TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė tyliai nusilenkia bankams

2009 08 10 0:00
Ūkio ministras D.Kreivys vos prieš mėnesį tikino, kad bankai prie paramos verslui skirstymo prisidės ir savomis lėšomis. Ūkio viceministras A.Burkovskis tvirtina, kad daromos nuolaidos bankams nėra jų rėmimas.
Valdo Kopūsto (ELTA), LŽ archyvo nuotraukos

Verslui skatinti skirtus milijardus litų pradėjusi dalyti per Lietuvoje veikiančius bankus, Vyriausybė dabar tyliai atsisako reikalavimo jiems už tai prisiimti dalį rizikos. Finansų analitikai neatmeta galimybės, kad į skolas bankams klimpstanti valstybė buvo priversta keisti poziciją.

Dar metų pradžioje Vyriausybė, garsiai paskelbusi apie Lietuvos ekonomikos skatinimo planą, kurio pagrindiniam akcentui - verslo finansavimui - skirta 1,3 mlrd. litų, tvirtino, kad prie šios iniciatyvos savo lėšomis prisidės ir šalies bankai. Optimistinėse premjero Andriaus Kubiliaus bei ūkio ministro Dainiaus Kreivio vizijose skambėjo milijardinės sumos.

Entuziazmo neatšaldė net tuo metu nuskambėjęs Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo pareiškimas, jog nuostata, kad bankai turi gelbėti verslą, yra neteisinga, nes bankininkystė - toks pats verslas kaip ir bet kuris kitas. Šių dienų situacija tik patvirtina jo žodžius.

Rizika - tik valstybei

Iš verslo finansavimui numatytų 1,3 mlrd. litų per keturis šalies bankus kol kas smulkiajam ir vidutiniam verslui dalijami vos 120 mln. litų, netrukus žadama pradėti skirstyti ir dar 100 mln. litų didesnių paskolų. Tačiau bankai savo lėšomis - maždaug 20 proc. nuo bendros sumos - prisidėjo tik įgyvendinant pirmąjį valstybinės garantijų institucijos "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega") kontroliuojamą paramos etapą: skolinant 20 mln. litų biudžeto pinigų. Antrajame etape keturiems bankams padalijus 100 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, įpareigojimo pridėti banko lėšų nebeliko.

Abejonių kelia ir tai, ar bankai rizikuos savo lėšomis skirstydami didžiąją paramos dalį - beveik milijardą litų Struktūrinių fondų lėšų, kurių dalybų niekaip nepradeda kontroliuojantis "Europos investicijų fondas"(EIF), nors anksčiau kalbėta apie prisidėjimą beveik tokia pačia suma.

Žinia, kad bankai atleidžiami nuo įpareigojimo pridėti savo lėšų prie valstybės pervedamos verslo rėmimui skirtos dalies, buvo naujiena ne vienam finansų analitikui.

"Jei valstybė prisiima 100 proc. rizikos, kyla klausimas, kam tada reikėjo skelbti konkursus bankams atrinkti? Jiems nepridedant savo dalies, riziką dėl dalijamų paskolų prisiima tik valstybė, tai yra, mokesčių mokėtojai", - LŽ sakė nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas įžvelgia ir kitą galimybę. Pasak jo, šalies bankų atstovai jau anksčiau kalbėjo, kad pinigų yra, trūksta tik gerų projektų, o prisiimti papildomos rizikos su blogais projektais jie nenori.

"Jei pažiūrėsime, kiek komerciniai bankai paskolino valstybei, o iki šios dienos, mano duomenimis, tai yra 4,7 mlrd. litų arba 9 proc. viso bankų vidaus kredito, tai bankai valstybei gali daryti bet kokį spaudimą, - sakė jis. - Teoriškai galima įsivaizduoti, kad galėjo būti pasakyta: jei duosite mums pinigų, bet mes turėsime ir patys prisiimti riziką, nė vienas naujas klientas paskolos negaus. Arba pareikalauta dar kokių nors papildomų sąlygų."

