TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė energetikos liūtui grąžina paskutines skolas

2008 10 15 0:00
Kauno hidroelektrinę, energetikų teigimu, norėtų valdyti bet kuris verslininkas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, "Leo LT" toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą.

Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras. Nuo 2007-ųjų pabaigos Ūkio ministerijos rengtas projektas, kurį į gyvenimą žadėta paleisti dar vasaros pradžioje, patvirtintas pačiame rinkimų vajaus įkarštyje, kai Seimo politikų galvos buvo užimtos visai kitais dalykais.

"Pamačius šio įstatymo projektą, pirmoji mintis buvo, kad jis sukurtas tarsi specialiai "Leo LT", - LŽ sakė Seimo narys teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Žaidė emocijomis

Akcinių bendrovių įstatymo pataisos Ūkio ministerijoje pradėtos brandinti praėjusių metų pabaigoje. Jos gimė netrukus po to, kai nacionalinio investuotojo, gavusio "Leo LT" vardą, kūrimo procese dalyvaujančiai vadinamojo VP dešimtuko valdomai "NDX energijai" bent laikinai teko susitaikyti su mintimi, kad nuo valstybės atsikąs mažesnį kąsnį nei tikėjosi.

Tuo metu premjeras Gediminas Kirkilas išdidžiai pranešė neleisiąs nacionalinio investuotojo bendrovės kūrime dalyvaujančiai "NDX energijai" užgrobti valstybės turto. Premjeras kalbėjo apie "Lietuvos energijai", taip pat jungiamai į naują energetikos darinį, priklausančias Kauno hidroelektrinę (HE) ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE). Jos, G.Kirkilo teigimu, turi likti valstybės nuosavybė - tai yra būti išskirtos iš nacionalinio investuotojo bendrovės ir veikti kaip savarankiški juridiniai vienetai.

"Labai abejojama, ar neužgrobs privatus investuotojas Kruonio ir Kauno elektrinės, todėl yra toks pasiūlymas", - sakė G.Kirkilas.

"NDX energijos" savininkai labai nesipriešino. Už tai jie įgijo galimybę, apie kurią santūriai užsiminė ūkio ministras Vytas Navickas ir dėl kurios garsiai piktinosi, bet buvo neišgirsti, ekspertai. Iš valstybės paketo išėmus Kauno ir Kruonio elektrines, "Lietuvos energijos" vertė, taigi ir valstybės dalis, sumažėjo tiek, kad privatininkai gavo vadinamąjį mažąjį blokuojantįjį paketą - 38 proc. "Leo LT" akcijų.

"Elektrinių išėmimas buvo reikalingas norint išlaikyti "NDX energijos" mažąjį blokuojantįjį akcijų paketą. Kitaip būtų tekę akivaizdžiai sumažinti tų elektrinių vertę, tai būtų sukėlę daug klausimų, o tiek įžūlumo, matyt, neužteko", - LŽ kalbėjo europarlamentaras Šarūnas Birutis.

Tiesa, iš pradžių privatininkai bandė įsigyti ir atitinkamą akcijų paketą, ir Kruonio bei Kauno elektrines. Tačiau nusamdytos audito bendrovės "KPMG Baltics" atliktame vertinime Kruonio ir Kauno elektrinės buvo įkainotos taip pigiai, kad sukėlė Valstybės kontrolės susidomėjimą.

Vyriausybė ėmėsi kitos taktikos - pareiškė šių elektrinių neatiduosianti. "Leo LT" sukūrimo sutartyje, patvirtintoje Seimo, fiksuota, kad sukūrus nacionalinio investuotojo bendrovę ne vėliau nei per 24 mėnesius šios elektrinės nuo "Lietuvos energijos" turi būti atskirtos, o jų pagrindu sukurtos dvi atskiros bendrovės.

