TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybė vėl kyla į žygį prieš vasaros laiką

2013 01 08 5:45
Pasak V.M.Čigriejienės, praėjusios kadencijos Seimo sprendimu siūlyta laiko nebekaitalioti, nesvarbu, kad tokie ES būtume vieninteliai. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Ministro pirmininko tarnyba (MPT) pagaliau pasišovė išsiaiškinti, kaip žmonių sveikatą ir ūkio sektorių veikia ankstyvą pavasarį ir rudenį valanda pirmyn ir atgal keliaujančios laikrodžių rodyklės.

Įprasta, kad paskutinį kovo sekmadienį pasukdami laikrodžių rodykles valanda į priekį įvedame vasaros laiką, o paskutinį spalio sekmadienį jį atšaukiame. Tokia tvarka įtvirtinta 2003-iaisiais. Tačiau užpernai Seime įsiplieskus įnirtingoms diskusijoms, nuspręsta Vyriausybei pavesti atlikti išsamų tyrimą, kaip laikrodžių rodyklių sukinėjimas atsiliepia šalies ekonomikai ir gyventojų sveikatai, ir galbūt net kreiptis į Europos Komisiją (EK) su prašymu leisti Lietuvai laiko nebekaitalioti.

Kreiptis į EK uždelsta, tad vasaros laiko įvedimas visoms Europos Sąjungos (ES) šalims pratęstas iki 2016 metų. Tačiau MPT įsitikinusi, kad nuvažiavusį traukinį dar galime pavyti ir EK direktyva bus peržiūrėta.

Tirs už 12 tūkst. litų

Paskutinę praėjusių metų dieną MPT paskelbė konkursą, kuriuo siekia įsigyti tyrimą "Dėl vasaros laiko poveikio žmonių sveikatai ir ūkio sektoriams vertinimo". Nors tai padaryti Vyriausybė buvo įgaliota dar 2011 metų gegužės pabaigoje, šiam pirkimui lėšos - 12,4 tūkst. litų - atseikėtos tik dabar.

Aiškindama tyrimo aktualumą institucija pažymi, jog tai, kad dukart per metus persukami laikrodžiai, gyventojai vertina nepalankiai. Remiantis čia pateiktos apklausos duomenimis, vasaros laiko įvedimą ir atšaukimą nepalankiai vertina beveik du trečdaliai respondentų. Tačiau kaip besikeičiantis laikas atsiliepia žmonių sveikatai ir ūkio sektoriams, esą neaišku iki šiol. Tuo tikslu ir siekiama atlikti nedidelės apimties studiją.

Įdomu ir tai, kad iki 2011 metų rudens taip ir nesikreipusi į EK dėl vasaros laiko atšaukimo Lietuvoje tyrimo užsakovė įsitikinusi, jog iki 2016 metų dukart per metus visose ES šalyse besikeičiantį laiką įtvirtinusi direktyva gali būti peržiūrėta. "Direktyvos 5 str. numato, kad vasaros laiko pradžios ir pabaigos tvarkaraštis skelbiamas kas penkerius metus ateinantiems penkeriems metams (šiuo metu sezoninio laiko įvedimo grafikas sudarytas iki 2016 m.), tačiau ši nuostata nėra susijusi su direktyvos nuostatų įgyvendinimo peržiūrėjimu", - teigiama pirkimo dokumentuose.

Linksta prie senosios tvarkos

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovo Vytenio Povilo Andriukaičio manymu, laiko pokyčių poveikį žmogaus sveikatai reikėtų tirti nebent aprėpiant skirtingo amžiaus grupes. "Vienas dalykas yra kalbėti apie vaikus, kitas - apie suaugusiuosius. Bet kuriuo atveju laiko keitimo praktika yra paplitusi labai plačiai, todėl sudėtinga atsakyti, ar tai turi poveikį žmogaus sveikatai. Vis dėlto, mano nuomone, nepatogumų gali kilti nebent jauniems žmonėms", - LŽ svarstė ministras.

Pasak jo, nereikėtų pamiršti ir artėjančio pirmininkavimo ES Tarybai, kai teks derinti darbo grafikus su kitomis valstybėmis, tad vargu ar iki šiol visoje Bendrijoje darniai veikusio laiko išbalansavimas atsilieptų teigiamai. "Vis dėlto suvienodintas, harmoningas laikas yra nustatytas ne šiaip sau, o sąmoningai", - pažymėjo jis.

Kenkia darbingumui?

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) narė Vida Marija Čigriejienė primena, kad praėjusios kadencijos parlamento sprendimu buvo siūlyta laiko nebekaitalioti, nepaisant net to, kad tokie ES būtume vieninteliai.

"Akivaizdu, kad žmogaus organizmas pripranta prie vieno ritmo, tad jį veikia, kai staiga reikia pereiti prie kitos tvarkos. Tokie pokyčiai yra visiškai nereikalingi. Tuomet svarstydami šį klausimą komitete ir priėmėme sprendimą atsisakyti besikeičiančio laiko dėl tokių bereikalingų trikdžių", - LŽ sakė ji.

Norui nustoti sukinėti laikrodžių rodykles praėjusią kadenciją pritarė ir SAM. O tuometinis Seimo SRK vadovas Antanas Matulas tvirtino, kad Lietuvai tinkamiausias - žiemos laikas. Toks, kokiu ir gyvename šiuo metu. "Mokslininkai yra įrodę, kad pasirinkus vasaros laiką miegoti einame vėliau, o keliamės tuo pačiu metu. Taip trumpėja poilsio laikas ir žmogus tampa nedarbingas. Iš žiemos laiko perėjus į vasaros dvi savaites 5 proc. padaugėja miokardo infarktų. O kai kurios valstybės rekomenduoja švietimo įstaigose tuo metu neorganizuoti egzaminų, nes sutrinka jaunimo darbingumas", - tada kalbėjo jis.

Jei žvelgtume geografiškai, Lietuvos teritorija aprėpia dvi laiko juostas. Vakarinė šalies dalis patenka į pirmąją, o likusioji - į antrąją laiko juostą. Laikrodžių rodykles valanda į priekį šiemet persuksime kovo 31-ąją. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"