TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybės prašoma gelbėti Neringą

2015 07 02 6:00
Per patį vasaros įkarštį Neringos savivaldybei gresia bankrotas, nes ketinama nurašyti visas jos lėšas. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Vienam populiariausių šalies kurortų Neringai artėja juodos dienos: jau liepos pradžioje ši savivaldybė gali bankrutuoti.

Dėl gresiančio nemokumo į Vyriausybę jau kreipėsi Neringos meras Darius Jasaitis ir prašė iš valstybinio rezervo fondo kurortui skirti 1,115 mln. eurų. Būtent tokią žalą teismai įpareigojo atlyginti nugriauto žuvų restorano Juodkrantėje savininkams. „Šiuo metu savivaldybės sąskaitoje yra 400 tūkst. eurų, o liepos 10-ąją joje bus nulis. Ką tai reiškia? Mus ištiks Graikijos likimas: atsidursime ant bankroto slenksčio. Nebegalėsime mokėti algų žmonėms, nebebus valomi paplūdimiai, gatvės, per patį vasaros sezono įkarštį mus stumia į chaosą. Todėl skubiai išvykau į Vyriausybę prašyti skirti mums pinigų iš rezervo fondo“, - vakar LŽ sakė D. Jasaitis.

Sulaukė antstolių

Antstoliai, nešini vykdomaisiais raštais, į Neringos merijos duris pasibeldė šią savaitę, tad ji dabar ūžia nuo būgštavimų dėl ateities. Neringa jau kybo ant plauko, kai šį pavasarį buvo priimtas neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas. Jis įpareigojo buvusio, nugriauto žuvų restorano „Sorento“ Juodkrantėje savininkams priteisti 1,115 mln. eurų žalą. Šią sumą privalės solidariai sumokėti Neringos miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos (AM).

Įmonė „Meirona“ Juodkrantėje buvo pastačiusi žuvų restoraną, tam gavo visus municipalinius ir valstybinių institucijų leidimus. Tačiau įsikišus Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) paaiškėjo, kad statinys – nelegalus. Mat jo atsiradimas prieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai.

Verslininkams nebeliko nieko kito, kaip tik nugriauti restoraną. Po griovimo darbų buvusio objekto savininkai kreipėsi į teismą siekdami prisiteisti savo patirtos žalos atlyginimą. Neskundžiamame LVAT sprendime dėstoma, kad visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai. Kitaip tariant, pati valstybė privalo atlyginti verslininkų patirtą žalą dėl savo pačios institucijų priimtų teisės aktams prieštaraujančių sprendimų.

Raginimą padengti savo dalį žalos atlyginimo (pusę priteistos sumos) šią savaitę gavo ir VTPSI, tačiau ši institucija, kitaip nei Neringos savivaldybė, turi svertų pinigų nemokėti.

Mariaus Šverebo nuotrauka

Grėsmė ir šventėms

Kalbėdamas su LŽ D.Jasaitis vakar neslėpė nerimo ir apmaudo. „Nors 1,115 mln. eurų suma priteista sumokėti solidariai ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ir Neringai, anstoliai ims pinigus iš tos sąskaitos, kurioje jie bus. Inspekcija nenukentės, nes jie neturi „laisvų“ pinigų, o štai mūsų balanse dabar yra apie 400 tūkst. eurų. Ir jų liepos 10-ąją nebeliks, sąskaita bus areštuota ir „nunulinta“. Ir dar liksime skolingi. Kitaip tariant, visos savivaldybės pajamos iškart bus anuliuojamos, kol nebus padengta 1,115 ml. eurų suma. Beje, teks sumokėti ir 5 proc. palūkanų, o tai yra apie 115 tūkst. eurų“, - aiškino meras.

D. Jasaitis vakar skubiai išvyko į Vyriausybę prašyti pagalbos, nes finansinis nemokumas populiariam vasaros kurortui būtų tikra katastrofa. „Šį mėnesį dar galėsime sumokėti algas biudžetininkams, o kitą – jau nebe. Ką tai reiškia? Negaus algų merijos darbuotojai, mokytojai, kiemsargiai, kopų sargai, paplūdimių prižiūrėtojai ir gelbėtojai bei daugybė kitų sričių darbuotojų. Visi, kurie gaudavo algas iš savivaldybės biudžeto, staiga nebeteks pajamų. Ir kas tuomet atsitiks mūsų kurortui? Nebebus vežamos šiukšlės, tvarkomos gatvės, valomi pliažai“, - vardijo meras.

