Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vyriausybė sukritikuota, bet patvirtinta

 
2016 12 14 6:00
Smarkiai kritikavusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programą Seimo opozicija vėliau pasveikino ir premjerą, ir ministrus.
Smarkiai kritikavusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programą Seimo opozicija vėliau pasveikino ir premjerą, ir ministrus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimui patvirtinus Sauliaus Skvernelio ministrų kabineto programą, o jo nariams davus priesaiką, naujoji Vyriausybė vakar gavo įgaliojimus veikti.

Tačiau pastabų Vyriausybės programai turi ne tik valdančiajai daugumai oponuojantys politikai, bet ir apžvalgininkai.

Vyriausybė sau, jos programa sau?

Už XVII Vyriausybės programą balsavo 86 Seimo nariai, jai nepritarė 3, o susilaikė 40 parlamentarų. Iš viso balsavo 129 iš 130 užsiregistravusių Seimo narių. Vyriausybės programą Seime liaupsino valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) koalicijos atstovai. Opozicijoje esančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio (LS), „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) frakcijų nariai bei pavieniai parlamentarai joje pasigedo daugelio dalykų, o ypač konkretumo. Jie tvirtino nekantriai lauksią Vyriausybės veiksmų plano.

„Jei premjeras, rašydamas veiksmų planą, ieškos idėjų Lietuvai, gali pasinaudoti mūsų parengtu planu“, – pagalbą siūlė TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Konservatorių vedlys programoje pasigedo politinės lyderystės. Jo nuomone, ketveri A. Butkevičiaus Vyriausybės metai buvo „prarasti“, nes „viskas buvo prioritetas“, todėl dabar girdėdamas „tą patį“ siūlė išskirti prioritetus.

TT frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis „suskaičiavo“, kad skirtumas tarp to, kas sakyta prieš rinkimus ir to, kas parašyta programoje, sudaro 47 procentus. Jis priekaištavo, kad šios Vyriausybės ministrai kalbėjo ir apie valstybės valdomų įmonių grupę, ir urėdijų mažinimą, tačiau programoje to jis neradęs. LS frakcijos seniūnas Eugenijos Gentvilas įžvelgė, kad kai kurios Vyriausybės programos eilutės reikalaus keisti Konstituciją, bet abejojo, ar valdančioji dauguma tam pasirengusi. „Turėtume kurti laisvės Lietuvą, bet programoje – daug draudimų ir apribojimų“, – sakė liberalas. Jokiai partijai nepriklausanti Aušra Maldeikienė kaip didžiausią programos ydą akcentavo nutylėtas galimas grėsmes mūsų valstybei.

Tačiau patvirtinę Vyriausybės programą Seimo nariai nesusilaikė nuo sveikinimų. „Tai Vyriausybė, kuri gali ir turi prievolę vesti Lietuvą modernizavimo, inovacijų didinimo ir stiprinimo keliu. Eikite, dirbkite, ruoškite priemonių planą ir jį įgyvendinkite“, – sveikindamas naująjį ministrų kabinetą sakė E. Gentvilas.

Migla ilgai neprisidengsi

Politologė Rima Urbonaitė įžvelgė didelę priimtos programos bėdą – tai, kad visi ją supranta skirtingai. Beje, ir pats S. Skvernelis tai pastebėjo. Tačiau Vyriausybės skelbiamą žinią visi turėtų suprasti vienodai. „130 puslapių programoje daug abstraktumo. Siekiamybių iškėlimas nėra jokia naujiena. Problemas visi seniai žinome. Tačiau rinkimų laikas baigėsi, metas pateikti konkrečius planus“, – kritikos negailėjo politologė.

R. Urbonaitė abejojo, kad po ketverių metų šis dokumentas leis įvertinti, kas pasiekta. „Rinkėjams turėtų būti pasiųsta aiški žinia, o ji kol kas tėra „vardan tos Lietuvos!“ Ši žinia nepasikeitė nuo rinkimų kampanijos pradžios. Štai dabar drebinamas oras dėl galimo mokesčio už vienkartinius puodelius, žadama keisti cukraus kainą ir pan. Akivaizdu, kad komunikacijos duobės yra viena po kitos“, – naujojo ministrų kabineto bėdas vardijo politologė. Jos nuomone, tokios „dūminės uždangos“ pridengia „nežinojimą, ko išties norime, kur einame“. Ir tai nerodo profesionalumo, kurį deklaruoja S. Skvernelis. „Galime suteikti laiko veikti, bet pasakykite, ko galime tikėtis iš Vyriausybės per artimiausius metus ar dvejus, o paskui – ketverius“, – konkretumo naujajam ministrų kabinetui linkėjo R. Urbonaitė.

Trūksta konkretumo

Būtent konkretumo Vyriausybės programoje pasigedo teisininkas ir apžvalgininkas Mantas Varaška. Jis pažymėjo, kad programa yra didžiulė ir abstrakti. „Bus įdomu stebėti, ar ji išliks tokia pat „akmeninė“, ar bus gyvas dokumentas, kuris kasmet bus peržiūrimas svarstant Vyriausybės ataskaitą“, – sakė M. Varaška. Buvęs parlamentaras dokumente pasigedo konkrečių skaičių. „Pavyzdžiui, konkretumo trūksta, kai kalbama apie elektromobilių ūkio arba atsinaujinančių išteklių energetikos namų ūkiuose skatinimą. Juk konkretūs skaičiai būtų tam tikras atramos taškas, kad po dvejų ar trejų metų galėtume įvertinti, ar Vyriausybė pasiekė savo tikslus“, – aiškino jis. M. Varaška siūlė valdžiai imti pavyzdį iš verslo, nebijoti konkrečiau planuoti darbus, išskirti prioritetus.

Apžvalgininkas atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad žadėjusi neįvesti naujų mokesčių Vyriausybė dabar apie juos prabilo, bet ir į tai, kokia jų prasmė, paskirtis. „Visuomenė turi žinoti, kam bus panaudotos kaip mokesčiai surinktos lėšos. Žmonės, nežinodami naujų mokesčių paskirties, ypač liguistai į tai reaguos“, – dėstė M. Varaška. Apibendrindamas jis pripažino, kad nelengva per dvi savaites sukurti sisteminį dokumentą. Todėl būtų tikslinga po pusmečio programą papildyti ir ją patvirtinti iš naujo, kad šis dokumentas būtų suprantamas ne tik Vyriausybės nariams, bet ir visuomenei.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"