Vyriausybės optimizmas

Nuo gegužės vidurio per "Invegą" konkurso būdu atrinkti trys šalies bankai (Ūkio, Medicinos ir Šiaulių) pradėjo skirstyti pirmąją smulkiajam ir vidutiniam verslui numatytą paramos dalį - 20 mln. litų iš numatytos 1,3 mlrd. litų sumos, suteikdami kreditus iki 175 tūkst. litų. Skirstydami šią sumą, bankai dar turėjo pridėti savo dalį - nuo 16 iki 25 proc. lėšų.

Tačiau liepą, po dar vieno konkurso, kurio nugalėtoju, be minėtų trijų, tapo ir "Parex" bankas, sąlygos pasikeitė. Į bankų sąskaitas pradėjo kristi antrojo paramos etapo pinigai - 100 mln. litų, iš kurių verslininkai gali tikėtis paskolų iki 350 tūkst. litų, tačiau rizikuoti savo lėšomis bankai jau nebebuvo įpareigoti.

Dar prieš pradedant realiai skirstyti verslo finansavimui numatytus pinigus, premjeras A.Kubilius viešai pareiškė, kad piniginės injekcijos turėtų paskatinti bankus skolinti ne tik valstybės, bet ir savo lėšas.

Optimizmo neslėpė ir ūkio viceministras Rimantas Žylius, kalbėjęs apie šios paramos naudą ne tik verslui, bet ir patiems bankams. "Paskolos bus skirstomos per bankus. Paskolindami šituos pinigus bankams, mes suteikiame jiems lėšų, kurias jie gali laisvai skolinti, ir taip sumažiname jiems riziką", - kalbėjo pareigūnas. Jo svajose bankai prie valstybės dalies turėjo pridėti apie 20 proc. savo lėšų.

Tačiau nepaisydami Vyriausybės lūkesčių, kad kartu su valstybės skirtomis lėšomis bankai pagaliau ims teikti ir savo kreditus verslui, ekspertai jau tada neabejojo, kad bankai neskolins verslui pinigų daugiau, nei jiems duos valstybė.

LPK atstovas S.Besagirskas jau tada kalbėjo, kad nors valstybės pinigų perskolinimas verslui toli gražu nebus nuostolingas bankams, nes šie gaus papildomų lėšų bei skolins su mažesne rizika, savo pinigų jie nepridės ir papildomos rizikos neprisiims.

Vyriausybės optimizmo neatspindėjo ir dalies paramos skirstymą kontroliuojančios "Invegos" atstovai. Šios valstybinės įmonės vyriausiasis juristas Remigijus Znutas užsiminė, jog norint paskolas verslui skirstyti kuo greičiau bei išlaikyti žemas palūkanas, bankus nuo savo lėšų panaudojimo gali tekti atleisti.

Užsitikrino dalyvavimą

Regis, valstybė dabar pasuko būtent šiuo keliu. Maža to - gali būti, kad Ūkio ministerija (ŪM), vykdanti verslo skatinimo planą, ne tik atsisakys vilčių verslui išrūpinti mažesnių bankų iš nuosavų lėšų teikiamų kreditų, bet ir numos ranka į dalį, kurios tikėjosi iš didžiųjų šalyje veikiančių bankų. Pagal ŪM atstovų viešus pareiškimus, iš ten tikėtasi sulaukti beveik milijardo litų.

Kaip LŽ sakė ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis, Vyriausybės viltis žlugdo įsipareigojimų nevykdantis EIF, turėjęs kontroliuoti didžiosios verslo paramos dalies (milijardo iš 1,3 mlrd. litų) paskirstymą smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

"EIF buvo įsipareigojęs, kad programa pradės veikti dar balandį, vėliau teigta, kad birželio mėnesį bus pateikti susitarimai su bankais. Birželį bankai buvo atrinkti, patikrinti, bet iki šiol dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, kurias mes traktuojame kaip atsikalbinėjimą, darbai nejuda", - sakė jis.

