TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė didina spaudimą Mokesčių inspekcijai

2013 06 18 6:00
Modestas Kaseliauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Toliau stringant planuotam biudžeto surinkimui, Vyriausybė vėl kreipia piktą žvilgsnį į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Dėl to gali susvyruoti ne pirmą kartą kritikos dėl nevaisingos kovos su šešėline ekonomika sulaukiančios institucijos vadovo Modesto Kaseliausko kėdė.

Per penkis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą neįplaukė 77 mln. litų, o į valstybės biudžetą - 169 mln. litų planuotų pajamų. Mažiau nei prognozuota surinkta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų. PVM surinkta 350 mln. litų mažiau – iš viso 3 mlrd. 688 mln. litų. Akcizai biudžetą papildė 1 mlrd. 266 mln. litų – beveik 101 mln. mažiau nei numatyta.

Atsižvelgdamas į tai, premjeras Algirdas Butkevičius pavedė Finansų ministerijai iki liepos 15 dienos atlikti VMI mokesčių administravimo veiklos efektyvumo analizę, pateikti išvadas ir siūlymus dėl mokesčių administravimo gerinimo. Finansų ministerijoje tam bus sudaryta komisija. Ekspertai įsitikinę, kad baksnodama į VMI Vyriausybė problemų šaltinio ieško ne ten, kur turėtų.

Nepakankamos pastangos

A.Butkevičiui kai kurių mokesčių stringantis surinkimas kelia nerimą. „Todėl noriu žinoti aiškias tokio mokesčių nesurinkimo priežastis. Gavus specialistų analizę bus galima daryti konkrečias išvadas ir tolesnius veiksmus“, - aiškino premjeras.

Algirdas Butkevičius

PVM ir akcizus surenkant prasčiau nei planuota, A.Butkevičiaus nuomone, reikėtų stiprinti VMI veiklą: būtinas geresnis planavimas, o svarbiausia – griežtesnė mokesčių mokėjimo kontrolė.

Finansų ministras Rimantas Šadžius neseniai jau buvo pavedęs VMI ir Muitinės departamentui nurodyti priežastis, kodėl stringa PVM ir akcizų surinkimas, taip pat siūlymus, kaip taisyti padėtį. „Tačiau tenka pripažinti, jog penkių mėnesių mokesčių surinkimo tendencijos, nepaisant minėtų įstaigų vadovų patikinimų, kad situacija keisis, akivaizdžiai byloja, jog VMI veikla siekiant pažaboti šešėlinę ekonomiką yra nepakankama ir būtinos skubios pastangos įvykdyti mokesčių surinkimo planą“, - pažymėjo Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Vytautas Lenkutis.

Tikrina įmones

VMI aiškina, kad PVM įplaukų atsilikimui nuo plano didžiausią įtaką šiemet daro pasikeitusi importo PVM tvarka: anksčiau importuotojai šį mokestį privalėdavo sumokėti iškart, dabar – tik po tam tikro laiko. Taip pat PVM surinkimo tendencijoms nemažą įtaką daro vis dar stagnuojanti vidaus rinka.

Akcizo mokėjimui didžiausią įtaką turi mažėjantis akcizinių prekių pardavimas: dyzelinių degalų šiemet parduota 2 proc., benzino – 17 proc., cigarečių – 2,5 proc. mažiau nei praėjusiais metais. „VMI nuomone, didžiausia akcizo surinkimo problema – iš trečiųjų šalių įvežami degalai ir kontrabanda“, - aiškino VMI atstovas spaudai Darius Buta.

Pasak jo, reaguojant į įtemptą PVM mokėjimą šiemet daugiausia dėmesio skiriama prievolėms vykdyti. Atrinkta apie 1 tūkst. didžiųjų įmonių ir atliekami tiksliniai jų vizitavimai. Dėl PVM nemokėjimo rizikos per kelias savaites VMI inspektoriai aplankė apie 800 mokesčių mokėtojų. Tačiau surinkta informacija esą rodo, kad didžioji dalis jų tinkamai vykdo mokestines prievoles.

Signalas ekonominei politikai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pabrėžia, kad situacija dėl mokesčių nesurinkimo kol kas nėra dramatiška. Tačiau tai, kad pagrindiniai biudžeto mokesčiai nesurenkami 7-8 proc., jau yra tam tikras signalas. Jo nuomone, tai labai susiję su psichologine būsena, kurią patiria daugelis vartotojų, laukiančių ir kaupiančių pinigus. „Vyriausybė deda nepakankamai pastangų, kad įtikintų žmones daugiau vartoti, skirti pinigų vietinėms investicijoms, o ne laikyti juos banke. Daug eksportuojame, bet vidaus vartojimas nekinta arba net mažėja. Tai rimtas signalas visai ekonominei politikai, ją būtina koreguoti“, - įsitikinęs parlamentaras.

