Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Vyriausybės programoje – mažiau konkretumo dėl mokesčių

 
2016 12 05 14:25
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Socialdemokratų partijos koalicinės Vyriausybės programoje nebeliko konkrečių siūlymų dėl planuojamos mokesčių pertvarkos, taip pat atsargiai kalbama apie galimus pensijų kaupimo sistemos pakeitimus.

Programoje, kuri antradienį bus teikiama Seimui, deklaruojami ketinimai pertvarkyti mokesčių ir pensijų sistemas bei pagerinti jų administravimą, kalbama apie siekius mokesčių sistemą „padaryti paprastesnę, skaidresnę ir aiškesnę“, tačiau anksčiau įvardintų galimų sprendimo būdų nebeliko.

Mokesčių politika turi būti paprastesnė

Pasak dokumento, būtina mažinti prielaidas susitarimams dėl „vokelių“, didinti sistemos skaidrumą ir paskatas mokėti mokesčius, todėl bus svarstoma sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, skaidrinant darbo užmokesčio apmokestinimą, didinant paskatas legaliai dirbti bei mažinti šešėlį.

Apie konkrečius mokesčių tarifų pasikeitimus Vyriausybės programoje nekalbama, taip pat nurodoma, kad bus „vertinamos ir kitos alternatyvos šiems tikslams (darbo užmokesčio apmokestinimo supaprastinimui – BNS) pasiekti“.

„Valstiečių“ rinkimų programoje buvo numatoma supaprastinti mokesčių skaičiavimo tvarką ir nustatyti du mokesčius – gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris apjungtų dabartinį GPM, privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) ir dalį socialinio draudimo mokesčių, ir pensijų draudimo mokestį (PDM). GPM būtų skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, išskyrus senatvės ir kitas pensijas, o PDM – nuo visų pajamų, išskyrus kapitalo ir investicijų pajamas, senatvės ir kitas pensijas. Buvo nurodoma, kad GPM ir PDM bus skaičiuojami nuo viso automatiškai perskaičiuoto darbo užmokesčio, neskirstant jo į „darbuotojo“ ir į „darbdavio“.

Konkrečių naujų mokesčių tarifų „valstiečiai“ oficialiai nebuvo nerodę, tačiau jų lyderiai žiniasklaidai yra minėję, kad naujasis GPM tarifas turėtų siekti 29 proc., o PDM tarifas – 9 proc. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat teigė, kad gaunantiems didesnį kaip 1 tūkst. eurų atlyginimą (iki mokesčių), GPM tarifas gali būti 4 punktais didesnis.

Apie galimybę įvesti progresinius mokesčius užsimenama ir Vyriausybės programoje, tačiau nurodoma, kad tokia galimybė bus svarstoma tik ilgalaikėje perspektyvoje, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.

Programoje nurodoma, kad bus įvertintos galimybės indeksuoti gyventojų mokesčiams apskaičiuoti taikomus neapmokestinamuosius dydžius. Anksčiau „valstiečiai“ teigė ketinantys nustatyti automatiškai indeksuojamą metinį bazinį asmens neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), taip pat atitinkamais koeficientais koreguojamą vaiko NPD.

GPM lengvatos būtų taikomos tik ekonomiškai ir socialiai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, įmokoms į kaupiamuosius pensijų fondus, už studijas. Anksčiau „valstiečiai“ deklaravo, kad lengvata būtų taikoma ir pirmojo būsto paskolų palūkanoms, dabar apie tai neužsimenama.

Ketinama riboti naujas PVM lengvatas

Vyriausybės ketina riboti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, įvertinti dabartinių lengvatų būtinumą. Teigiama, kad dauguma tokių lengvatų nėra socialiai teisingos, duoda ribotą naudą galutiniam vartotojui ir didina valstybės biudžeto deficitą. Konkrečiau apie šias lengvatas nepasisakoma, taip pat nekalbama ir apie PVM lengvatą centriniam šildymui, kurią Seime dabar siūloma pratęsti iki 2017 metų birželio 1 dienos.

Planuojama suvienodinti skirtingų verslo formų mokestines prievoles, svarstyti galimybę įvesti specialų draudimo apmokestinimą, sugriežtinti prekybos alkoholiu licencijavimą bei didinti akcizus už alkoholio ir tabako produktus.

„Esant tolesnio ribojimo poreikiui, įvertinsime galimybę įvesti valstybinę monopolinę prekybos alkoholiu sistemą“, – teigiama Vyriausybės programoje. Anksčiau „valstiečiai“ deklaravo konkretų tikslą įvesti alkoholio prekybos monopolį.

Planuojama keturių pakopų pensijų sistema

Vyriausybės programoje neatsisakoma „valstiečių“ tikslo sukurti naują keturių pakopų pensijų sistemą, tačiau nebekalbama apie dabartinės antrą ir trečią pakopos pensijų fondų sujungimą.

Pirmą pakopą sudarytų pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija iš valstybės biudžeto, antrą – „Sodros“ einamųjų mokėjimų pensija, sudaryta apskaitos vienetų pagrindu ir automatiškai indeksuojama, ji priklausytų nuo sumokėtų įmokų, be išmokų „lubų“.

Trečiajai pakopai ketinama priskirti profesinę kaupiamąją pensiją, finansuojamą savanoriškomis darbdavio ir gyventojo įmokomis, kurioms nebūtų taikomi pajamų ir pelno mokesčiai. Anot programos rengėjų, šiuo metu ši grandis nėra išplėtota, todėl darbdaviai ir darbuotojai bus skatinami naudotis šia galimybe.

Ketvirtą pakopą sudarytų privačiai kaupiama pensija, tačiau apie ją konkrečiai nekalbama – nurodoma, kad bus įvertintas dabartinės antros ir trečios pakopos pensijų kaupimo sistemos veiksmingumas ir tobulinimo galimybės.

Nedelsiant ketinama perkelti „Sodros“ skolą į valstybės biudžetą, taip sustabdant palūkanų už ją mokėjimą. Kol bus pertvarkyta pensijų sistema, „Sodrai“ būtų skirti asignavimai iš valstybės biudžeto įmokoms į antros pakopos pensijų fondus kompensuoti.

Atsargiau kalbama ir apie „valstiečių“ pažadą nuo liepos 1 dienos apie 40 eurų padidinti vidutinę senatvės pensiją. Programoje teigiama, kad to bus siekiama, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes.

Iki 2017 metų liepos 1 dienos ketinama baigti pensijų kompensavimo procesą.

Į „Sodros“ tarybą numatoma pakviesti ekonomikos ekspertus, taip pat iš Skandinavijos šalių, suteikti tarybai teisę tvirtinti arba atmesti jos biudžeto projektus ir priimti kitus su fondo valdymu susijusius sprendimus. Ateityje ketinama įkurti Pensijų tarybą, kurioje dirbtų pensijų ekonomikos ekspertai ir aktuarai.

Vyriausybės programoje nebeliko „valstiečių“ ketinimų Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtinti nuostatą, jog valstybės, kuriose dirba ir mokesčius moka kitos ES valstybės piliečiai, su pastarąja dalintųsi jos piliečių pajamų mokesčiais ir socialinio draudimo įmokoms. Anksčiau buvo teigiama, kad tai būtų realus žingsnis link Europos socialinės sąjungos kūrimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"