TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė pritarė, kad vėl būtų kviečiami šauktiniai

2015 03 04 10:33
Krašto apsaugos ministerijos nuotrauka

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo projektui, kurio priėmimas būtinas, siekiant šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius.

Toliau jis bus svarstomas Seime.

Įstatymo projektu numatomas šiemet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius - nuo 3000 iki 3500, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius.

Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, pirmieji kvietimai į kariuomenę jaunuolius nuo 19 iki 26 metų turėtų pasiekti rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais.

„Aš manau, kad amžius 19-26 yra labai tinkamas ir juo galima pasinaudoti, užtenka tiek ir jaunuolių, kad surinktume tuos 3 tūkst.“, - „Žinių radijui“ trečiadienį sakė ministras.

Dabar Karo prievolės įstatyme numatyta, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti šaukiami asmenys nuo 19 iki 26 metų, o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų.

Kaip ir J.Olekas, premjeras Algirdas Butkevičius žurnalistams trečiadienį teigė, kad greičiausiai bus apsiribojama jaunesniais šauktiniais, o vyresni nei 26 metų kviečiami nebus.

„Kada Valstybės gynymo tarybos posėdyje vyko diskusija, tai buvo kalbama iki 27-erių metų kad bus šaukiami. Aš manau, kad Seime gali būti ir tam tikros pataisos pateiktos“, - sakė premjeras.

Įstatymo pakeitimą siūloma Seime svarstyti skubos tvarka pavasario sesijos metu.

Pasak krašto apsaugos viceministro, šauktinių rengimui šiemet reikėtų 20 mln. eurų, bet juos numatoma rasti iš jau sistemai skirto finansavimo.

„Mes nurodome 20 mln. eurų (...). Mes turime pradžią padaryti, reiškia, kad daugiau investicijų reikia. Kitais metais reikės mažiau“, - sakė krašto apsaugos viceministras Antanas Valys.

Jis taip pat aiškino, kad jau dabar įstatymuose yra saugiklių, kad darbdaviai negali atleisti privalomąją karo tarnybą atliekančių darbuotojų. Tuo metu dėl paskolų mokėjimo atidėjimo pašauktiems asmenims jis tikisi bankų geranoriškumo.

„Bankai, manau, šiuo atveju geranoriškai turi spręsti tuos klausimus, mes negalime - Vyriausybė, Seimas - įpareigoti bankus, kai jie sudaro individualias sutartis dėl paskolų teikimo“, - dėstė jis.

Kaip nurodoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, jei šiam įstatymo projektui pritartų Seimas, devynių mėnesių nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba pakeis iki šiol Lietuvos kariuomenės Mokomajame pulke vykusius trijų mėnesių bazinius karinius mokymus. Jie bus tęsiami iki šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžios.

Pranešime pažymima, kad atlikusiems devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą asmenims numatomos tokios pat lengvatos ir motyvacinės priemonės, kurios iki šiol buvo taikomos bazinių karinių mokymų dalyviams: dalies faktiškai sumokėtos studijų kainos kompensavimas, subsidijos privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių jaunuolių darbdaviams, taip pat gali būti taikomos papildomos lengvatos stojantiems į aukštąsias mokyklas, pretenduojantiems į valstybės tarnybą.

Valstybės gynimo taryba siūlo šaukimą grąžinti penkeriems metams.

Valstybės ir kariuomenės vadovai teigia, kad šauktiniai būtini, siekiant užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą.

Šauktinių buvo atsisakyta 2008 metais, jie grąžinami reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"