TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vyriausybės užmojai žavi ne visus

2013 05 20 8:01
A.Butkevičius: "Gal savivaldybės pagaliau pradės mąstyti logiškai ir kiekvieną projektą įvertins finansiškai bei ekonomiškai: ar jis atsiperka, ar ne." Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Vyriausybės planuojamą šilumos ūkio pertvarką vykdyti turėsiančios savivaldybės tvirtina nežinančios, kaip gauti pinigų jai įgyvendinti. Ekspertai svajoja, kad prie reformos savo indėliais galėtų prisidėti šalies gyventojai.

"Tai, kad šilumos ūkyje planuojamos pertvarkos, gerai. Tik nežinau, kiek savivaldybių iš 60-ies galės užsikrauti tokią naštą. Skolinimosi limitai kone visose jų yra beveik išnaudoti. Vienintelė išeitis būtų pritraukti privačių investuotojų, bet Lietuvoje šis klausimas svarstomas labai įdomiai: perleisti privatininkams atliekų tvarkymą, vandens tiekimą labai gerai, o išnuomoti šilumos ūkį - labai blogai", - LŽ sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Taip jis vertino praėjusios savaitės pradžioje premjero Algirdo Butkevičiaus paskelbtas šilumos ūkio pertvarkos gaires. Vyriausybė žada, kad jas įgyvendinus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gyventojams galėtų mažėti ketvirtadaliu.

Atsakomybę įgyvendinant Vyriausybėje kuriamus planus siūloma prisiimti šalies savivaldybėms. Šiuo metu joms netiesiogiai priekaištaujama didinant skolas už šilumą, bet neretai negalvojant apie ekonomiškai naudingas šilumos ūkio pertvarkas.

"Gal savivaldybės pagaliau pradės mąstyti logiškai ir kiekvieną projektą įvertins finansiškai bei ekonomiškai: ar jis atsiperka, ar ne. Tai yra toks projektas, kuris pirmiausia leidžia sumažinti šilumos kainą gyventojams ir verslui", - pareiškė premjeras.

22 miestuose iš biokuro pagaminama daugiau nei 50 proc. reikalingos šilumos. /LŽ archyvo nuotrauka

Mažins lengvatas

Praėjusios savaitės pradžioje Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje pristatant šilumos ūkio pertvarkos gaires, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius svarstė, kad tokia pertvarka gali kainuoti 1-1,5 mlrd. litų. Kaip po posėdžio aiškino Vyriausybės atstovai, projektas pirmiausia būtų nukreiptas biokurui skatinti, naudojant jį kogeneracinėse (gaminančiose ne tik elektros energiją, bet ir šilumą) elektrinėse.

Kaip žinoma, šiuo metu biokurą naudojančių kogeneracinių jėgainių gaminamą elektros energiją privaloma supirkti lengvatinėmis sąlygomis, tam naudojant visų gyventojų ir verslo mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokestį, šiuo metu jau beveik siekiantį 10 ct/kWh. Brangiai superkama žalioji energija kompromituoja šios žaliavos panaudojimą gyventojų akyse, o kartu brangina šilumos tiekimą.

Vyriausybėje pristatytame projekte siūloma naujai planuojamose biokuro jėgainėse gaminamai elektrai netaikyti lengvatų, bet prekiauti ja rinkos sąlygomis. Už tai tokių elektrinių statybai žadama valstybės parama per Europos Sąjungos (ES) struktūrinius fondus, ji siektų iki 50 proc. visos reikiamos sumos. Likusią dalį siūloma prisiimti savivaldybėms, kurių ūkis reformuojamas: prisidedant savo lėšomis, imant paskolas iš banko arba konkurso būdu atrenkant privačius investuotojus. Parama projektams ir pigios žaliavos panaudojimas, manoma, galėtų gerokai atpiginti ir šilumos gamybą.

