TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybės darbus ragina vertinti principingai

2014 05 07 13:44
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Ekonomikos komiteto pavedimu kruopščiai Vyriausybės metinę ataskaitą išanalizavęs šio komiteto narys Jurgis Razma dėmesio pateiktoms pastaboms nesulaukė. Jas pristatyti konservatorius ketina kitą savaitę plenariniame posėdyje numatytoje diskusijoje dėl ataskaitos.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas J.Razma apgailestauja, kad į jo raginimą nepaversti Vyriausybės ataskaitos svarstymo vien tik formalia procedūra Ekonomikos komiteto nariai neatsižvelgė. “Apgailestauju, kad šiandienos posėdyje mano siūlymai nebuvo išsamiai nagrinėjami, tiesiog balsuota politiškai – visi valdantieji “už”, - portalui lzinios.lt sakė J.Razma. Opozicijos atstovas vylėsi, kad jo pastabos vis dėlto pasieks Vyriausybę ir turės poveikį. Jis stebėjosi, kad į Ekonomikos komiteto posėdį iš visų kviestų su šia sritimi susijusių ministrų atvyko vienintelis – ūkio. “Tai irgi rodo tam tikrą požiūrį”, - mano J.Razma.

Ir gyrė, ir kritikavo

Ekonomikos komiteto įpareigotas J.Razma išanalizavo pernai Vyriausybės nuveiktus darbus ūkio, energetikos bei susisiekimo srityse. Daugiausia priekaištų išsakyta energetikai. Teigiamai įvertinęs, kad ir toliau tęsiami ankstesnės, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pradėti strateginiai projektai (SGD terminalo statybos, Lietuvos-Švedijos elektros jungtis NordBalt, Lietuvos-Lenkijos elektros jungtis LitPol Link), J.Razma atkreipė dėmesį į netesėtus pažadus. Pirmiausia, vis dar nepatvirtinta Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2014–2021 metų programa. Nevykdomi strateginiai projektai - Naujos Visagino atominės elektrinės statybos, skalūninių dujų žvalgybos ir išgavimo, Lietuvos elektros energetikos sektoriaus sinchronizacijos su Europos kontinentiniais tinklais. “Žinoma, būtų korektiška, kad Vyriausybės ataskaitoje būtų paminėtas ir buvusios Vyriausybės geras palikimas, kuriuo remiantis toliau tęsiami tie darbai”, - pastebėjo J.Razma.

Rado alternatyvių būdų

„Siekėme įrodyti ir įrodėme, kad mūsų siūlomos priemonės ekonominės krizės pasekmėms įveikti yra tinkama alternatyva prieš tai vykdytai drastiškai taupymo politikai. Pasirinkome veiksmų prioritetus, garantuojančius gyventojų pajamų didėjimą, verslo ir darbo rinkos plėtrą, socialinės atskirties mažinimą. Tai ir buvo mūsų ekonominio augimo varikliai“, – prieš porą savaičių Seime pristatydamas ataskaitą pabrėžė premjeras Algirdas Butkevičius. Prie svarbiausių savo laimėjimų Vyriausybė priskyrė realių gyventojų pajamų didėjimą, visuomenės gyvenimo kokybės gerėjimą, nedarbo bei emigracijos mastų mažėjimą. Akcentuojama, kad Lietuva pagrįstai turi džiaugtis ne tik vienu iš sparčiausių ekonomikos augimu Europos Sąjungoje (ES), bet ir tarptautinių ekspertų pripažintu šalies konkurencingumo didėjimu, taip pat daugiabučių namų renovacijos proveržiu ir sėkmingai įgyvendinamais strateginiais projektais. Sudedamosios ataskaitos dalys - Konkurencingumo bei Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros vertinimas.