Klausiamas, kaip vertina tai, jog stringant mokesčių surinkimui Vyriausybė akis kreipia į VMI, K.Glaveckas teigė, kad visuomet kažkas turi būti kaltas. Tačiau jis mano, kad kalti gali būti ne tik tie, į kuriuos rodoma pirštu, bet ir tie, kurie rodo.

K.Glaveckas teigiamai vertina nuo 2005 metų VMI vadovaujančio M.Kaseliausko veiklą. Esą palankiai jį vertino ir ankstesnė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Nemanau, kad jis per 5-6 mėnesius smarkiai pablogėjo. Nemanau, kad įvyko kas nors dramatiško, bet kažkas turi būti kaltas. Kai kaltas, visuomet krinta galvos. Kai jos krinta, situacija dažniausiai mažai keičiasi, bet galvos pasikeičia“, - dėstė jis.

Neįžvelgia sisteminių priežasčių

Nepriklausoma ekspertė Rūta Vainienė mano, kad kai kurių mokesčių nesurinkimo problema yra rimta, bet į ją taip nežvelgiama. „Premjeras mano, jog tai kažkoks organizacinis nesklandumas, kad VMI kažkur nesuveikė, nesuadministravo ir dėl to rezultatai yra tokie blogi. Premjeras neįžvelgia sisteminių priežasčių, kodėl nesurenkami akcizai ir PVM“, - įsitikinusi ji.

R.Vainienės teigimu, šie mokesčiai susiję. „Iš esmės tai yra akcizinių prekių mokesčių nesurinkimas. Normaliam žmogui tai byloja, kad akcizai yra per dideli. Tuo metu premjerui ir koalicijos partneriams, siūlantiems akcizų pakėlimą, atrodo priešingai – kad jie per maži, dėl to mažai ir surenkama“, - pažymėjo ekspertė.

Didžiausią grėsmę R.Vainienė įžvelgia dėl to, kad į mokesčių nesurinkimą nežiūrima fundamentaliai sistemiškai, o taškiniu būdu – nesurinko, vadinasi, VMI kažko nepadarė. „Tikrai padarė tą patį, ką ir pernai, užpernai, ir daugiau. Tačiau jeigu motyvacijos veikia priešinga linkme, jokios administracinės priemonės, žiaurios akcijos, reidai to nepanaikins. Gaila, kad premjeras, būdamas ekonomistas, nesuvokia tokių elementarių dalykų. Ne VMI reikia tikrinti, mokesčių sistemą reikia revizuoti“, - pabrėžė R.Vainienė.

Būtina skatinti verslą

Analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, esama rizikos, kad mokesčių surinkimo planas gali būti neįvykdytas. Prie to prisideda mažesnė nei planuota infliacija, lėčiau nei ekonomika auganti vidaus prekyba.

R.Rudzkis nemano, kad dėl mokesčių nesurinkimo nemaža dalimi kalta ir VMI. Jo nuomone, ši institucija dirba gerai, nors esama rezervų dirbti dar geriau. „Manau, problema ta, kad ekonomika auga ne taip greitai, kaip galbūt buvo tikėtasi“, - pažymėjo jis.

Vertindamas kritiką VMI dėl nepakankamos veiklos siekiant pažaboti šešėlinę ekonomiką, R.Rudzkis pabrėžė, kad apčiuopiamų rezultatų šioje srityje galima pasiekti tik kolektyvinėmis pastangomis. Jis priminė, kad didinami akcizai skatina kontrabandą ir mažesnį vartojimą. „Prieš keletą metų buvo lygiai tas pats – akcizus padidinus buvo surinkta mažiau, paskui jie buvo sumažinti ir surinko daugiau. Pagrindinis mano siūlymas valdžiai – ne žūtbūt stengtis kuo tiksliau surinkti suplanuotus mokesčius, o skatinti verslą. Jei verslo plėtra bus pakankamai sparti, kad ir mažiau juvelyriškai surinksime, bet nuo didesnio pyrago. Tokiu būdu pinigų galiausiai bus daugiau“, - tikino R.Rudzkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"