Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Vyriausybė palaiko Gintauto Kėvišo nustūmimo įstatymą

 
2017 04 26 16:31
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė pritarė, kad iki dviejų būtų ribojamos teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kadencijos.

Naujovė įsigaliotų, jei Kultūros ministerijos parengtoms pataisoms pritartų ir Seimas.

Šiomis pataisomis siūloma apriboti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kadencijų skaičių iki dviejų, įtvirtinti reikalavimą vadovams būti nepriekaištingos reputacijos bei įpareigoti teatrų ir įstaigų vadovus laikytis kultūros ministro nustatytų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių.

Anot ministerijos, projektu siekiama užtikrinti vadovavimo nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybės teatrams ir koncertinėms įstaigoms efektyvumą ir aukštą teatrų, koncertinių įstaigų vadovų kompetencijos lygį bei jų atsakomybę.

Pataisos taip pat numatyto galimybę be konkurso iki vienerių metų laikotarpiui paskirti laikiną įstaigos vadovą ne iš esamo jos personalo.

„Tarkime, atsitinka įstaigose, kad vadovai yra pašalinami nuo pareigų, tai tokiais atvejais atvejais paprastai norima užtikrinti sklandų ir harmoningą institucijos darbą, o jeigu tai yra su nušalintuoju susiję kiti asmenys, tai tokiu būdu susidaro tam tikros komplikacijos“, – posėdyje aiškino kultūros ministrė Lina Ruokytė-Jonsson.

Pakeitimai parengti, kai paaiškėjo, kad teisiškai sudėtinga iš pareigų atleisti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą Gintautą Kėvišą, nors kilo abejonių dėl reputacijos ir interesų konfliktų. Nepaisant to, kad nepasitikėjimą nuo išreiškė prezidentė, premjeras, kultūros ministrė, teatro vadovas atmetė visus priekaištus ir pareiškė nesitrauksiąs iš pareigų.

Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.

Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą.

Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G.Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"