Dūmų uždanga ES

Kauno HE ir Kruonio HAE išskyrimas turėjo ir kitą tikslą - įtikinti Europos Sąjungos (ES) viršūnes, kad "Leo LT" kūrėjai laikosi vadinamojo trečiojo energetikos paketo reikalavimų - atskirti energetinių tinklų valdymą nuo tiekimo bei gamybos, taip užkertant kelią monopolijoms kurti.

Tiesa, Lietuvos Vyriausybė ir šiuo atveju bandė būti gudresnė už partnerius. Birželio pradžioje ministrų kabinetas patvirtino Ūkio ministerijos parengtą poziciją deryboms su Briuseliu, pagal kurią siūlyta laikytis nuostatos, kad taikant Trečiąją direktyvą Lietuva, kaip ir Latvija, Estija bei Suomija, turėtų prašyti išimties gamybai ir tiekimui atskirti. Ji esą turėtų galioti, kol šalys, šiuo metu priklausančios nuo vienintelio energijos išteklių tiekėjo - Rusijos, užsitikrintų alternatyvų tiekimą.

Tuo metu kalbėta, kad Vyriausybė, siekdama pereinamojo laikotarpio, taip gina Rusijos dujų milžinės "Gazprom" interesus. Tačiau kai kurie ekspertai jau tada užsiminė, kad išimtis būtų ypač palanki ir kitai monopolininkei - "Leo LT", savo rankose sutelkusiai energijos gamybos ir tiekimo bendroves.

Vyriausybės iniciatyvą užblokavus ne tik Seimo Europos reikalų komitetui, bet ir Užsienio reikalų ministerijai, vadinamojo nacionalinio investuotojo kūrėjams teko ieškoti kitų išeičių.

Vos po kelių savaičių Ūkio ministerija Vyriausybei pateikė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus. Rinkimų įkarštyje, Vyriausybės palaimintas, jie pasiekė Seimą.

Valstybei - privatininko teisės

Kaip tikino Ūkio ministerija, Akcinių bendrovių įstatymas tobulinamas, siekiant kuo skubiau įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/63/EB nuostatas. Pagrindinis pataisų akcentas - suteikti galimybę akcinių bendrovių akcininkams, bendrai sutarus, patiems nuspręsti, ar reikalingas reorganizavimo sąlygų vertinimas, kurį atliktų audito įmonė, taigi ir viešinimas.

Ekspertai nesiginčija - kalbant apie privačias akcines bendroves, priimta įstatymo nuostata yra teigiama, nes supaprastintos įmonių reorganizavimo nuostatos gali palengvinti jų veiklą. Tačiau Europoje, matyt, sunkiai suvokiama, kad šalyje narėje gali būti įsteigta bendrovė, kurioje privataus akcininko funkciją atlieka valstybė.

"Lietuvoje situacija yra kita, nei numato ES teisė. Priėmus pataisą mūsų sąlygomis, ji tampa labai ydinga, - LŽ sakė teisininkas K.Čilinskas. - Joje nėra numatyta saugiklių, neleidžiančių perleisti energetikos subjektų, skaidant "Leo LT", į privačias rankas, skolas ir prievoles paliekant valstybei."

K.Čilinsko manymu, Seimui priėmus Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, "Leo LT" įgyja galimybę neviešinti susitarimų dėl bendrovės restruktūrizavimo, kurio pirmasis žingsnis turėtų būti Kauno ir Kruonio elektrinių atskyrimas.

"Iki priimant šį įstatymą buvo galima tikėtis, kad elektrinių atskyrimas bus padarytas valstybės naudai, tačiau dabar atsiranda galimybių įrodyti, jog naudinga viską atiduoti privatiems savininkams, o niekas nebegalės to patikrinti, nes nebelieka viešumo", - kalbėjo teisininkas.

