TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė pasigedo finansinio pamušalo

2013 03 07 5:44
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Valdančiųjų ketinimai revizuoti pensijų reformą piktina opoziciją. Premjerui kilo abejonių, ar prieš tris mėnesius įteisintos nuostatos bus pakeliamos biudžetui.

Pernai lapkritį, prieš pat kadencijos pabaigą, Seimo priimtos Pensijos sistemos reformos įstatymo pataisos stringa. Apsidrausdami valdantieji ketina dar kartą suskaičiuoti, ar anksčiau valdžioje buvusių konservatorių iniciatyva palaimintas naujoves įmanoma finansuoti iš valstybės iždo. "Kitą savaitę bus aišku", - vakar patikino premjeras Algirdas Butkevičius ir paaiškino, kad atidėti svarstymą verčia finansų ministro kelionės. Pasak premjero, bus atlikti "skaičiavimai ir pasirinktas modelis", taip pat patikslinta, kiek reforma pareikalaus lėšų.

Opozicijos teigimu, Vyriausybės ketinimai stabdyti įstatymais patvirtintą ilgalaikę pensijų sistemos reformą yra lengvabūdiškas ir neatsakingas žingsnis, turėsiantis liūdnų pasekmių.

Skaičiuos išlaidas

Apie valdančiųjų ketinimus stabdyti pensijų reformą užvakar prabilo Seimo vicepirmininkas, ilgametis Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) narys Algirdas Sysas. "Mes manome, kad priimtos pataisos, kurios daugiau remia turtingus žmones neturtingųjų sąskaita, mums, kaip socialdemokratams, nepriimtinos", - teigė A.Sysas.

Tokios kalbos itin papiktino vieną iš reformos iniciatorių konservatorių Rimantą Joną Dagį. Politikas prognozavo, kad atšaukus reformą išaugs "Sodros" deficitas ir nedidės pensijos.

"Visi puikiai supranta, kad socialinė sritis - didžiausias valdžios sektorius, kuris daugiausia kainuoja visai valstybei. Jo nesutvarkius kalbėti apie finansinį tvarumą negalima. Kas gali investuoti į valstybę, kurioje neaišku kokia socialinė reforma?" - kalbėjo R.J.Dagys.

A.Butkevičius vakar tikino, kad stabdyti reformos niekas nesirengia. "Turime griežtai laikytis Finansinės drausmės įstatymo. Paprastai pasakius, planuodami 2014 metų biudžeto išlaidas turėsime atsižvelgti į valstybės biudžeto pajamų vidurkį", - aiškino premjeras. Vyriausybės vadovo teigimu, bus atlikti tikslūs skaičiavimai, kiek lėšų pareikalaus pensijų reforma. Dabar, anot jo, vieni teigia, kad šiam tikslui papildomai reikės 200 mln. litų, kiti - 90 mln. litų. Galimo reformos modelio premjeras išsamiau nekomentavo. "Kalbamės apie įvairiausius variantus", - teigė A.Butkevičius.

Būtina siekti balanso

Socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio teigimu, geriausia pensijų sistema yra tokia, kuri diversifikuoja atsakomybę tarp "einamojo finansavimo sistemos, kokia yra "Sodra", ir kaupiamosios sistemos". "Reikia ieškoti protingo balanso tarp šių sistemų", - LŽ sakė ekspertas.

T.Medaiskio nuomone, pernai lapkritį Seimo palaimintos pensijų reformos pataisos nors ir nėra be trūkumų, tačiau gana racionalios. "Kritiškai jų tikrai nevertinčiau", - sakė jis. Vis dėlto ekspertas siūlytų keisti nuostatą, kad skatinamoji valstybės išmoka paskui žmogų galėtų sekti tik į privatų fondą. "Žmogui turi būti suteikta teisė rinktis, kur jam kaupti papildomą pensiją - "Sodroje" ar privačiuose fonduose. Jei "Sodroje", kodėl nenumatyta, kad ten plauktų ir valstybės skiriama priemoka? Kodėl ji atitenka tik fondams?" - stebėjosi T.Medaiskis.

A.Syso kalbų, neva reforma naudinga tik turtingiesiems, už gryną pinigą ekspertas prisipažino negalįs priimti, kol nežino rimtų argumentų. "Gal čia turima galvoje, kad pensijos turėtų labiau priklausyti nuo mokėtojų įmokų, nes dabar jos labai smarkiai suvienodintos", - kalbėjo T.Medaiskis.

Gali pasirinkti

Pagal įstatymą nuo 2013-ųjų balandžio iki rugsėjo gyventojams, dalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje, suteikiama galimybė apsispręsti, kokioje sistemoje - privačioje ar valstybės - jie toliau nori kaupti būsimas pensijas. Pataisose numatyta, kad "Sodros" pervedimai į antros pakopos pensijų fondus nuo 2013 metų bus didinami iki 2,5 procento. Nors nuo 2014-ųjų pradžios jie mažės iki 2 proc., nuo 2020-ųjų vėl bus padidinti iki 3,5 procento. Taip pat numatyta, kad nuo 2014 metų sausio į pensijų fondus asmuo galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką. Kartu iš valstybės biudžeto galės gauti papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016-ųjų abi šios įmokos būtų padidintos iki 2 procentų.

Žmonėms nesutikus mokėti papildomos įmokos, jų įmokų į privačius pensijų fondus pervedimas iš "Sodros" nebus sustabdytas. Žmonės ir toliau pensiją galės kaupti ir "Sodroje", ir antros pakopos fonduose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"