TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė nutapė optimistinį paveikslą

2014 03 27 6:00
A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė tikina pasiekusi reikšmingų rezultatų daugelyje sričių. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ministrų kabinetas parengė ir netrukus Seimui teiks 2013 metų savo veiklos ataskaitą. Ekspertai pripažįsta Vyriausybės teisę džiaugtis gerėjančiais ekonomikos rodikliais, tačiau perspėja, kad tai dar nėra tikrasis proveržis, galintis užtikrinti ilgalaikę ūkio plėtrą.

Nuveiktus ir vis dar nebaigtus darbus, aplinkybių, lėmusių sėkmes bei nesėkmes, analizę bei artimiausios ateities vizijas Vyriausybė sudėjo daugiau kaip į 100 puslapių dokumentą, iliustruotą įvairiomis lentelėmis ir diagramomis. Šįkart socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus vadovaujamam ministrų kabinetui, kitaip nei prieš metus, teks atsiskaityti tik už savo veiklą. Pernai vos kojas apšilusiai XVI Vyriausybei teko atsakomybė ir už pirmtakės, kurios vairininkas buvo dabartinis opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, klaidas bei laimėjimus.

Vyriausybė džiaugiasi pasiekusi reikšmingų rezultatų daugelyje sričių. Prie svarbiausių laimėjimų priskiriama tai, jog didėja realiosios gyventojų pajamos, gerėja visuomenės gyvenimo kokybė ir mažėja nedarbo lygis.Teigiama, kad Lietuva pagrįstai gali džiaugtis ne tik vienu sparčiausiu ekonomikos augimu Europos Sąjungoje (ES), bet ir tarptautinių ekspertų pripažintu šalies konkurencingumo didėjimu, daugiabučių namų renovacijos proveržiu ir sėkmingai įgyvendinamais strateginiais projektais.

Didėjo pajamos

Ataskaitoje primenama, kad Vyriausybės strateginė kryptis - socialiai orientuotos rinkos ekonomikos stiprinimas. Šių pastangų rezultatai matyti jau dabar: esą sistemingai sprendžiamos socialinės atskirties problemos, didėja šeimų pajamos, atkuriamas visuomenės pasitikėjimas vykdomąja valdžia, akivaizdūs verslo laimėjimai. Anot dokumento, 2013 metais daugėjo optimistiškai nusiteikusių gyventojų, manančių, kad gerės šalies ekonominė, kartu ir namų ūkių finansinė padėtis.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) pernai buvo 5 proc. didesnis nei 2012 metais ir siekė 2230 litų. Pirmą kartą po ilgesnės pertraukos atlyginimų augimas pralenkė kainų didėjimą. Nuo 2013-ųjų pradžios atlyginimo didėjimas ėmė lenkti infliacijos augimo tempą. Didėjo darbo pajamos - minimali mėnesio alga buvo padidinta iki 1000 litų (17,65 proc.). Dėl to darbo užmokestis padidėjo beveik 200 tūkst. darbuotojų. “Apibendrinant galima teigti, kad 2013 metų Vyriausybės sprendimai, didinantys namų ūkių vartojimą, tapo pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu”, - teigiama dokumente. Taip pat džiaugiamasi, kad iki 11,8 proc. pernai pavyko sumažinti nedarbo lygį (2012 metais jis siekė 13,4 proc.), suvaldyti emigraciją. Skaičiai rodo, kad ji sumažėjo nuo 26,9 (2010 metais) iki 13,1 emigranto 1000-iui gyventojų.

Gerėjo verslo sąlygos

Anot ataskaitos, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per 2013 metus didėjo 3,3 procento. Didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo atsigaunantis statybos sektorius, apdirbamoji gamyba ir vidaus vartojimas. Šalies prekių eksportas pernai, palyginti su 2012 metais, padidėjo 6,5 proc. ir siekė 84,8 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 metais, eksportas padidėjo daugiau nei dvigubai (108,3 proc.).