Desperatiški veiksmai

"Leo LT" valdybos pirmininkas ir bendrovės vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Rymantas Juozaitis tikina, kad ir toliau laikosi sutarties, pagal kurią Kruonio ir Kauno elektrinės turi būti atskirtos. Pasiteiravus, ar ateityje nuomonė nepasikeis ir, remiantis Seimo priimtomis Akcinių bendrovių įstatymo pataisomis, nebus pabandyta elektrinių išlaikyti savo rankose, "Leo LT" vadovas siūlė to klausti akcininkų. "Pagrindinis akcininkas yra valstybė. Jos reikia ir klausti", - tvirtino R.Juozaitis.

SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas įžvelgia prielaidų, kad valstybė, šiuo atveju tapusi privačia akcininke, pagal Akcinių bendrovių įstatymo pataisas gali bandyti išsaugoti elektrines "Leo LT" sudėtyje.

"Valstybė, veikdama kaip privatus akcininkas ir remdamasi Akcinių

bendrovių įstatymu, teoriškai galbūt galėtų apsispręsti neišskirti

minėtų bendrovių į atskirus juridinius vienetus. Tačiau tokiu atveju

reikėtų keisti "Leo LT" sutartis", - kalbėjo N.Udrėnas.

Jo teigimu, peržiūrint sutartį, tektų keisti "Leo LT" įstatinio kapitalo dydį ir valstybės valdomą akcijų dalį bendrovėje. "Kadangi nuo sutarties dėl "Leo LT" praėjo nedaug laiko, sunku pagrįsti būtinybę ją keisti. Be to, Kruonio ir Kauno elektrinių atskyrimą įpareigoja ne tik "Leo LT" steigimo sutartys, bet ir ES direktyvų, reguliuojančių energetikos sektorius, principai, pagal kurias reikia atskirti elektros gamybą nuo perdavimo tinklų. Todėl mažai tikėtina, kad Kruonio HAE ir Kauno HE nebus atskirtos ir paliktos "Leo LT" sudėtyje", - svarstė analitikas.

Kas naudingiau valstybei

Kalbėdama apie Kruonio ir Kauno elektrinių išskyrimą ir planus paversti jas savarankiškai veikiančiomis bendrovėmis, Vyriausybė nelinkusi akcentuoti pagrindinio dalyko - tiek Kruonio HAE, tiek Kauno HE yra skirtos visos šalies elektros sistemos stabiliam darbui palaikyti.

Užliūliavęs visuomenę gražiais šūkiais apie tvirtą poziciją ir apsisprendimą neatiduoti privatininkams Kauno ir Kruonio elektrinių, premjeras G.Kirkilas nutylėjo, kad toks sprendimas tik sumažino valstybės dalį kuriamoje nacionalinio investuotojo bendrovėje, tačiau problemos neišsprendė - "Leo LT" vis tiek turės naudotis šių elektrinių paslaugomis, o jos be nacionalinio investuotojo išgyventi taip pat sunkiai galės. Viso to rezultatas - kylančios kainos, apie kurias ūkio ministras V.Navickas prakalbo iš karto po pažadų išskirti Kruonio ir Kauno elektrines. Ir tai netrukus pats ėmėsi neigti.

Kaip LŽ sakė buvęs ilgametis "Lietuvos energijos" valdybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas, atskyrus elektrines jų padėtis taptų nevienoda. Kauno HE, jo teigimu, yra "višta, nešanti auksinius kiaušinius".

"Bet koks verslininkas ją norėtų nusipirkti. "Leo LT" yra ypač naudinga ją turėti. Tai - šiuo metu pigiausias energijos šaltinis Lietuvoje", - kalbėjo jis.

Tačiau, pasak J.Vilemo, Kruonio HAE, kurios pagrindinė funkcija yra energijos akumuliavimas, veikti savarankiškai būtų itin sudėtinga. "Viskas priklausytų nuo to, ar elektrinė iš kur nors gautų pigios elektros energijos, ar ne. Jeigu tokio šaltinio nebus, elektrinė stovės. Didžiąją dalį laiko ji stovi ir dabar, tačiau atlieka labai svarbią - IAE trumpalaikio rezervo funkciją. Šiuo atžvilgiu jos egzistavimas pateisinamas, tačiau plėtoti didelį verslą savarankiškai Kruonio elektrinei gana sudėtinga", - pažymėjo akademikas.

