TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė pirks tautos balsą

2016 07 07 6:00
Dauguma iki šiol vykusių viešųjų konsultacijų sulaukė vos vieno kito piliečių pasiūlymo. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Artimiausiu metu Vyriausybės kanceliarija rengiasi įsigyti kelių dešimčių viešųjų konsultacijų organizavimo paslaugas, suplanuotas keturių didelių forumų organizavimas, numatyti valdininkų mokymai bei seminarai. Netrukus Vilniuje apie „atvirą Vyriausybę“ skelbs ir 100 lauko reklamos stendų.

Atsinaujinę Vyriausybės, jai pavaldžių institucijų ir ministerijų tinklalapiai – tik pusė suplanuoto kelio. Vyriausybės kanceliarija vadinamosios elektroninės demokratijos projektui jau išleido beveik 440 tūkst. eurų, tačiau tai tebuvo pradžia.

Dabar ketinama investuoti į įvairius mokymus, sprendimus ir iniciatyvas. Vienos jų skirtos konsultacijoms su visuomene tobulinti, kitos – atviros Vyriausybės kampanijai internete viešinti. Ar tai duos greitų rezultatų? Mokslininkai tuo abejoja.

Vangi visuomenė

Apie likus metams iki rinkimų neatpažįstamai pasikeitusias ministerijų ir Vyriausybės interneto svetaines „Lietuvos žinios“ jau rašė pernai, kai elektroninės demokratijos plėtros šūkiais apkaišiotas projektas „Mano Vyriausybė“ abejonių sukėlė opozicijai ir visuomenininkams. Vieniems naujieji tinklalapiai priminė naujienų portalus, kiti juose pasigedo reikiamos informacijos.

Projektą skambiu pavadinimu „Elektroninės demokratijos paslaugų plėtra Lietuvos Respublikos Vyriausybėje“ 2014 metais inicijavo Vyriausybės kanceliarija kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos. Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.

Vyriausybė savo tinklalapyje, rubrikoje „E. pilietis“, skelbia ir viešąsias konsultacijas. Gyventojai čia gali, pavyzdžiui, teikti savo pasiūlymus, kaip efektyviau naudoti biudžeto lėšas. Neseniai jiems siūlyta pareikšti nuomonę dėl atviros Vyriausybės partnerystės veiklos, pasvarstyti, ar reikia keisti egzaminų sistemą. Pastaroji konsultacija sulaukė kone daugiausia piliečių pasiūlymų – septynių. Tuo metu kitos konsultacijos susidomėjimo nesulaukė – prie jau įvykusiųjų dažniausiai figūruoja skaičiai 0 arba 1.

Iš paskelbtų viešųjų pirkimų konkursų aiškėja, kad Vyriausybės kanceliarija rengiasi toliau plėtoti šį projektą, nes, kaip nurodoma, visuomenė vis dar vangiai dalyvauja viešojo valdymo procesuose.

„Institucijoms aktyviau įtraukti visuomenę į valdymo procesus trūksta vieningos komunikacijos praktikos ir strategijos. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo valdymo institucijos taip pat neturi vieningo konsultavimosi su visuomene mechanizmo ir jo taikymo praktikos. Kol kas nėra vieningos viešųjų konsultacijų metodikos, nėra nustatyti pagrindiniai konsultavimosi principai, terminai, standartai, nėra aprašyti konsultavimosi būdai, institucijoms trūksta metodinės pagalbos ir reikiamų kompetencijų tinkamai vykdyti viešąsias konsultacijas“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos pirkimo dokumentuose.

Viešinsis ir feisbuke

Antai vieno pirkimų techninėje specifikacijoje nurodoma, kad paslaugų teikėjas turės organizuoti 18 viešųjų konsultacijų, per kurias, kaip skelbiama, „turi būti plačiu mastu konsultuojamasi, diskutuojama su visuomene (visomis suinteresuotomis šalimis – viešojo valdymo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo įstaigomis, verslo subjektais ir jų atstovais) Vyriausybės darbotvarkės ir viešosios politikos sričių prioritetiniais klausimais“.