Pakibtų ore ir itin populiarūs savivaldybės lėšomis kasmet finansuojami vasaros renginiai, tokie kaip Žvejo diena ir gyvųjų amatų festivalis. „Nežinau, iš ko mokėti atlikėjams, švenčių organizatoriams. Prašyti, kad dirbtų avansu? Viskas sustos. Nebegalėsime vykdyti ir startavusių ar planuojamų rengti Europos Sąjungos finansuojamų projektų. Dabar kaip tik vyksta šaukimai gauti europinių lėšų, tam reikia savivaldybės finansinio indėlio, o jo mes nebeturėsime“, - apgailestavo meras.

D. Jasaičio manymu, išbristi iš finansų krizės be pagalbos iš šalies galbūt būtų įmanoma tik gerokai vėliau, pasibaigus vasaros sezonui. „Gal rudenį sugebėtume vėl atkurti savo biudžeto pajamų balansą, vėl turėti pinigų. Gelbėtų surenkamas vadinamasis ekologinis mokestis už įvažiavimą į Neringos savivaldybę, šiais pinigais ir būtų padengiama teismo nustatyta žala nugriauto restorano savininkams. Tačiau koks absurdas - žmonės mokėtų už savo pačių valstybės padarytas klaidas! Dabar jie moka už tai, kad Neringa būtų švari, graži, tvarkinga“, - pažymėjo D.Jasaitis.

Žvilgsniai – į Vyriausybę

Paprašytas pakomentuoti šviesesnį įvykių scenarijų, Neringos savivaldybės vadovas optimistiškai vylėsi Vyriausybės paramos. „Tie 1,115 mln. eurų valstybei nėra dideli pinigai, o mūsų savivaldybei – gyvybės ir mirties klausimas. Tikiuosi, Vyriausybė atsižvelgs į susidariusią beprecedentę situaciją ir skirs visą reikiamą sumą iš rezervo fondo. Supraskime ir tai, kad teismai įpareigojo nugriauti dar 17 pastatų Neringoje. Ir jei vėl pasikartos tokia pati situacija, ir pati valstybė gali bankrutuoti dėl teismų įpareigojimų kompensuoti verslininkų patirtą žalą“, - svarstė jis.

Meras paradoksu vadina ir dviejų valstybinių institucijų priešpriešą: AM priklausanti VSTT skundžia teismams sprendimus dėl namų statybų, tuos teismus pralaimi, ir tai pačiai AM priklausanti VTPSI turi kompensuoti verslininkų patirtą žalą. „Tikiuosi, kad bus atsitokėta, apsvarstyta, kokios klaidos padarytos ir kaip jas ištaisyti. Vyriausybė turi keisti teisės aktus taip, kad užuot bylinėjusis būtų galima sudaryti taikos sutartis su verslo subjektais, kurie dėl valstybinių institucijų kaltės patyrė nuostolių“, - pažymėjo jis.

Valytų avansu?

Mero gąsdinimai nevalomomis Neringos gatvėmis ir paplūdimiais išties turi pagrindo, nes antstoliams areštavus savivaldybės sąskaitas ir nurašius pinigus be algų liktų apie 200 kurorto tvarkdarių. Anot UAB „Neringos komunalininkas“ direktorės Danguolės Seselskytės, įmonei savivaldybė kas mėnesį perveda lėšų. „Jei savivaldybė taptų nemoki, tokie būtume ir mes. Tiesa, juodai dienai, bet tik mėnesiui, turime atsidėję lėšų. Vėliau algų negalėtume niekam mokėti. Įmonėje dirba 110 nuolatinių darbuotojų, dar 100 priimta vasaros sezonui. Ir tai yra žmonės, kurie gyvena nuo algos iki algos“, - pripažino ji ir dar pridūrė, kad teks atsisakyti ir seniai puoselėtų planų įsigyti naujos technikos.

Inspekcija nekentės

VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė LŽ teigė, kad antstolių raginimas padengti žalą esąs nepagrįstas. „Mūsų inspekcija taip pat gavo raginimą padengti pusę 1,115 mln. eurų sumos. Tačiau, mūsų manymu, dėl žalos atlyginimo turi atsakyti Teisingumo ministerija. Remiantis nacionaliniais teisės aktais, būtent ji atsako tais atvejais, kai dėl valdžios institucijų veiksmų patiriama nuostolių. Ši ministerija vykdo teismų sprendimus ir tokiais atvejais atstovauja valstybei“, - teigė ji.

Specialistė pridūrė, kad raginimas sumokėti pinigus iki liepos 10 dienos taip pat neturi teisinio pagrindo. „Turi būti duotas trijų mėnesių terminas nuo antstolių raginimo įteikimo dienos. Tik po to anstoliai gali imtis žalos išieškojimo veiksmų“, - sakė ji.

DALINKIS:
0
3
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"