R.Malinauskas tvirtina, kad 90 proc. savivaldybių ne tik neturi lėšų prisidėti prie šilumos ūkio pertvarkos, bet negali jų ir pasiskolinti. /Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

Iniciatyva - gyventojams

R.Malinauskas sutinka, kad skiriama europinė parama, kartu į savivaldybių šilumos ūkio sektorių pritraukiant privačius investuotojus, būtų vienas šiuo metu egzistuojančios problemos sprendimo būdų. "Bet jei pusę pinigų teks pridėti pačioms savivaldybėms, manau, maždaug 90 proc. jų šiandien nebus pajėgios tai padaryti. Pernai teikti mūsų prašymai juos padidinti, deja, Finansų ministerijos nesugraudino, ir šiandien dalyje savivaldybių jau gali strigti europiniai projektai, nes jos ne tik negali svajoti prisidėti savo lėšomis, bet net skolintis negali", - pabrėžė jis.

Vis dėlto kai kurios Lietuvos savivaldybės jau anksčiau savo iniciatyva pasirinko atsisakyti brangaus iškastinio kuro ir šildytis biokuru. "Jei nebūtume to padarę, mūsų gyventojai jau seniai būtų turėję didžiules skolas. Neslėpsiu - gavome paramą, prisidėjome savo lėšomis. Be to, buvome vieninteliai tokie Pietų Lietuvoje, kurie į savo ūkį neįsileidome privačių investuotojų, nors tuo metu buvome labai stipriai dėl to kritikuojami", - LŽ pasakojo Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas.

Jo vadovaujamos savivaldybės žmonės praėjusį šildymo sezoną mokėjo bene mažiausiai Lietuvoje - 21 ct/kWh (su PVM). Vis dėlto Varėnos rajono meras pripažįsta: jei reikėtų savo šilumos ūkį pertvarkyti naujai siūlomomis sąlygomis, būtų nelengva.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sutinka, kad savivaldybių abejonės pagrįstos. Jo teigimu, su Vyriausybės atstovais, tiesa, kol kas neformaliai, diskutuojamas kitas šios problemos sprendimo būdas: kurti visuomeninį fondą šilumos ūkio pertvarkos projektams finansuoti.

"Į jį galima būtų pritraukti II pakopos pensijų fondų pinigus, privačių fizinių ir juridinių asmenų indėlius, suteikiant Vyriausybės garantijas investicijoms. Tokiu atveju daugelis Lietuvos žmonių pasijustų atsinaujinančios energetikos įmonių savininkais", - aiškino ekspertas.

M.Nagevičius įsitikinęs, kad į šilumos ūkį galėtų investuoti visi Lietuvos gyventojai. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Išteklių pakanka

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas neabejoja: valstybei pradėjus remti pigaus biokuro jėgaines, jose pagaminta energija taptų konkurencinga rinkoje, kartu pigtų ir centralizuotai tiekiama šiluma.

"Remiantis statistika, Lietuvoje kasmet pasigamina - užauga arba susidaro - daugiau kaip 2 mln. tonų naftos ekvivalento biomasės (miško kirtimo, medžio apdirbimo atliekos, šiaudai, atliekos ir t.t.), kuri yra tris kartus pigesnė nei importuojamas iškastinis kuras - gamtinės dujos. Deja, šiandien panaudojama vos pusė biomasės kiekio", - tvirtino jis.

Didžiausios Lietuvoje Ukmergės miškų urėdijos vadovas Vigantas Kraujalis sako, kad kol kas Lietuva panaudoja mažą dalį savo biomasės potencialo. "Šiemet respublikoje nupirkta tik kiek daugiau nei pusė galimos pagaminti masės kiekio. Visa esmė, kad ne visuose katiluose galima deginti biokurą, pagamintą iš miško kirtimo atliekų. Dėl to šios biokuro rūšies panaudojimas ir stringa", - įsitikinęs urėdas.

V.Kraujalio teigimu, sprendimas didinti biokuro naudojimą Lietuvos miškų tikrai nenuskurdins. "Kirtimas nuo to nei padidės, nei sumažės. Vyriausybė yra nustačiusi griežtą kirtimo apimtį penkmečiui, visos urėdijos jos laikosi", - aiškino jis.