Parengė savo ataskaitą

Socialdemokratų lyderio pateikta ataskaita tuomet neįtikino jo pirmtako Vyriausybės vadovo poste A.Kubiliaus. Todėl jis pristatė savąją – “tikrąją” – ataskaitos versiją. Konservatoriaus stebėjosi, kodėl premjeras labiausiai džiaugiasi rezultatais, kurie su jo Vyriausybės veikla neturi nieko bendro. “Ataskaitoje parodytas nuoseklus įvairiausių rodiklių pagerėjimas yra akivaizdi dar 2010-2011 m. prasidėjusių tendencijų tąsa”, - teigė A.Kubilius. Jo nuomone, Vyriausybė savo pirmtakei turi dėkoti “už solidžiai suvaldytą ekonominę krizę” ir džiaugtis, kad dėl savo neveiklumo “pavyko nesugadinti anksčiau prasidėjusio ekonomikos atsigavimo”. Pasak opozicijos lyderio, dabartinis kabinetas savarankiškai priėmė vos tris svarbius sprendimus - padidino minimalią algą, priėmė naują Teritorijų planavimo įstatymą ir pradėjo įgyvendinti renovacijos programą. Visa kita – ankstesnės valdžios subrandintų projektų tąsa. A.Kubiliaus nuomone, Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl “nelabai gerų savo darbų”. Pirmiausia dėl pasididintų atlyginimų, kas, anot jo, "tapo dideliu smūgiu valstybės padorumui", jaunų specialistų ir "Chevron" kompanijos išvarymo. Pastarasis faktas, pasak konservatoriaus, “iliustravo per paskutinius metus nuosekliai augusią "Gazprom“ įtaką Lietuvos energetikos politikai.“

Tarp ES pirmūnių

Daugiau kaip 100 puslapių Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad pernai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) buvo 5 proc. didesnis nei 2012 metais ir sudarė 2 230 litų. 2013-ųjų pradžios atlyginimo augimas ėmė lenkti infliacijos augimo tempus, tai reiškia, kad žmonės pagaliau pradėjo gauti realiai didesnius atlyginimus, kurių „nebesuvalgo“ infliacija. Didėjo darbo pajamos - minimalioji mėnesinė alga buvo padidinta iki 1 000 litų (17,65 proc.). Dėl to darbo užmokestis padidėjo beveik 200 tūkst. darbuotojų. Vyriausybė taip pat džiaugiasi, kad iki 11,8 proc. pernai pavyko sumažinti nedarbo lygį (2012 m. siekė 13,4 proc.), suvaldyti emigraciją. Skaičiai rodo, kad ji sumažėjo nuo 26,9 ( 2010 m.) iki 13,1 emigranto 1000-čiui gyventojų.

Pasak ataskaitos, Lietuvos BVP per 2013 metus padidėjo 3,3 procento. Didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo atsigaunantis statybos sektorius, apdirbamoji gamyba ir vidaus vartojimas. Šalies prekių eksportas pernai, palyginti su 2012 metais, padidėjo 6,5 proc. ir siekė 84,8 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 metais, eksportas padidėjo daugiau nei dvigubai (108,3 proc.). Vyriausybė džiaugiasi, kad Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio valstybių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 pakilo į 17 vietą (Latvija – 24, Estija – 22, Lenkija – 45 vietoje). Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių Lietuva užima 6 vietą.

Proveržio nebuvo

Tačiau vis dar didelė problema lieka deficitinis “Sodros” biudžetas. Pernai jo išlaidos siekė 11 mlrd. 167,4 mln. litų. Vien pensijoms mokėti išleista daugiau nei 8 mlrd. litų, arba 73,1 proc. lėšų. Biudžeto išlaidos net 1 mlrd. 321,9 mln. litų viršijo pajamas. Vis dėlto deficitas buvo 530 mln. litų mažesnis nei 2012 metais, vadinasi, tiek pat mažiau lėšų reikėjo skolintis išmokoms mokėti. Ataskaitoje pastebima, kad „Sodros“ biudžeto deficito mažinimo problema neišnyks ir ateityje, nes 2013-ųjų pabaigoje „Sodros“ buvo pasiskolinta ir negrąžinta 11 mlrd. 50 mln. litų.

Vilniaus universiteto profesoriaus Rimanto Rudzkio teigimu, tam, kad Lietuva išsiveržė į ES pirmūnes, Vyriausybės nuopelnas minimalus. “Ar buvo priimti kažkokie kardinalūs sprendimai, kurie labai pagerino verslo aplinką, prisėdėjo prie įvairių biurokratinių trukdžių pašalinimo? Ar viešasis sektorius tapo efektyvesnis? Ne, to nebuvo. Pagrindiniai augimo nuopelnai pelnytai tenka verslui, kuris pernai sėkmingai plėtojosi išnaudodamas ir Rytų, ir Vakarų rinkas. O Vyriausybė, ačiū jai, kad netrukdė, nepriėmė neprotingų sprendimų, kas kartais nutinka”, - sakė R.Rudzkis. Profesoriaus teigimu, pagrindinės kliūtys, trukdančios ilgalaikiam bei tvariam ekonomikos augimui, liko nepašalintos. “Proveržio valstybės politikoje nebuvo”, - konstatavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"