TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė sunkiai kratosi „prielipų“

2015 11 26 6:00
VVTK pirmininkas Alminas Mačiulis. LŽ archyvo nuotrauka

Ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas aplipusių viešųjų įstaigų, kurios nelabai ką turi bendra su valstybės valdymu, jau kurį laiką rengiamasi atsisakyti. Nors visi sutaria, kad dalyvauti valdant cirką, kartodromus ar poilsio centrus – ne Vyriausybės reikalas, bandymai ką nors pakeisti užsitęsė.

Aiškėja, kad įstaigų, kurios vykdo komercinę ar kitokią valstybei nebūdingą veiklą, yra kiek daugiau nei šimtas. Prieš keletą dienų susirinkusi Viešojo valdymo tobulinimo komisija (VVTK) rekomendavo Vyriausybei arba atsisakyti tokių įstaigų, arba pakeisti jų statusą. Tačiau tai – kol kas tik pasiūlymas, dėl jo turės apsispręsti ministrų kabinetas. Maža to, minėtų įstaigų sąrašas dar bus derinamas su ministerijomis.

Nelengva rasti galus

Visų valstybės valdomų įmonių turtas suskaičiuotas, o naujausia informacija apie jų finansinius rodiklius ir kitas detales skelbiama viename tinklalapyje. Situacija dėl viešųjų įstaigų, kurių dalininkė ar savininkė yra valstybė, – kur kas prastesnė. Vyriausybės atstovai iki šiol negali pateikti baigtinio jų sąrašo, nors jau kelis mėnesius tariamasi dėl dalies tokių įstaigų likimo.

Bandymai aiškintis, kiek yra tokių įstaigų, ką su jomis daryti ir pagal kokius principus derėtų pakeisti jų statusą, nebuvo lengvi. Kaip matyti iš VVTK protokolų, nuo pat pradžių komisijos nariams kilo daug klausimų. Pavyzdžiui, ką daryti su Europos Sąjungos (ES) lėšas administruojančiomis viešosiomis įstaigomis – Centrine projektų valdymo agentūra, Europos socialiniu fondu ir Lietuvos verslo paramos agentūra? Galiausiai atkreiptas dėmesys, kad vienos ES lėšas administruojančios įstaigos yra biudžetinės, kitos – viešosios.

Komisijos nariams pamačius, jog valstybė yra ir viešosios įstaigos „Baltijos cirkas“ dalininkė, tapo aišku, kad kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti peržiūrimas viešųjų įstaigų veiklos tikslingumas, nėra. Be to, suskaičiuota, kad maždaug penktadaliui visų įstaigų atstovauja net ne ministerijos, o įstaigos prie jų.

Ne vienas VVTK narys kėlė klausimą, ar valstybei tikslinga būti „Baltijos cirko“, Kelių ir transporto tyrimo instituto ar kelių konsultavimo tarnybų, mokslinių tyrimų institucijų dalininke. Juk viešosios įstaigos neturėtų atlikti viešojo administravimo funkcijų – valstybė turėtų valdyti tik tas įstaigas, kurių veiklai galėtų daryti lemiamą įtaką.

Riša turtas ir skolos

Be kita ko, paaiškėjo, kad keisti kai kurių viešųjų įstaigų, pavyzdžiui, kurių dalininkas Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), statusą yra itin keblu. Antai Plytinės kartodrome valstybės įnašas yra pats kartodromas, o pagal įstatymus dalininko teisių tokiu atveju valstybė negali perduoti.

Kitos viešosios įstaigos – „Nemuno žiedo“ – dalininko teisių pardavimas irgi negalimas, mat įstaiga turi apie 3,5 mln. eurų skolų. Kebli situacija ir su Lietuvos žiemos sporto centru – čia pritraukta ES investicijų, tad 5 metus negalima keisti viešosios įstaigos veiklos paskirties ir pasitraukti iš dalininkų.

Komisijos nariai priminė, kad lig šiol nepanaikintos net tos įstaigos, kurias jau anksčiau buvo nuspręsta likviduoti. Pavyzdys – reabilitacijos centras „Aušveita“. Čia, Trakų rajone, valstybei priklausančioje teritorijoje – vien išdaužytų langų stiklo šukės ir didžiulė netvarka. Įstaiga skolinga „Sodrai“.

VVTK nariai svarstė, kad, pavyzdžiui, galima būtų panaikinti Lietuvos sporto informacijos centrą, jo funkcijos galėtų būti perduotos KKSD. Tačiau čia pat susizgribta, kad reikėtų papildomų pareigybių.

Paslaugas turėtų pirkti

Komisijos narys, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus siūlė laikytis tam tikrų principų. Pavyzdžiui, kad viešojo administravimo funkcijas atliktų biudžetinės įstaigos. Jis ragino, jog valstybė pagaliau atsisakytų komercinės veiklos ir paslaugas įsigytų konkursu būdu iš rinkoje veikiančių subjektų. Vidaus reikalų ministerija lig šiol valdo poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“, valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“.

VVTK sutarė, kad valstybei reikia ne visų turimų viešųjų įstaigų. „Buvo pasiūlyti sprendimai dėl daugiau nei 100 viešųjų įstaigų. Taip, čia patenka ir cirkas, ir kitos abejonių keliančios įstaigos. Nusprendėme, kad kai kurių įstaigų valstybei priklausančias dalis reikia parduoti aukcione. Kitų įstaigų dalininko teises galima perduoti savivaldybėms ar kitoms institucijoms, o iš kai kurių rekomenduota pasitraukti, jeigu valstybė ten neturi intereso ar negali priimti sprendimų“, – LŽ sakė komisijos narys Klaudijus Maniokas.

Lauks ministrų kabineto žodžio

Vyriausybės atstovai LŽ informavo, jog numatyta atlikti „rimtas reformas“.

„Siūlome atlikti rimtas reformas. Tų įstaigų, kurios neduoda pridėtinės vertės valstybei, dalininko teises parduoti, o tų, kurios nevykdo viešojo administravimo funkcijų, – perduoti kitiems dalininkams, arba tų įstaigų atsisakyti visiškai, kai kurias likviduoti. Tačiau dėl to spręs Vyriausybė“, – LŽ sakė Vyriausybės kancleris, VVTK pirmininkas Alminas Mačiulis.

Vyriausybės kanceliarija LŽ informavo, kad sąrašo, kurias įstaigas norima likviduoti, kol kas nėra – jis dar kurį laiką bus derinamas su ministerijomis ir kitomis institucijomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"