TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vytautas Landsbergis: dar Medininkai

2016 08 05 6:00
Medininkų pasienio poste 1991 metų liepos 31-osios naktį klastingai užpulti ir nužudyti Lietuvos pareigūnai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dar sykį paminėjome Medininkų žudynes. Jau 25 metai. Teisingumas ne ką tepažengė, nes rezultato Lietuvai nereikia. Juolab kam nors plačiame pasaulyje. Vyko bylos imitacija, ir dabar panašiai.

Prisiklausėm ir prisiskaitėm viešų informacijų kaip ikiteisminis tyrimas, tekęs Lietuvos Generalinei prokuratūrai (GP), buvo verčiamas miltų trynimu pražudant, jei ne tyčiomis naikinant, itin svarbius įkalčius, jau turėtą rankose teisminę, tad ir kaltinamąją, medžiagą.

Įdomi šalis! Pakankamai aukšti ano meto pareigūnai – vyriausiasis muitininkas Valerijonas Valickas („daug žinau, bet noriu gyventi“), Artūras Paulauskas, Audrius Butkevičius – ligi šiol deramai neapklausti ir neatsakę, kas nurodė, pavyzdžiui, slėpti Tomo Šerno pirmuosius parodymus, kai atgavo sąmonę? Garso įrašas liko, nors dar ilgai nefigūravo byloje (!), o ten skamba Boleslavo Makutynovičiaus pavardė. Bet vos jai nuskambėjus, kažkas įsiterpia, pertraukia T. Šerną, pakeičia temą... Kas? Kažkuris trečias arba ketvirtas prižiūrėjęs apklausą ligoninėje.

Keturiasdešimt minučių filmuotos medžiagos iš nusikaltimo vietos, aukų kraujui dar nesukrešėjus, patikliai perduota Muitinės departamentui ir iš ten – GP (naivus patiklumas!), kad netrukus pradingtų. Ligi šiol, bet ar tikrai amžiams? Patikrinti pirminės bylos medžiagos GP neleidžia. O kažkam ten juostos juk buvo perduotos saugoti, ir tas kažkas buvo tarnybiškai atsakingas. Tik nežinia, kam atsakingas, kurios šalies tarnybai. Per 25 metus dar nerasta laiko patyrinėti tokių smulkmenų. „Prarasta“, ir ką padarysi. GP, deja, nebuvo ta institucija, kuriai galima patikėti ypatingos reikšmės kaltinamąją medžiagą. Aišku nors tiek. Nors dabar.

Vis atsiranda aukštų ir žemesnių pareigūnų, kurie tomis valandomis buvo netoliese, visko matė ir girdėjo, bet GP jų dešimtmečiais, bemaž ligi šiol, neapklausė. T. Šerno parodymai buvo suniekinti: ką jis ten gali atsiminti... Pasalos vieta prie užkardos neištirta (nė buteliai nesurinkti), taipgi suniekinta: e, gal ten kokie bernai su mergom voliojosi... Automobilis, kuriame tą naktį buvo peršauti arba užmušti du Lietuvos policijos pareigūnai, liko pilnas kraujo, bet ir tas kraujas tinkamai neištirtas DNR identifikacijai. Pakaks kraujo grupės. O kam pardavė išplautą automobilį?

Įdomu, ar GP yra sudariusi tos žudynių nakties bei ryto veiksmaraštį valandomis ir minutėmis? Kas kada atvažiavo ar pravažiavo, ką matė ir darė, kam pranešė ar nepranešė ir kodėl?

Skelbtieji duomenys labai prieštaringi.

Sunkvežimio „Kamaz“ vairuotojas, kuriam užkardoje apie pusę penkių ryto liepė važiuoti toliau ir negaišti (galbūt žudikai), kažką perdavė, informavo, bet jo pavardė neužfiksuota, po to kažin ar nuosekliai skelbta paieška, kad atsilieptų. Sutuoktinių pora su pavarde, kurie pranešė matę Medininkuose vaizdą, – penktą ryto, po penkių – jau šaltinis, tada, o tiksliau iki 5.30, GP kažko ėmėsi. Įdomu, ko? Juk į greitąją pagalbą paskambino kiti iš Medininkų tik 6 val. 03 min. (ministro Juozo Oleko informacija). Greitoji pagalba išsiuntė vieną (!) ekipažą su viena gydytoja, kadangi ten esąs peiliu supjaustytas žmogus... Aptikus du dar gyvus, teko ieškoti kokios nors antros mašinos, vežti Ričardą Rabavičių ir T. Šerną į Vilnių ir Kauną. (R. Rabavičių turėjo atvežti po septynių, operavo devintą valandą. T. Šerną operavo po 12 val.). Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Nikolajus Medvedevas, po 20 metų netikėtai pasirodęs liudininkas, sakosi buvęs ten pirmasis. Apie šeštą valandą ryto. Kažkas jam paskambino, vykęs išsikviesta tarnybine mašina (kas vairavo?). Bet žudynės – šiek tiek po keturių... Pagal Algimantą Astašką – 4.50. Tekėjo saulė.