Siūlo didinti konkurenciją

Nepriklausomas biokuro katilines (jose gaminama tik šiluma, o elektros energija - ne) statančios ir valdančios bendrovės "GECO investicijos" direktorius Raimondas Štreimikis mano, kad Vyriausybės siūlomas kelias nėra pats efektyviausias. "Ten nieko nekalbama apie vamzdynus ir jų atnaujinimą, nors ši problema reikalauja ne mažesnių investicijų bei skubių sprendimų. Taip pat nekalbama, kad valstybė, už biudžeto ir paramos lėšas statydama katilines ar kogeneracines elektrines, prisiims didelę investicinę riziką. O jei ateityje dujos pigs ir taps pigesnės už biokurą? Ką tuomet darys - jas pjaustys ir vėl statys dujines?" - stebėjosi jis.

Verslininko manymu, Vyriausybei protingiau būtų eiti konkurencijos didinimo keliu. "Valstybė neturėtų prisiimti investuotojo funkcijų, jau geriau tobulintų reguliavimą. Planuojamas investuoti lėšas būtų efektyviau nukreipti į trasų modernizavimą ir atnaujinimą. Tai duotų didesnį efektą ir rezultatą, nes vamzdynai yra natūrali monopolija. Jei būtų įgyvendinta pasiūlyta sistema, nepriklausomiems šilumos gamintojams tai reikštų natūralią mirtį, o didieji miestai grįžtų prie buvusio monopolinio šilumos ūkio", - įsitikinęs jis.

Nepriklausomas energetikos konsultantas dr. Vidmantas Jankauskas tvirtina, kad Vyriausybės pateiktas siūlymas - perspektyvus. "Net jei dujos po kelerių metų atpigtų, biokuras vis tiek turi pranašumų: tai bet kuriuo atveju yra vietinis kuras, kurio kainos turėtų išlikti stabilios, be to, jo panaudojimas leidžia sukurti darbo vietų, vystyti technologijas ir panašiai. Žinoma, gali įvykti toks fantastinis dalykas, nors tuo sunku patikėti, kad gamtinių dujų kainos smarkiai kristų ir taptų mažesnės nei dabar biokuro", - kalbėjo jis.

Privačių namų gyventojai pokyčių nepajus

Šiuo metu centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinama apie 70 proc. miestuose ir daugiau kaip 50 proc. visoje Lietuvoje esančio gyvenamojo ploto. Po pastarojo šildymo sezono bendros skolos už šilumą siekia 254 mln. litų, 58 proc. šios sumos sudaro gyventojų skolos. Autonomiškai šiluma apsirūpinančių gyventojų išlaidos neskaičiuojamos, be to, jiems netaikomos pridėtinės vertės mokesčio šilumai lengvatos.

LSA prezidentas R.Malinauskas sutinka, kad daugiausia dėmesio skiriant centralizuotai tiekiamos šilumos kainos problemai, autonomiškai besišildantys gyventojai lieka nuskriausti. "Deja, esant centralizuotam ūkiui, vienodų sąlygų - ar kalbėsime apie šildymą, ar apie renovaciją - nėra. Ir apie jų suvienodinimą nekalbama", - svarstė jis.

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V.Stasiūnas aiškina, kad centralizuotai besišildantys gyventojai ir patys remia valstybę. "Centralizuotai tiekiamos šilumos generuotojai privalo laikyti kitos rūšies kuro rezervą, jeigu nutrūktų dujų tiekimas. Šio rezervo laikymo išlaidos įtrauktos į centralizuotai tiekiamos šilumos išlaidas. Žmonės, kurie individualiai šildosi dujomis, rezervo nelaiko, bet nutrūkus tiekimui galėtų pasinaudoti centralizuotai sukauptu rezervu", - tvirtino specialistas.

***

Biokuru šiuo metu iš dalies šildoma 40 miestų.

22 miestuose iš biokuro pagaminama daugiau nei 50 proc. reikalingos šilumos.

2004-2013 metais šilumos tiekimo įmonėms pereiti prie biokuro buvo skirta 145 mln. litų valstybės ir ES fondų paramos.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina šį šildymo sezoną sudarė apie 30 ct/kWh. Tarp dujas vartojančių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas.

Biokurą šilumos ūkyje vartojančių miestų gyventojai už šilumą praėjusį šildymo sezoną vidutiniškai mokėjo 21 ct/kWh. Tarp tokių miestų yra Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"