Čia pat paskelbta, kad siekiant aktyvesnio visuomenės dalyvavimo viešosiose konsultacijose, jos turi būti vykdomos organizuojant renginius. Planuojama surengti keturias vienos darbo dienos trukmės „plataus masto forumus/konferencijas“ (po 100 dalyvaujančių asmenų), 15 vienos darbo dienos trukmės „teminių apskritojo stalo diskusijų“ (po 30–40 dalyvaujančių asmenų).

Be kita ko, kaip matyti iš paskelbtų pirkimo dokumentų, rengiamasi įsigyti ir 14-os ministerijų „vykdomos komunikacijos kompetencijų analizę ir gaires“, „individualias konsultacijas dėl bendros Vyriausybės veiklos viešinimo, „atviros Vyriausybės viešinimo kampaniją“ socialiniame tinkle „Facebook“, darbuotojų mokymus. Galiausiai rasis 100 lauko reklamos stendų Vilniaus mieste.

Kas antras nežino

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad visa tai – anksčiau vykdyto projekto tęsinys. Jis tikino, kad Vyriausybės tinklalapyje žmonių pateikiami pasiūlymai yra ir bus analizuojami.

Rimantas Vaitkus: „Dar neturime suvestinės ir nesame visko sugrupavę. Bet matyti, kad yra įvairių pasiūlymų ir gerų minčių." /"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Dar neturime suvestinės ir nesame visko sugrupavę. Bet matyti, kad yra įvairių pasiūlymų ir gerų minčių. Nemanau, kad tos mintys bus atidėtos į šalį: viską analizuosime, žiūrėsime, grupuosime. Žinome, tai nėra išsami apklausa, atliekama pagal visus sociologijos dėsnius ir pan.“, – pridūrė R. Vaitkus.

Pernai atliktas Pilietinės visuomenės instituto tyrimas rodo, kad dauguma gyventojų žino tik tokias tradicines įsitraukimo į sprendimų priėmimo procesą formas kaip referendumai (75 proc.), peticijos (64 proc.), kreipimasis į politikus (52 proc.), mitingai, piketai (75 proc.), politinių partijų veikla (52 proc.). Apie kitokius būdus daryti įtaką viešiesiems sprendimams didžioji dalis nebuvo girdėję. Pavyzdžiui, apie viešąsias konsultacijas žinojo tik 34 proc. žmonių (55 proc. nebuvo girdėję), apie elektroninius valdžios vartus – 31 proc. ir pan.

Procesas imituojamas

Kasmet skelbiamas pilietinės galios indeksas irgi rodo, kad lietuviai vis dar nėra pilietiškai aktyvūs.

„Lietuvos žinių“ kalbinta Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentė sociologė Rūta Žiliukaitė svarstė, kad Vyriausybės elektroninė platforma piliečių pasiūlymais neužversta ne vien dėl nežinojimo. „E. pilietis, atsižvelgiant į tai, kad jaunesnioji karta labai naudojasi socialiniais tinklais ir naujosiomis medijomis, tikrai turi perspektyvą. Bet viskam reikia laiko. Mūsų bendras pilietinis efektyvumas yra menkas ir santykinai žemas bendrame ilgametes tradicijas turinčių demokratinių šalių kontekste“, – komentavo ji.

Mokslininkės teigimu, mokymų, studijų, forumų ir apskritųjų stalų neužtenka. „Mums reikia aktyvių veiksmų. Kas žmones įkvepia veikti ir kada jie imasi realių veiksmų? Tuomet, kai pajunta, kad užkabinti jų interesai. Ir pilietinėje visuomenėje esama lyderių, kurie gali juos sutelkti, išreikšti jų nuomonę. Tai irgi yra gebėjimas – išsakyti savo nuomonę. Iki šiol daugeliui trūksta žinių ir įgūdžių, kaip tai padaryti“, – pridūrė R. Žiliukaitė.

Kad iki šiol konsultavimasis su visuomene tik imituojamas, jau anksčiau „Lietuvos žinioms“ yra sakęs VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis. Politologo nuomone, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dažnai nesulaukia jokio grįžtamojo ryšio, todėl racionalūs žmonės tokią veiklą ima laikyti beprasmiška. „Nėra konsultavimosi ataskaitos, apibendrinimo, kas atsitiko, kai sprendimas buvo priimtas. Taigi dažnai imituojame klausymus ir konsultacijas“, – yra minėjęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"