GP ėmėsi neryškiai veikti nebent po penkių. „Žmogžudystė iki penkių trisdešimt“ (A. Paulauskas). Lavoriškių muitininkai buvo jau ten, žvalgėsi, filmavo. Ar atsimena pasirodžiusį N. Medvedevą? Vad. perversmininkai Vilniuje, pastebėkim, buvo informuoti jau 5.30 (Algimantas Naudžiūnas), bet ne Lietuvos policija, ne Krašto apsaugos departamentas.

Kodėl pirmas iš aukštųjų pareigūnų neatsirado ten generalinis prokuroras? Nuo pat pradžių ir vėliau, prisiminkime, GP metų metais fiksuota tik rutininis „dviejų ar daugiau žmonių nužudymas“, o ne valstybinis teroristinis nusikaltimas, galbūt (bent jau) pačios Sovietų Sąjungos agresija. Taip jį kvalifikavo politikas, tuometis aukščiausiasis valstybės pareigūnas dar iš 300 km atstumo pakeliui į Vilnių, bet specai kriminalistai, kurie nesurinko net įkalčių, geriau žinojo, kaip dirbti, kuria kryptimi žvelgti. Jiems „padėjo“ vis dar veikiąs Vilniuje ir Lietuvoje SSRS KGB vietinis padalinys, tuoj užpylęs versijomis: „gal tarpusavio „razborkės“, gal „Armija krajova“, gal mafijozai ar sovietų kariškiai „pasitraukę iš tarnybos vietų“... Tik ne sovietų valstybinės struktūros! Viskas pažįstama nuo Sausio 13-osios provokacinių drumstimų ligi dabartinės agresijos prieš Ukrainą; bet galėjo kilti ir klausimų draugams Stanislavui Caplinui, Edmundui Baltinui, Anzelmui Armonui – kas jiems nurodė taip pliurpti? Juk tolygu prisipažinimui. Manyčiau, apgaulingų stogų statyba, tyrėjų gaišinimas („zasrat mozgi“), tai gera talka nusikaltėliams.

Tiesioginiu adresu rašiau vyriausiajam vadui Michailui Gorbačiovui apie jo „nuolaidžiavimą nusikaltimams ir tarptautinio terorizmo politiką“ (buvo spaudoje). Kad nors liktų kaip mūsų valstybės balsas, veiksmų vertinimas. Šiandien mane už tai peiktų.

Apie B. Makutynovičiaus gaujos talką yra pasipasakojęs pats jos vadeiva. A. Astaška jau po metų sakęs, esą tikrai nustatyta, jog išvakarėse atvykę „rygiečiai“ Sergejus Parfionovas ir Česlavas Mlynikas būtent B. Makutynovičiaus bazėje gavę specialių duslintuvų ir amunicijos; didesnis atvykėlių būrys ten dar pailsėjęs, o po žygio (į Medininkus!) pats B. Makutynovičius juos rūpestingai perdavęs parankiniams nulydėti į Daugpilio traukinį – ne Rygos kryptimi, kad po žudynių žiniõs kas nors neduokdie nesustabdytų, netikrintų. Išleido atsargiau, be didelių ginklų, gautuosius iš Makutynovičiaus ir pagrobtuosius iš nužudytųjų Medininkuose paliko tam pačiam B. Makutynovičiui. Po to metų metais skaitant mūsų GP išvedžiojimus, kad Vilniaus „omonas“ niekuo dėtas, tai net bloga darėsi.

