TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė pasisako už skalūnų dujų žvalgybą

2013 03 21 9:53
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nepaisant nepalankių dviejų Seimo komitetų išvadų ir vietos bendruomenių pasipriešinimo, Vyriausybė pritaria skalūnų dujų žvalgybai vakarų Lietuvoje, kartoja jos vadovas.

"Lauksime dabar ir tikimės labai greitai gauti iš Seimo vakar priimtus sprendimus ir informaciją. Jeigu reikia pakeisti kai kuriuos įstatymus, mes juos tikrai pakeisime. Vyriausybės pozicija yra tokia, kad mes turime žinoti, ką turime žemės gelmėse", - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Perklausus, ar tai reiškia, jog Vyriausybė palaiko skalūnų išteklių žvalgybą, premjeras atsakė: "Taip". Pasak A.Butkevičiaus, politikai ir vadovai turi įtikinti visuomenę, kad skalūnų žvalgyba nekelia pavojaus aplinkai ir žmonėms. "Čia yra menas politikų, vadovų - įtikinti visuomenę, kad nėra grėsmės aplinkai ir žmonėms. Per prievartą, kaip aš anksčiau sakiau, jokie darbai Lietuvoje nebus vykdomi", - sakė Vyriausybės vadovas.

Parlamentiniai Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai trečiadienį nutarė siūlyti stabdyti skalūnų dujų žvalgybos vakarų Lietuvoje konkursą, kuriame dalyvavo JAV energetikos kompanijai "Chevron", kol bus priimti įstatymai dėl šių gamtinių išteklių paieškos ir jų naudojimo. Komitetai išvadą teiks Vyriausybei, kuri apsispręs, ar leisti "Chevron" žvalgyti skalūnų dujas.

"Nebus lengvų diskusijų dėl AE"

Šalies premjeras sako, jog diskusijos dėl naujos atominės elektrinės (AE) projekto ateities nebus lengvos.

Anot Vyriausybės vadovo, vien kelių į Visaginą, kur planuota statyti naują branduolinę jėgainę, sutvarkymui reikėtų kur kas daugiau pinigų nei skelbta anksčiau - beveik 1mlrd. litų, tačiau valstybė, anot jo, neturi tokių finansinių resursų.

"Tikrai nebus paprasta ir lengva diskusija, nes nėra didžiulių finansinių išteklių, nes vien infrastruktūros sutvarkymui - kelių plėtimas ar sustiprinimas, kitų svarbių objektų remontas ar rekonstrukcija - reikės beveik 1 mlrd. litų. Tie skaičiai visiškai prasilenkia su ankstesne pateikta informacija", - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

"Bet mes ne veltui remiamės mokslu, ekspertų išvadomis. Džiaugiuosi, kad bus galima kalbėti argumentuota kalba ir pasverti visas mūsų galimybes", - pridūrė premjeras.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog jis asmeniškai linksta nestatyti naujos branduolinės jėgainės, A.Butkevičius atsakė: "Aš niekur nelinkstu. Kaip ministrui pirmininkui, man labai būtų svarbu įgyvendinti didžiulius projektus".

Pasak jo, prioritetą Vyriausybė ketina teikti šilumos ūkio pertvarkai. "Aš šiandien linkstu į tai, kad prioritetai ir pinigai būtų skiriami šilumos ūkio pertvarkai. Aš, kaip ekonomistas, pasakysiu - niekada negaliu priimti sprendimų, jeigu jie nėra pagrįsti analize. Manau, jog taip elgiamasi visose Vakarų šalyse. Mes dar kažkodėl kai kada elgiamės, vadovaudamiesi sovietiniu mentalitetu, - iškeliame idėją, priimame sprendimą, kad ją reikia įgyvendinti. Po to pradedame galvoti, o kiek tai visa kainuos, koks bus rezultatas, kokia bus kapitalo grąža, kokia kaina", - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius trečiadienį sakė, jog Vyriausybė po Velykų svarstys darbo grupės siūlymus dėl Visagino atominės elektrinės projekto, kurį šiuo metu dar vertina mokslininkai.

A.Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai kritikavo buvusios centro dešiniųjų Vyriausybės parengtą projektą, pagal kurį Baltijos šalių energetikos įmonės ir Japonijos kompanija "Hitachi" naują 1350 megavatų atominę elektrinę pastatytų iki 2020-2022 metų.

Po referendumo, kuriame gyventojai pasisakį prieš naują atominę elektrinę, Seimas įpareigojo Vyriausybę iki gegužės 15 dienos pateikti atnaujintą strategiją.

Tarp svarbiausių darbų - padidinta MMA, mažesnis elektros kainos augimas

Tarp svarbiausių Vyriausybės pirmojo šimtadienio darbų premjeras nurodo minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimą, mažesnį elektros kainos augimą, saulės elektrinių plėtros stabdymą.

"Minimali mėnesinė alga padidinta iki tūkstančio litų, sumažinom elektros energijos gamybą Elektrėnuose iki 0,9 teravatvalandžių - tai galėtų sutaupyti per metus nuo 120 iki 140 mln. litų, ir manau, kad šitą klausimą buvo galima ir anksčiau spręst, mažiau mes perkam dabar gamtinių dujų, ir aišku, anksčiau tie pinigai iškeliaudavo į "Gazprom", į Rusiją. Dėl to mes sumažinom elektros energijos kainą pusantro cento. Taip pat užkirtome kelią saulės modulių steigimui, tai būtų kainavę Lietuvai didžiulius pinigus - apie 500 mln. litų ir elektros kaina būtų padidėjusi iki penkių centų", - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Centro kairės valdančioji dauguma nuo šių metų pradžios MMA padidino nuo 850 iki 1000 litų. Seimas priėmė Energetikos ministerijos inicijuotas pataisas, kuriomis siekiama pristabdyti saulės elektrinių plėtrą, siekiant išvengti elektros kainų didėjimo.

Ketvirtadienį Vyriausybės nuveiktus darbus per šimtą dienų premjeras pristatys Seimui.

Šešioliktoji centro kairės Vyriausybė, sudaryta socialdemokratų, Darbo partijos, "Tvarkos ir teisingumo" bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Seime prisiekė praėjusių metų gruodžio 13 dieną.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"