TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybės programos projekte - progresiniai mokesčiai, santykių su Rusija "perkrovimas", nuolaidos tautinėms mažumoms

2012 11 23 18:50
LŽ archyvo nuotr.

Formuojamos centro-kairės koalicijos Vyriausybės programos projekte žadama didinti sunkmečiu sumažintus atlyginimus bei pensijas, įvesti progresinius pajamų ir turto mokesčius, gerinti santykius su Rusija, keisti mokslo ir studijų finansavimo modelį, pažadai išspręsti tautinių mažumų originalių pavardžių ir vietovardžių rašybos klausimus. 

"Atkursime pensijas ir atlyginimus, o augant ekonomikai vėl didinsime, kad vidutinė pensija artėtų prie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio", - rašoma BNS gautame programos projekte, kuris penktadienį pateiktas socialdemokratų partijos prezidiumui.

Mokesčių politikos skirtyje žadama įvesti "progresinius pajamų ir turto mokesčius", numatyti aukštesnius mokesčių tarifus prabangos turtui.

Taip pat planuojama svarstyti galimybę įvesti bendrą nekilnojamo turto mokestį, kuris pakeistų šiuo metu esančius nekilnojamo turto ir žemės mokesčius.

Žadama tęsti elektros jungčių su Švedija ir Lenkija infrastruktūrų tiesimo darbus, išnaudoti palankią situaciją "tapti elektros perdavimo tiltu tarp ES šalių ir Rytų kaimynų, sujungti dvi dideles elektros vartojimo rinkas, sukurti dviejų skirtingų elektros energijų sistemų sinchronizavimo ir koordinavimo mechanizmą".

Artins Rusiją su Europos Sąjunga

"Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas "perkrovimas". Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipiant žvilgsnį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėžiant išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abipusiai naudingiems kaimyniniams santykiams", - rašoma programos projekte.

Projekte numatoma išnaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį "suartinant Europos Sąjungą su naujosiomis kaimynėmis bei Rusija".

"Pasisakysime prieš naujų dar nuo Šaltojo karo laikų paveldėtų, tačiau naujai interpretuojamų dalomųjų linijų tarp Europos Sąjungos ir rytinių kaimynių brėžimo tendencijas", - rašoma projekte.

Taip pat sakoma, kad Sovietų sąjungos padarytos okupacinės žalos klausimas "turės būti įgyvendinamas ne vienašaliu Lietuvoje priimtu ir iš esmės neįgyvendinamu įstatymu, bet derybomis su Rusija, ieškant priimtinų sprendimų".

Tautinėms mažumoms - originali pavardžių ir vietovardžių rašyba

Svarstomoje programoje nurodomas siekis, kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką.

"Išspręsime pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovardžių rašybos klausimus, sutinkamai su ET Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija". Taip pat projekte skelbiama, kad "mokyklų tinklo tautinių bendrijų (lenkų ir rusų) kalbomis pertvarka bus vykdoma atsižvelgiant į bendruomenių interesus".

Per koaliciją anksčiau suformavusių trijų partijų derybas su Lietuvos lenkų rinkimų akcija klausiamas, ar lenkai kelia reikalavimus dėl tautinių mažumų klausimų, A.Butkevičius sakė, jog Švietimo įstatymo nuostatas reikėtų tikslinti bet kokiu atveju.

2011 metų pavasarį Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau pamokų lietuvių kalba, taip pat - nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis. Naujovės sulaukė dalies tautinių mažumų pasipriešinimo.

Neliks mokslo ir studijų finansavimo pagal vadinamąjį krepšelio principą

"Palaipsniui atsisakysime liberalaus "mokinio krepšelio" finansavimo principo, sudarysime savivaldybėms daugiau galimybių laisvai disponuoti "mokinio krepšelio" lėšomis ir panaudoti sutaupytas lėšas kitoms švietimo reikmėms", - numatoma projekte.

Tokio finansavimo principo planuojama atsisakyti ir aukštojo mokslo srityje. "Atsisakysime liberalios "studijų krepšelių" metodikos, ją keisime valstybės užsakymu reikalingiems specialistams parengti, specialistų poreikio planavimu", - pažymima projekte.

Centro-dešinės koalicija 2009 metais patvirtino aukštojo mokslo reformą, kuria įvedė vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemą - krepšelius, t.y. valstybės finansavimą, gauna geriausius rezultatus pasiekę abiturientai. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas gali rinktis mokamas studijas ir joms finansuoti imti paskolas.

Vadinamasis "mokinio krepšelis", kuomet finansavimas mokyklai skiriamas pagal jas pasirinkusių moksleivių skaičių, buvo įvestas dar anksčiau, 2002 metais.

Lietuvos socialdemokratų, Darbo, "Tvarkos ir teisingumo" partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija po Seimo rinkimų pasirašė sutartį dėl valdančiosios koalicijos formavimo. Valdantieji Seime turi 86 vietas.

Seimas šią savaitę pritarė LSDP lyderio Algirdo Butkevičiaus kandidatūrai į premjerus. Pagal Lietuvos Konstituciją, ministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"