieš kelis mėnesius atskilusios valstybės nepriklausomybę.

URK pirmininkas Justinas Karosas pabrėžė, kad Kosovo nepriklausomybę palaiko ne tik Europos Sąjungos (ES) valstybės, bet ir mūsų šalies prezidentas Valdas Adamkus bei užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Seimo URK pirmininkas kolegoms priminė, kad Kosovo problemos prasidėjo dar 1989-aisiais, kai daugiausia albanų gyvenamoje provincijoje pradėti vykdyti etniniai valymai. J.Karosas aiškino, kad prielaidas pripažinti šalies nepriklausomybę sudaro ir tai, jog Kosovas dešimtmetį buvo savarankiškai administruojamas ir tvarką jame palaikė NATO pajėgos. "Todėl galima sakyti, kad sprendimas pripažinti Kosovo nepriklausomybę, kitaip nei Padnestrės atveju, yra teisėtas", - iš tribūnos aiškino J.Karosas.

Seimo URK pirmininkas palaikyti nutarimo projektą kolegas taip pat ragino vardydamas šalis, kurios jau pripažino Kosovą. Jis teigė, kad tai jau padarė 37 Jungtinėms Tautoms (JT) priklausančios šalys, pagrindinės ES valstybės ir kelios artimiausios Lietuvos kaimynės. "Tai solidus pagrindas pripažinimo procedūrai", - tvirtino J.Karosas.

Tačiau jo pateikti argumentai įtikino ne visus Seimo narius. Parlamentarai abejojo, ar tai, kad Kosovą pripažino mažiau nei penktadalis JT valstybių, atrodo labai solidžiai. "Darbietis" Kęstutis Daukšys J.Karoso teiravosi, kokių interesų mūsų šalis turi Kosove ir kokios naudos turėsime pripažinę šią valstybę. Seimo URK pirmininkas aiškino, kad Lietuva turi solidarizuotis su kitomis ES šalimis. Jis taip pat pabrėžė, kad mūsų valstybė turi daug ekonominių interesų Vakarų Balkanų regione.

Kiti parlamentarai baiminosi, kad pripažinusi nuo Serbijos atskilusią valstybę Lietuva vėliau turės problemų, kai savo pretenzijas dėl nepriklausomybės pradės reikšti maištaujantys Gruzijos ir Moldovos regionai - Abchazija, Pietų Osetija ir Padnestrė.

Tačiau, J.Karoso nuomone, drauge su pirmųjų valstybių banga Kosovo nepriklausomybės pripažinti nespėjusi Lietuva turėtų pasitempti bent jau dabar. Tai, kad mūsų šalis vengia kuo skubiau spręsti šį reikalą, anot parlamentaro, gali pasirodyti keista mūsų užsienio partneriams. "Jiems galime pasirodyti kaip problemą vilkinanti šalis. Pasaulio bendruomenės akyse mūsų prestižo tai nepakels", - pabrėžė J.Karosas.

Konservatorius Andrius Kubilius taip pat ragino kolegas neatsukti nugaros Kosovui. Anot jo, tai svarbu ne tik dėl Balkanų regiono ateities, bet ir siekiant parodyti, kad šiuo klausimu nesame Rusijos pusėje. "Rusijos užsienio politikos formuotojai siekia, kad Kosovą pripažinusių valstybių skaičius JT nepasiektų 50. Kieno mes pusėje?" - klausė A.Kubilius. Galutinį sprendimą dėl Kosovo pripažinimo Seimas turėtų priimti birželio pradžioje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"