Į nacionalinį biudžetą per praėjusius metus įplaukė 21 mlrd. 805 mln. litų pajamų (be ES paramos lėšų) - 2,8 proc. daugiau nei per 2012-uosius. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo pelno (padidėjo 10,1 proc.) ir gyventojų pajamų mokesčių (7,8 proc.) įplaukos. Vyriausybė džiaugiasi, kad, Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio valstybių reitinge pagal verslo sąlygas pakilo iš 27 į 17 vietą (Latvija - 24, Estija - 22, Lenkija - 45 vietoje). Tarp ES valstybių Lietuva užima 6 vietą.

Tačiau vis dar didelė problema lieka deficitinis “Sodros” biudžetas. Pernai jo išlaidos siekė 11 mlrd. 167,4 mln. litų. Vien pensijoms mokėti išleista daugiau nei 8 mlrd. litų, arba 73,1 proc. lėšų. Biudžeto išlaidos net 1 mlrd. 321,9 mln. litų viršijo pajamas. Vis dėlto deficitas buvo 530 mln. litų mažesnis nei 2012 metais, vadinasi, tiek pat mažiau lėšų reikėjo skolintis išmokoms mokėti. Ataskaitoje pabrėžiama, kad „Sodros“ biudžeto deficito mažinimo problema neišnyks ir ateityje, nes 2013-ųjų pabaigoje „Sodros“ buvo pasiskolinta ir negrąžinta 11 mlrd. 50 mln. litų.

Pavojų netrūksta

Dokumente primenama, kad pernai Vyriausybei teko ne tik spręsti “vis dar nestabilios ekonominės ir finansinės aplinkos iššūkius, bet ir imtis lyderystės ES mastu”. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu sėkmingai vadovauta deryboms, pasiekti susitarimai dėl 147 ES teisės aktų ir beveik 300 kitokių europinių dokumentų.

Nagrinėdama pernykštę nacionalinio saugumo situaciją Vyriausybė pabrėžė, kad pokyčių, kurie būtų turėję tiesioginės įtakos, “išorės aplinkoje neįvyko”. Kartu pastebėta, kad įtakos vis dėlto turėjo regioniniai ir visuotiniai procesai Ukrainoje, Rusijoje, nestabilumas Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad 2013 metais suintensyvėjo prieš Lietuvą nukreiptos Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų informacinės atakos. Teigiama, kad tai iš dalies lėmė Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, ypač mūsų šalies pastangos skatinti eurointegraciją Rytų partnerystės šalyse.

Kliūtys nepašalintos

Vilniaus universiteto profesoriaus Rimanto Rudzkio teigimu, kitų ES valstybių kontekste 2013-aisias Lietuva iš tiesų atrodė visai neblogai, pagal augimo tempą pateko tarp lyderių. “Dinamikos požiūriu praėję metai mums buvo sėkmingi. Pagal eksporto ir BVP augimą buvome antri treti, mus aplenkė tik latviai”, - LŽ sakė jis.

Anot eksperto, pernai pagaliau įvyko tas lūžis, kai realus atlyginimas iš tiesų augo. “Ir valstybės finansai judėjo į gerąją pusę, pajamų surinkta daugiau nei planuota. Žinoma, nejuda “Sodros” problemos”, - kalbėjo R.Rudzkis.

Tačiau tai, kad Lietuva išsiveržė į ES pirmūnes, Vyriausybės nuopelnas, profesoriaus nuomone, yra minimalus. “Ar buvo priimti kokie nors kardinalūs sprendimai, kurie labai pagerino verslo aplinką, padėjo pašalinti įvairius biurokratinius trukdžius? Ar viešasis sektorius tapo efektyvesnis? Ne, to nebuvo. Vis dėlto pagrindiniai augimo nuopelnai pelnytai tenka verslui, kuris pernai sėkmingai plėtojosi išnaudodamas ir Rytų, ir Vakarų rinkas. O Vyriausybė, ačiū jai, kad netrukdė, nepriėmė neprotingų sprendimų”, - sakė profesorius. Jo teigimu, pagrindinės kliūtys, trukdančios ilgalaikiam bei tvariam ekonomikos augimui, liko nepašalintos. “Proveržio valstybės politikoje nebuvo”, - reziumavo pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"