TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė nedarbo rykštės nesustabdo

2013 01 15 5:34
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė vakar nenorėjo atsakyti į klausimą, ar pasitiki LDB direktoriumi V.Šlekaičiu. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Mūsų šalyje darbo neturi kas ketvirtas jaunuolis. Nors statistika rodo, kad per metus situacija pagerėjo, prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, jaunų bedarbių gretas tirpdo emigracija.

Vakar prezidentė D.Grybauskaitė jaunimo nedarbo problemas aptarė su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Valstybės vadovės teigimu, negali būti dangstomasi dėl emigracijos pagerinta statistika, o už jaunų žmonių įdarbinimą atsakingos ministerijos turi dirbti koordinuotai.

D.Grybauskaitė negailėjo kritikos Lietuvos darbo biržai (LDB) dėl neveiksnumo. Tačiau LDB direktorius su priekaištais nesutinka.

Būtinas veiksmingas planas

D.Grybauskaitės teigimu, LDB neveiksnumas yra nepateisinamas. Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė pažymėjo, kad LDB būtina rimta ir neatidėliotina pertvarka - kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi sulaukti konkrečios pagalbos. "Tokios darbo biržos, kokios yra šiandien, kai tik užsiimama bedarbių registravimu, žmonėms nereikalingos", - prezidentės nuomonę perdavė D.Ulbinaitė.

Anot D.Grybauskaitės, Vyriausybė turi patvirtinti aiškų ir veiksmingą nacionalinį jaunimo įdarbinimo planą. Pasinaudojus tarptautine praktika, turi būti sukurtas ir pradėti veikti bendras įdarbinimo modelis, apimantis pagalbą nuo profesinio parengimo, praktinių įgūdžių iki nuolatinio įsidarbinimo. Taip pat būtina griežčiau kontroliuoti, kaip leidžiamos jaunimo užimtumui skirtos lėšos.

Pristatė naujas priemones

Ministrė A.Pabedinskienė po susitikimo su prezidente pasakojo apie naujas priemones, padėsiančias jaunimui įsidarbinti. "Yra aptartos dvi priemonės. Savanorystė - tai galbūt daugiau susiję su pilietiškumo apraiškomis, bet mes, žinoma, pilietiškumą turime sieti ir su darbu. Antra priemonė yra mobilios komandos. Su jaunais žmonėmis, kurie nesimoko, nedirba, reikia vesti dialogą ir juos bandyti integruoti į darbinę veiklą", - aiškino ji.

A.Pabedinskienė teigė ir iš jaunimo pasigendanti noro dirbti, prisiimti atsakomybę, užsiimti verslu. Ministrė sutiko, kad LDB reikia pertvarkyti, nes dabar ji savo funkcijas atlieka formaliai. Tačiau A.Pabedinskienė nenorėjo atsakyti į klausimą, ar pasitiki LDB direktoriumi Vidu Šlekaičiu.

Situacija gerėja?

Pats V.Šlekaitis aiškina, kad LDB itin prisideda prie nedarbo mažinimo. "Pernai į mus kreipėsi apie 74 tūkst. jaunų žmonių. Iš jų apie 40 tūkst. įdarbinome, 12 tūkst. įtraukėme į įvairias priemones, maždaug 4 tūkst. jų pradėjo savo verslą pagal patentus. Faktai rodo, kad LDB atlieka tam tikrą darbą", - teigė jis.

V.Šlekaitis tikino, kad jaunimo situacija darbo rinkoje gerėja. Esą per metus neturinčio darbo jaunimo sumažėjo nuo 30 iki 25 tūkstančių. Eurostato duomenys rodo, kad nedarbas Lietuvoje mažėja sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių", - pažymėjo jis.

Norint sumažinti nedarbą, anot V.Šlekaičio, būtina, kad ekonomika kurtų darbo vietas. Taip pat reikia mokyti jaunuolius, nes daugiau nei pusė jaunų bedarbių yra nekvalifikuoti, dėl to jų įdarbinimas komplikuotas.

Kompleksinė problema

Ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad jaunimo nedarbą privalu mažinti drauge su bendru nedarbo lygiu. Anot jo, būtent bendras nedarbo lygis yra didžiausias sopulys, o ne tai, kad viena grupė žmonių labiau pažeidžiama nedarbo nei kitos.

R.Lazutkos teigimu, mūsų šalyje per mažai dėmesio skiriama darbo paklausai. Ją padidinus, didesnės galimybės atsivers ir jaunimui. "Jaunimo nedarbas priklauso nuo bendro nedarbo lygio. Retai būna taip, kad nedarbas būtų labai mažas, o jaunų bedarbių - labai daug", - pažymėjo ekspertas.

Kalbėdamas apie įvairias skatinamąsias priemones darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą, R.Lazutka pabrėžė, kad tokiu būdu nukentėtų kitos darbo ieškančių žmonių grupės.

STATISTIKA

ES statistikos agentūros Eurostato duomenimis, jaunimo nedarbas Lietuvoje pernai lapkritį siekė 24,2 proc., t. y. 6,7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2011-aisiais. Bendras nedarbo lygis mūsų šalyje 2012 metų lapkritį buvo 12,5 procento.

ES jaunimo nedarbas lapkričio mėnesį sudarė 23,7 procento. Mažiausias jaunimo nedarbo lygis tarp 27 Bendrijos narių priskaičiuotas Vokietijoje - 8,1 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"