TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė turės rinktis: ūkininkai ar stambūs žemvaldžiai

2014 02 13 14:29
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad geriausias saugiklis, leisiantis apsisaugoti nuo pražūtingos užsieniečių pirklių invazijos, - draudimas žemę įsigyti juridiniams asmenims.

Gresiantis referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, sparčiau suktis verčia ir politikus. Ir valdantieji, ir opozicija deklaruoja kuriantys planus, kaip protingai sutvarkyti šį procesą, kad šis būtų visiškai saugus. “Kūrybinę veiklą” skubina nenumaldomai spaudžiantys terminai – gegužės 1-oji, kai Lietuva pagal stojimo į Europos Sąjungos (ES) sutartį privalės leisti žemę įsigyti ir užsienio pirkėjams. Buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius mano, kad jo parengta Žemės įstatymo pataisa bus tas “kertinis akmuo”, leisiantis išvengti nepatikimų pirkėjų antplūdžio į Lietuvos kaimą.

- Dėl žemės pardavimo užsieniečiams termino pratęsimo būdamas ministru jūs pats 2011 metais derėjotės Briuselyje. Galbūt ir trečią kartą būtų pavykę nukelti tą datą?

- Tikrai nebuvo lengva. Tuomet tiek Seime, tiek Vyriausybėje vyravo pakankamai liberalus požiūris į šį klausimą. Tik tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus balsas lėmė, kad gavau įgaliojimus derėtis. Kaip žinote, mūsų prašymas buvo išgirstas ir terminas pratęstas. Pernai mano iniciatyva Seimas buvo priėmęs nutarimą, įgaliojusį Vyriausybę dar kartą mėginti įtikinti ES dėl termino atidėjimo. Deryboms mūsų pasiūlyta korta buvo pakankamai logiška ir stipri – egzistuojantys europinių išmokų žemdirbiams skirtumai. Iš pradžių ir premjeras Algirdas Butkevičius, sutikdamas, kad dar kelerius metus draudimas galėtų egzistuoti, džiaugėsi tokiu nutarimu. Deja, toliau kalbų reikalai nepajudėjo. Jei bent būtų pamėginta pasiderėti, galbūt šiandien niekas tokio referendumo neorganizuotų.

- Nuo sausio jau įsigaliojo vienas saugiklių paketas. Ar jo nepakanka?

- Iš tiesų, nuo metų pradžios pirmumas įsigyjant žemę suteikiams jos bendrasavininkiams, kaimynams bei nuomotojams. Be to, pirkėjams privalu deklaruoti lėšas, o su jais susijusiems asmenims ir turimą žemės kiekį. Tačiau šie saugikliai pakankamai lengvai apeinami. Pavyzdžiui, dovanojama dalis žemės ir tokiu būdu tampama bendrasavininkiu. O, kaip minėjau, toks asmuo jau gali įsigyti ir likusią žemę. Bet didžiausią nerimą kelia juridinių užsienio asmenų supirktų žemės plotų ateitis. Štai kad ir “Agrowill Group” neseniai 10 tūkst. hektarų žemės įvairiose Lietuvos vietose pardavė užsienio akciniam kapitalui. Kitaip tariant, jei teisę įsigyti žemę suteiksime ir juridiniams asmenims, šio proceso tikrai nesuvaldysime. Jei mano siūlymui būtų pritarta, visi kiti saugikliai taip pat veiktų normaliai. Kad ir sėslumo, kalbos mokėjimo reikalavimai, numatyti fiziniams asmenims. O kaip iš užsienio kapitalo bendrovės pareikalausi mokėti lietuviškai? Tai jie gal Arvydą Vidžiūną (Seimo narys, kalbininkas – aut.) nusisamdys.

- Iš karto aišku, kas bus didžiausi jūsų siūlymo priešininkai. Ar pakaks jėgų atsilaikyti?

- Natūralu, kad pirmiausia sukils stambiausi žemvaldžiai, stambiosios žemės ūkio grupės. Jaučiu ir žinau, kad jie nesnaudžia. Tam tikra prasme tai bus išbandymas ir Vyriausybei. Paaiškės, ar apie saugiklius tik kalbama, ar iš tiesų norima juos įteisinti. Lietuvoje yra apie 180 tūkst. ūkininkų ir tik 20 stambių su žemės ūkiu susijusių grupių. Pamatysime, kurių pusėn stos Vyriausybė: tų, kurie dirba žemę, ar tų, kurie ja manipuliuoja.

- Kaip prognozuojate, ar bus paskelbtas referendumas?

- Jei parašai bus surinkti, žmonių valią reikės gerbti. Tačiau iki referendumo būtina kuo plačiau aiškinti, kokios gali būti jo pasekmės. Reikia pasistengti, kad žmonės balsuotų sąmoningai. Akivaizdu, kad iš naujo derėtis su visomis ES šalimis dėl tos nuostatos – utopija. Be to, nepamirškime, kad vien tik mūsų kaimo sektorius per narystės metus yra gavęs 25 mlrd. litų europinės paramos. Kitaip sakant, norint gauti, reikia ir patiems kažką duoti. Lietuvoje ir dabar yra ūkininkaujančių užsieniečių. Kad ir vadinamųjų meilės imigratų, kurie puikiai tvarkosi. Nereikia užsieniečių baidytis. Jei asmuo tikrai perka žemę ne spekuliacijos tikslais, o norėdamas ją dirbti, - nematau problemos. Be to, tai tikrai nebus masinis reiškinys.

- O jei vis dėlto uždraustume įsigyti žemę užsieniečiams?

- Europoje atrodytume labai nesolidžiai. 2004 metais juk balsavome už ES sutartį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"