A.Burkovskio teigimu, jau kitą savaitę, EIF vadovams grįžus iš atostogų, rengiamas susitikimas, kuriame gali būti pateiktas šiuo metu ŪM diskutuojamas variantas, kad milijardo litų paramos skirstymas būtų perduotas "Invegai".

Šiuo atveju esą vėl iškyla bankų nuosavų lėšų pridėjimo problema. "Kadangi mūsų šalies didieji bankai dirba su EIF, kelta sąlyga, jog pinigus skirstant per juos šie pridėtų milijardą nuosavų lėšų. Aišku, jei bankai dirbs su Vyriausybe per valstybinę "Invegą", nesame tikri, kad jie pridės tą sumą - apimtis gali būti mažesnė. Bet gal geriau mažesnė suma dabar, nei didesnė kada nors", - aiškino ūkio viceministras.

Tačiau A.Burkovskis atmeta argumentus, kuriuos jau ne kartą išsakė finansų analitikai - kad Vyriausybė ieškojo progos ir pagaliau rado galimybę, nesukeldama ažiotažo visuomenėje, paremti šalies bankus.

"Viena vertus, galima diskutuoti, apsimoka valstybei ar ne paramos pinigus skirti per bankus, nereikalaujant jų prisidėjimo, - tvirtino jis. - Antra vertus, kalbame apie tai, kad siekdami pritraukti kuo daugiau bankų, sąmoningai nekėlėme reikalavimo, kad jie turi prisidėti savo lėšomis. Mintis tokia: jei programą vykdytumėme per vieną banką, dalijimo procesas pakankamai ilgai užtruktų. Jei iškeltume reikalavimą, kad bankas privalo prisidėti, o lietuviškiems bankams yra problemų dėl likvidumo, jie neturi labai daug laisvų pinigų, tai reikštų, kad jie gali nedalyvauti programoje. Jau geriau tegu bankai išdalija tai, kas yra, negu prisideda."

Daug užsidirbti neleis?

A.Burkovskis LŽ tvirtino, kad valstybė įdiegusi ir pakankamai stiprius kontrolės mechanizmus, kad paramą teikiantys bankai iš jos neužsidirbtų daugiau nei iš įprastinio finansavimo rinkoje.

"Skelbtuose konkursuose vienas pagrindinių kriterijų buvo bankų taikoma marža ir kiti papildomi mokesčiai. Tokiu atveju jie negali iš esmės užsidirbti didesnės - bent jau gerokai didesnės - palūkanų normos, negu skolindami nuosavas lėšas", - tvirtino ūkio viceministras.

LPK atstovo S.Besagirsko teigimu, atsisakius reikalavimo, kad bankai prisiimtų dalį rizikos, kartu su valstybės lėšomis skolindami ir savo kapitalą, teoriškai galima būtų tikėtis, kad pinigai verslui taptų lengviau prieinami.

"Šiuo atveju bankui, neįdedančiam savo lėšų, rizikos nebelieka, arba ji yra labiau teorinė. Gal tai paskatins bankus surizikuoti ir paskolinti lėšų rizikingesnei įmonei. Bet viskas priklauso nuo bankų geros valios ir gal net nuo Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino noro ar nenoro turėti įtakos tam procesui", - svarstė analitikas.

Verslininkai griebiasi už galvos

Tai, ar bankai atleis reikalavimų vadžias verslininkams, kol kas kelia didelių abejonių. Iki šiol, skirstydami valstybės pinigus verslui, bankai nuolaidų daryti nebuvo linkę.

