TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė peržiūrėjo nacionalinio saugumo grėsmes

2016 04 28 6:00
Juozas Olekas: "Strategija parengta pagal dabartinę geopolitinę situaciją, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus Gruzijoje, Ukrainoje ir šiaip elgesį aplink mūsų sienas.” Alinos Ožič nuotrauka

Vyriausybė siūlys Seimui atnaujinti daugiau nei dešimtmetį galiojančią Nacionalinio saugumo strategiją (NSS). Tarp svarbiausių šios politikos įgyvendinimo uždavinių – nacionalinių gynybos pajėgų stiprinimas.

Iš visų ministerijų atstovų sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, per penkis mėnesius parengė naujos NSS nuostatas. Projekte atnaujintos nacionalinio saugumo prielaidos ir interesai, aktualizuotas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių sąrašas, patikslinti tokios nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai. Taip pat įtvirtinti sprendimai, priimti reaguojant į pasikeitusią valstybės saugumo situaciją, pokyčiai viešojo, energetinio, ekonominio, informacinio ir kibernetinio saugumo, dvišalio bendradarbiavimo ir kitose srityse.

Realistiškas dokumentas

Anot darbo grupės vadovo J. Oleko, senoji strategija neatitiko šių dienų reikalavimų, todėl buvo peržiūrėta iš esmės. „Parašėme naują variantą, jame plačiai atspindimos įvairios nuomonės ir vertinimai“, – LŽ sakė krašto apsaugos ministras. Jo teigimu, naujoji NSS realistiškesnė, nes parengta pagal dabartinę geopolitinę situaciją, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus Gruzijoje, Ukrainoje ir „šiaip elgesį aplink mūsų sienas“. Strategija nurodo konkretesnes priemones, kaip tinkamai reaguoti į grėsmes ir garantuoti valstybės apginamumą. Esamos grėsmės lems ir visapusišką kariuomenės pertvarką. J. Oleko nuomone, naujoji NSS galėtų būti priimta Seimo pavasario sesijoje. „Tiek instituciniu, tiek politiniu požiūriu dauguma nuostatų turėtų tikti. Manau, kad Seimas dokumentą palaikys“, – sakė jis.

Prie NSS projekto rengimo prisidėjęs tuometis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento direktorius, dabar VRM vadovas Tomas Žilinskas pažymėjo, kad dokumentą siekta aktualizuoti, todėl atsisakyta per plataus, kiekvienam laikotarpiui būdingų reiškinių traktavimo. Anot ministro, aptariant vidaus reikalų sistemos klausimus išskirtos kelios pagrindinės problemos. Tarp jų – organizuotas nusikalstamumas, korupcija, šių reiškinių skverbimasis į šalies ūkį, finansų rinkas. Visa tai gali kelti rimtą pavojų visuomenės saugumui, daryti neigiamą įtaką valstybės ekonominiam, politiniam gyvenimui .

„Kita grėsmė – valstybės ir tarptautinio lygio ekstremaliosios situacijos, susidarančios dėl gamtinių, techninių, socialinių įvykių, užkrečiamųjų ligų protrūkio. Pagal visas šias grėsmes ir dėliojome prioritetus“, – LŽ sakė T. Žilinskas. Numatyta stiprinti civilinės saugos mechanizmą, viešąjį saugumą, organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę, ypatingą dėmesį skiriant organizuoto nusikalstamumo grupėms. „Žinoma, vienas prioritetų – užtikrinti patikimą Europos Sąjungos (ES) išorinės sienos apsaugą, neteisėtos migracijos prevenciją ir kontrolę, mūsų viešojo saugumo įstaigų pajėgumus ir gebėjimus“, – vardijo ministras.

Mato ginčytinų dalykų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario konservatoriaus Arvydo Anušausko nuomone, teikiamas NSS projektas tiek struktūra, tiek turiniu gerokai skiriasi nuo senojo dokumento. Esminis skirtumas tas, kad tarp pavojų, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį, akcentuojama ir konvencinė karinė grėsmė. Politiko teigimu, anksčiau apie ją buvo kalbama aptakiau, ji vertinta tik kaip rizika. „Tuomet ir sąlygos buvo kitos, nebuvo Ukrainos konflikto. Dabar apie konvencinę grėsmę sakoma tiesiai šviesiai, ir tai gerai. Strategija turi būti rašoma atsižvelgiant į realią situaciją, o ne į tai, ką norėtume matyti“, – LŽ sakė A. Anušauskas.

Kartu jis prisipažino matantis ir ginčytinų dalykų, jų paaiškinimo tikisi iš NSS autorių. Konservatorius abejojo, ar dokumentą pavyks priimti šios kadencijos Seimui. „Ana strategija buvo diskutuojama dvejus metus. Viskas priklausys nuo politinės valios. Jei rimtai bus imta svarstyti, galima pasiekti rezultatą. Bet ar valdantieji tai darys?“ – svarstė A. Anušauskas.

Jo nuomone, valdantieji gali ir neskubėti, nes patys gali nesutarti dėl kai kurių projekto nuostatų. Pavyzdžiui, dokumente akcentuojama, kad Lietuva rems ES migracijos ir prieglobsčio politiką. Tuo metu „darbiečių“ pozicija yra kitokia. „Nesinorėtų, kad strategijos priėmimas taptų valdančiųjų politinės kovos įkaitu, siekiant vietų būsimame Seime“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Grėsmės susijusios

NSS pabrėžiama, kad Lietuvos saugumo aplinką itin neigiamai veikia Rusijos veiksmai, pažeidžiantys tarptautines normas ir griaunantys taisyklėmis pagrįstą saugumo architektūrą Europoje. Agresija prieš kaimynes valstybes, Krymo aneksija, prie Lietuvos ir kitų šalių sienų sutelkta moderni Rusijos ginkluotė, didelio masto puolamojo pobūdžio pratybos, pasirengimas išvien naudoti karines, ekonomines, energetines, informacines ir kitokio pobūdžio civilines priemones, nukreiptas prieš kaimynes valstybes, gebėjimas išnaudoti vidines Rytų kaimynystėje esančių šalių problemas, taip pat pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą ir prieš jo neturinčias valstybes yra iššūkis Lietuvai ir visos euroatlantinės bendruomenės saugumui. Manoma, kad šie veiksniai darys įtaką šalies saugumui ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Strategijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, jog dinamiška, kompleksiška ir sunkiai prognozuojama Lietuvos saugumo aplinka pasižymi tuo, kad išorės ir vidaus, karinės ir nekarinės grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai yra tarpusavyje susiję. Atsižvelgiant į pakitusią saugumo aplinką, konvencinės karinės grėsmės Lietuvai ar kitai regiono šaliai nebėra teorinės, o karinės ir nekarinės (diplomatinės, informacinės, kibernetinės, ekonominės, energetinės, finansinės, teisinės) priemonės, nukreiptos prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, gali būti naudojamos išvien, siekiant paveikti pažeidžiamiausias valstybės gyvenimo sritis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"