Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Vyriausybė rengiasi dviejų tarnybų „tuoktuvėms“

 
2017 01 07 6:00
Ankstesnės iniciatyvos prijungti FNTT prie kitos institucijos nebuvo įgyvendintos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Naujoji Vyriausybė grįžta prie sumanymo į vieną darinį sujungti dvi finansais besirūpinančias šalies žinybas. Prieš septynerius metus tokią idėją siūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė, prieš trejus gaivino socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas. Abi iniciatyvos buvo nerezultatyvios.

Apie ketinimus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) prijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prakalbo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Jo teigimu, šių institucijų jungimo terminai bus numatyti specialioje programoje, kurią žadama parengti pirmąjį šių metų pusmetį.

Politikai sutaria, kad planuojama pertvarka turi racionalumo grūdą, bet nežinodami detalių susilaiko nuo išsamesnių vertinimų. Jų teigimu, svarbiausia, kad tokia jungtinė institucija būtų skaidri ir gerai dirbtų.

Eimutis Misiūnas

Parengs programą

Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo E. Misiūno, šiuo metu rengiama Viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gerovės programa, kurioje, be kita ko, ir bus numatyta, kada ir kaip FNTT bus prijungta prie VMI. Aiškinama, kad pertvarkos reikia siekiant didinti veiklos efektyvumą ir mažinti išlaidas.

„Lietuvos žinių“ kalbintas Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Mindaugas Bastys sakė pasigendantis platesnės diskusijos šiuo klausimu. „Tačiau racionalumo matau. Juk kartais VMI atlieka tą patį darbą ir vykdo panašias funkcijas, kaip ir FNTT“, – tvirtino parlamentaras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako teigimu, norint sėkmingai kovoti su finansiniais nusikaltimais būtina konsoliduoti žvalgybos funkcijas.

„Dabar turime devynis žvalgybos subjektus. Akivaizdu, kad tiek jų Lietuvai – per daug. Žvalgyba – vienas brangiausių įrankių pasaulyje. Žmonės, technika, patirtis kainuoja labai daug“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Todėl pirmiausia, jo nuomone, būtina sutelkti išskaidytus pajėgumus, kartu sujungiant minėtų žinybų administraciją, personalą, logistiką.

„Tos institucijos neturi užsiimti joms nebūdinga veikla, pavyzdžiui, vykdyti viešuosius pirkimus. Taip taupytume valstybės pinigus. Teisėsaugos institucijos nepajėgios atsakyti į dabartinius iššūkius, nes „žulikai“ dabar ne gatvėse šaudo, o turi brangiai mokamus advokatus, schemas, įrangą. Tam reikia visiškai kitokio atsako“, – kalbėjo V. Bakas.

Ar FNTT bus jungiama su VMI, ar su policija, ar bus rastas kitas variantas, NSGK vadovo žodžiais, spręs premjeras su vidaus reikalų ministru. Pačiam parlamentarui ši problema labiausiai rūpinti „žvalgybiniu kampu“.

Svarbiausia, kad dirbtų

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko, buvusio FNTT vadovo liberalo Vitalijaus Gailiaus manymu, Vyriausybės siūlymas yra racionalus. Vis dėlto politikas vylėsi, kad sprendimas bus priimtas gerai išanalizavus padėtį.

„Tokį patį modelį turi latviai. Ten viena institucija vienija muitinę, mokesčių inspekciją ir finansų policiją“, – pasakojo parlamentaras. Anot jo, nežinant daugiau detalių, sunku ką nors pasakyti apie būsimą darinį. „Labai palaikyčiau atskiro subjekto Finansų ministerijos sistemoje idėją. Tačiau svarbiausia, kad tai būtų dirbanti ir skaidri institucija. O kuriai ministerijai priklausys, jau ne toks svarbus klausimas“, – dėstė Seimo narys. Kartu jis sakė matantis daug galimybių optimizuoti pačios vidaus reikalų sistemos veiklą.

Audito komiteto pirmininkės, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuomone, FNTT ir VMI sujungimas – įsivaizduojamas dalykas. Tačiau, pasak politikės, tiesmukai FNTT prie VMI neprijungsi, nes tam tikras šios tarnybos funkcijas turės perimti kitos institucijos. „Tokių tikrai yra. Bet ar tos institucijos tas funkcijas tikrai atliks geriau nei FNTT, spėlioti nesiimu. Tuomet reikėtų jas sustiprinti specialistais. Per tiek metų, kiek egzistuoja, FNTT įgijo specializaciją. Pavyzdžiui, nežinau, kokia institucija turi specialistų, kurie profesionaliai užsiimtų pinigų plovimo prevencija. Bet jei įdirbį ir žinių, tarptautinių ryšių turintys specialistai pereitų dirbti į naują struktūrą, koks skirtumas, kokia institucija šias funkcijas atliks“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Kęstutis Jucevičius

Norėtų savarankiškumo

FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius teigė sveikinantis idėją, kad FNTT būtų pavaldi ne VRM, o Finansų ministerijai. Jis priminė, kad Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kurioje tokia tarnyba priklauso VRM.

Anot K. Jucevičiaus, FNTT daugiausia bendradarbiauja su VMI, muitine ir jos kriminaline tarnyba. „Esame atsakingi už valstybės finansus, sergim, kad nebūtų grobstomos lėšos. Todėl logiška, kad FNTT būtų pavaldi Finansų ministerijai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė tarnybos vadovas.

Jo nuomone, labai diskutuotinas tik vienas klausimas – ar FNTT reikia sujungti su VMI, ar FNTT galėtų būti savarankiška įstaiga prie Finansų ministerijos. „Šioje diskusijoje yra argumentų ir „už“, ir „prieš“. Bet čia jau politikų sprendimas“, – pažymėjo K. Jucevičius.

Jis tikino apie numatomą pertvarką sužinojęs tik iš žiniasklaidos, jokiuose aptarimuose bei diskusijose šiuo klausimu nedalyvavęs. K. Jucevičiaus manymu, FNTT pavaldumą galima būtų pakeisti per metus. Tačiau jau dabar reikėtų imtis darbų, nes vykdant pertvarką reikės pakeisti nemažai įstatymų.

FNTT įkurta 2002 metais, kai buvo pertvarkytas Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuo metu FNTT dirba 347 darbuotojai, iš jų – 189 statutiniai pareigūnai, 111 valstybės tarnautojų, o 47 darbuotojai dirba pagal darbo sutartis.

Užmojų netrūko

Iniciatyvą sujungti FNTT ir VMI dar 2010 metų sausį buvo iškėlusi prezidentė D. Grybauskaitė. Tuometinė konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė žadėjo šį sumanymą įgyvendinti, tačiau pažado netesėjo.

2014 metais prie tarnybų sujungimo idėjos grįžo A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė. Tuomet būta siūlymų FNTT jungti ne tik su VMI, bet ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2012-ųjų žiemą buvo kilęs vadinamasis FNTT vadovų skandalas. Tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis už neva informacijos apie bankrutuojantį „Snoro“ banką atskleidimą iš pareigų atleido du FNTT vadovus – direktorių V. Gailių ir pavaduotoją Vytautą Giržadą. Abu pareigūnai per teismus įrodė iš tarnybos buvę atleisti neteisėtai. V. Gailius į ankstesnes pareigas negrįžo – buvo išrinktas Seimo nariu, o V. Giržadas FNTT dirba iki šiol.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"