Kaip LŽ sakė Verslo centrų asociacijos pirmininkas Donatas Žiogas, jų bendrijos nariai, patys išbandę siūlomą mechanizmą, procedūrų geru žodžiu tikrai nemini. "Paraiškos vertinimas trunka iki kelių savaičių, reikalavimai - labai dideli. Pasikalbėjus, ne vienas verslininkas, bandęs gauti paskolą, imasi už galvos - tiek biurokratinių kliūčių ir popierizmo. Atrodo, tai lengvi pinigai, verslui jų reikia labai greitai, bet situacija realybėje visai kita", - kalbėjo jis.

Paskolą gauti bandę verslininkai tikina, kad siūlomos sutartys yra naudingos tik bankui, ir net tokiu atveju, kai yra gauta "Invegos" garantija, už ją dar prašoma laiduoti ir asmeniniu turtu. Paraiškos esą masiškai atmetamos arba tenkinamos tokiomis sąlygomis, kad verslininkai pasiūlymo atsisako patys.

Pirmąjį šių metų pusmetį paskolą net sunkmečiu besiplečiančiam savo verslui gauti bandęs kavinių tinklo "Coffee inn" vadovas Daumantas Mikučionis LŽ tvirtino patyręs, kad valstybės ir bankų parama perspektyviam verslui sunkmečiu yra praktiškai neprieinama ir deklaratyvi.

"Coffee inn", manau, yra reta mažmeninio verslo išimtis šių dienų Lietuvoje, nes esamoje situacijoje sugebėjo pelningai augti 80 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nepaisant akivaizdžiai gerų rodiklių, nė vienas bankas nesuteikė paskolos - nei lengvatinės, nei suteikiamos įprastine tvarka. Pagrindinis atsisakymo motyvas - ankstesniu laikotarpiu sukaupti nuostoliai. Dabar jau pradėjome gauti pelną, o bankai ir paramą koordinuojanti "Invega" turi nerealių lūkesčių dėl praėjusių laikotarpių, - LŽ aiškino verslininkas. - Kitaip tariant, kokia prasmė ką nors skatinti sunkmečiu, jei iš esmės ketinama kredituoti tik tą verslą, kuris buvo ir yra pelningas?"

Vienam iš trijų

Itin kruopščiai gindamiesi, rizikų neslepia ir patys bankai. Jų atstovai jau ir anksčiau ne kartą minėjo lėšas skiriantys tik toms įmonėms, kurios neturi finansinių nesklandumų - taigi, bandantieji gelbėtis nuo gresiančio bankroto pagalbos negali tikėtis.

"Kadangi riziką visiškai prisiima bankas, o mes esame atsakingi už savo indėlininkų pinigus, atranka vykdoma tikrai ne palengvintomis sąlygomis, - LŽ sakė "Parex" banko Verslo ir klientų departamento vadybininkas Vaidotas Gurskas. - Iš gautų paraiškų patvirtiname kas trečią."

Bankai neslepia ir to, kad pirmieji prie paskolų eilėje rikiuojami jų klientai. "Nereikia būti verslo analitiku, kad tai pamatytum - paprasčiausiai yra susiklosčiusi tokia situacija, ir nėra galimybės elgtis kitaip. Jei klientas yra viename banke, jis paprastai ten turi daug finansinių įsipareigojimų, ir refinansuotis kitame banke yra gana sudėtinga", - aiškino Šiaulių banko verslo ir mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Daiva Kiburienė.

Tai, kad bankai apie palengvintas procedūras negalvoja, byloja ir valstybės paramos skirstymo duomenys, pateikiami oficialiame ekonomikai skatinti skirtame ŪM tinklalapyje.

Jame pateikiamais duomenimis, šiuo metu iš verslui finansuoti numatyto 1,3 mlrd. litų sutartims sudaryti pervesta tik 24 proc. sumos - 324 mln. litų. Iš šių pinigų kol kas paskirstyta 19 proc. - 61 mln. litų. Realybėje į krizę vis labiau grimztantys verslininkai tenkinasi vos 4,7 proc. lėšų nuo išgarsintųjų 1,3 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"