Jo teigimu, Kruonio HAE perspektyvos išaugtų Lietuvai nusitiesus elektros tiltus į Švediją. Tuo labiau kad Lietuvos mastais itin didelė hidroakumuliacinė elektrinė galėtų aptarnauti visą regioną.

Tuo, kad Kruonio HAE paversti nuostolingai veikiančia, taigi ir labai pigia, įmone - nesudėtinga, neabejoja ir europarlamentaras Š.Birutis. "Ar "Leo LT", perdavus Kruonio elektrinę valstybei, paversti ją nuostolinga, o po to pigiai įsigyti, ar perimti dabar - tokių pagundų privačiam kapitalui tikrai bus. Didžiausia problema - valstybės ir privačių interesų suderinimas. Jei "Leo LT" būtų valstybinė bendrovė, klausimų nekiltų ir tokių sankryžų nebūtų. Dabar ilgai turėsime spręsti tokius rebusus, o mokės už tai Lietuvos žmonės", - kalbėjo europarlamentaras.

Terminas artėja

Tai, kad "Leo LT" nežada paleisti Kruonio ir Kauno elektrinių iš savo rankų, rodo ir bendrovės kuriami planai. Rugsėjo 18-ąją Vyriausybėje pristatytoje nacionalinio investuotojo bendrovės veiklos iki 2022 metų strategijoje, kalbant apie veiksnius, galinčius sutrukdyti naujos atominės jėgainės statybą, nurodoma ir tai, kad darbai strigtų, jei nebūtų galimybių panaudoti Kruonio HAE pajėgumo.

Vis dėlto viešai "Leo LT" kalba ne apie bendros sistemos išsaugojimo, bet dviejų elektrinių atskyrimo planus. Konkretesnius veiksmus bendrovė žada aptarti visai netrukus - lapkričio mėnesį, kai naujai susirinkęs Seimas suks galvas ne dėl "Leo LT" perspektyvų, bet dėl būsimosios Vyriausybės formavimo.

Bendrovės vadovo R.Juozaičio teigimu, iki to laiko samdytos konsultacinės bendrovės turėtų parengti siūlymus dėl Kruonio ir Kauno elektrinių atskyrimo, tad "Leo LT" stebėtojų tarybai ant stalo guls veiksmų planas. "Nežinau, koks būdas bus patvirtintas - greitesnis planas, lėtesnis planas. Kol kas mes dabar laikomės 2 metų grafiko", - kalbėjo R.Juozaitis.

Europarlamentarė Ona Juknevičienė įsitikinusi, kad pasirinkta sprendimo dėl Kruonio ir Kauno elektrinių ateities data rodo "desperatišką "Leo LT" kūrėjų norą pasinaudoti situacija, kol darinys dar neišformuotas, ir gauti iš to naudos".

Europos Komisija (EK) dar rugpjūčio pabaigoje oficialiai kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę, prašydama informacijos apie nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo aplinkybes. Lietuvos projektu susidomėta gavus skundą, kad kuriant nacionalinio investuotojo bendrovę valstybė palankiomis sąlygomis perleido "Leo LT" akcijų privatiems investuotojams.

Be kitų Lietuvai keliamų klausimų, EK atstovai domisi ir tuo, kodėl dvi "Lietuvos energijai" pavaldžios elektrinės turi būti atskirtos per 24 mėnesius po sandorio užbaigimo ir kokį poveikį tai daro "Leo LT" vertės nustatymui bei atitinkamam valstybės turtui.

"Leo LT" gyvavimo laikas yra suskaičiuotas. Nė kiek neabejoju, kad EK pareikalaus šį darinį išformuoti. Tad, kalbant apie Kruonio ir Kauno elektrines, "Leo LT" nori pasinaudoti paskutine galimybe ir išspausti kiek galima daugiau naudos", - pažymėjo europarlamentarė O.Juknevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"