Tokio „tyrimo“ tyrimas dar ateis, tuo vis tikiu, bet jam reikia arba specialaus, tikro, teisėsaugininkų brolijos nemanipuliuojamo prokuroro arba kitos GP. Juk reikia tikrinti viską, neatmetant „mums netinka“, „neturi reikšmės“. Konstantino Nikulino dalyvavimas buvo nustatytas (A. Astaška) jau prieš 19 metų. Galų gale – teisingumo triumfas – jis nuteistas! O jo gynėjai advokatai patikrino, kaip teikia savo knygoje žurnalistė G. Gorienė, ar tikrai visi pareigūnai buvę nušauti vagonėlyje (GP versija), jei nesą nei kūnuose tiek kulkų, nei skylių vagonėlio sienose ir grindyse... Gerai, kad vagonėlio dar nenurašė į geležies laužą. Juk išmetė ten vietoj filmuotą medžiagą, neranda nė buvusio KAD vadovo A. Butkevičiaus parodymų. Susizgribę, kad nebeturi, galėjo bent pakartotinai pasikviesti. Šiam praverstų aiškiai atsakyti, kodėl būtent Medininkuose, ne kitur, buvo tai nakčiai nuimta karinė, t.y. KAD apsauga. Jeigu kas mano, kad priešas apie tai nežinojo, temano taip toliau.

Pakartotinai nufilmuoti būtų sunkiau. Tiesa, toks KGB stiliaus pokštas – vėlesnis montažas – buvo daromas. Jį teisme paneigė išties filmavęs pareigūnas, buvęs Lavoriškių muitinės viršininkas Vytautas Petruškevičius. Šis pareigūnas, viską iš arti matęs tuoj pat po žudynių ir tebeatsimenąs, GP niekad nebuvo apklaustas, tik po 20 metų... K. Nikulino teisme. Taipgi V. Valickas, buvęs vyriausias muitininkas. Drąsioji šalie, pažvelk į veidrodį. Tąsyk paprastas klausimas. Kas darė trumpą pakaitinį video montažą? Teisėjai nutarė to netirti. „Montažas“...

Beje, dėl stogų. Politinio dengimo ėmėsi net SSRS prezidentas M. Gorbačiovas. Tą pačią dieną išėjęs viešumon kartu su Maskvoje viešėjusiu JAV prezidentu George'u Bushu, M. Gorbačiovas pranešė apie incidentą „Lietuvos-Baltarusijos pasieny“(!), kurio tyrimui jis nuo šiol pats vadovausiąs. Ką gi, laikas pasidomėti nors dabar, jeigu rimtai dirbam, gal buvusio SSRS vadovo kanceliarijoj liko jo kokių nors potvarkių dėl Medininkų, gal gavo raportų, pranešimų? O anuomet visi bičiuliai Vakaruose turėjo būti nuraminti – kad be reikalo neklausinėtų: vyksta lietuviškas tyrimas beveik laisvoj Lietuvoj, talkina „vietinės ir centrinės“ SSRS struktūros, prižiūri pats M. Gorbačiovas! Molis ant ausų kaip šiandien.

Viena detalė iš to „bendradarbiavimo“: gal kokie rusų prokurorai išties ėmėsi darbo (nors dėl Sausio 13-osios buvo parūpinę Kremliaus užsakytą nesąmonių išvadą), kad juos reikėjo nūnai eliminuoti. Tam GP (mūsiškiai) sulaikė kolegas ir iškratė. Įsižeiskit, vyrai, nutraukit bendradarbiavimą, bus visiems paprasčiau. O kas Vilniuje davė tokį kratos nurodymą?

Borisas Jelcinas buvo pažadėjęs išduoti Lietuvai įtariamus žudikus, bet nebuvo vienvaldis. Gana greit atsirado įstatymas, kad Rusija savų nusikaltėlių neišduoda. O M. Gorbačiovo paklausti mes neišdrįstam. Neklausiam nė dėl Sausio 13-osios, nors tada pats stebėjo žudynes ir nestabdė.

Užtat esam varinėję, lyg užsakyti, ilgiausius pseudopolitinius teisės filosofijos seminarus, ar buvo tada Lietuvos valstybė, ar ji turėjo karių, kokioms ginkluotoms pajėgoms priklausė mūsų gynėjai, ir kokioms – užpuolikai. Tose ir panašiose bylose prokurorai filosofai, išteisinantys tikrus priešo omonininkus, itin pasižymėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"