TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Vytis saulę nebus sunku

2008 03 29 0:00
Paprasčiausias būdas prisitaikyti prie pakitusio miego ir budrumo ritmo - eiti anksčiau miegoti.
LŽ archyvo nuotrauka

Kai naktį į sekmadienį pasuksime laikrodžio rodykles valanda į priekį, įkandin saulės kelsimės anksčiau. Medikų teigimu, pritapti prie naujo paros ritmo sveikiems žmonėms nebus sunku - pakaks kelių dienų.

Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį. Vis anksčiau kylančios saulės šviesa daro didelę įtaką miego ir budrumo ritmui, pagal kurį gulamės ir keliamės. Šį ritmą lemia žmogaus vidiniai bioritmai. Jeigu jie darnūs, tiksliai tiksi ir mūsų biologinis laikrodis. Jei neturėtume laiko matuoklių ir gyventume tik pagal biologinį laikrodį, para truktų 25 valandas.

Tačiau realiame gyvenime miego ir budrumo ritmas priklauso ne tik nuo vidinio biologinio laikrodžio, dienos bei nakties pokyčių, bet ir nuo socialinių aplinkybių. Kaitaliodami laiką veikiame ir savo bioritmus.

Organizmas pripranta.

Pasak Vilniaus Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytojos Ramintos Masaitienės, vidiniai bioritmai gali prisitaikyti, tad laikrodžių rodyklių pasukimas valanda į priekį sveikų žmonių savijautai didelės įtakos neturės. Pritapti prie naujo paros ritmo daugeliui turėtų pakakti poros dienų.

Vaikų organizmas adaptuojasi dar greičiau negu suaugusiųjų. Kartais mamos skundžiasi, kad po atostogų sunkiau juos išjudinti į mokyklą. Tačiau norint pripratinti vaikus prie kitokio ritmo, anot R.Masaitienės, kokių nors ypatingų priemonių nereikia. "Tiesiog derėtų eiti anksčiau gultis. Vaikai turi miegoti 8,5-10 valandų. Užmiega jie gana greitai, tad bėdų dėl to paprastai nekyla", - sakė gydytoja.

Medikės teigimu, laikrodžių persukimas gali labiau pakenkti žmonėms, sergantiems kai kuriomis ligomis, ir mažesnių prisitaikymo gebėjimų turintiems asmenims. Keltis anksčiau esame priversti, o gultis anksčiau kitąsyk būna sunku. Tad žmonės kurį laiką gali jaustis ne tokie darbingi, nepailsėję. Nuolat keliantis ir gulantis tuo pačiu metu neatitikimai "išsilygina".

Jei sunku užmigti

"Tam tikros cheminės nuovargio medžiagos kaupiasi visą dieną. Vakare jos pasiekia maksimalų kiekį ir skatina žmogų užmigti. Pražiopsojus šį piką užsnūsti sunkiau. Todėl svarbiausia - įsiklausyti į vidinio biologinio laikrodžio diktuojamus pojūčius. Einant gultis šiek tiek anksčiau, pamažu atsiras ir poreikis užmigti", - aiškino gydytoja.

Pasak jos, kiekvienam žmogui būtina miego trukmė nulemta genetiškai. Vieniems pakanka 6 valandų, kitiems būtina miegoti bent porą valandų ilgiau. Darbingo amžiaus sveikiems žmonėms vidutiniškai reikia 7-8 valandų miego. Senstant miego laikas trumpėja - sulaukus 65 metų ir daugiau pakanka 6,5 valandų, tačiau atsiranda poreikis prigulti dieną.

Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai turi miegoti vidutiniškai 10 valandų. Paaugliams būtino miego reikia daugiau.

Jei sunku užmigti, R.Masaitienė pataria prisiminti elementarią miego higieną: kasdien keltis ir gultis tuo pačiu laiku, 4 valandas prieš miegą negerti kavos, arbatos, alkoholio, nerūkyti, negulti tuščiu skrandžiu, bet ir nepersivalgyti, dieną pasportuoti.

Padeda pozityvumas

Anot Kauno medicinos universiteto profesorės, neurologės Vandos Liesienės, laikrodžių rodyklių pasukimas valanda į priekį daugeliui žmonių neturės esminės įtakos. Organizmas gali išsekti tik nuolat kaitaliojant miego laiką. Kad miego trūkumas pažeistų žmogaus imuninę sistemą, jo turi stigti gana ilgai. Imunitetą greičiausiai pažeidžia stresas - būtent jis netrukus atsiliepia miego kokybei.

Norint geriau prisitaikyti prie pakitusio laiko ritmo, profesorė pataria į viską žiūrėti pozityviai. "Pavyzdžiui, pasidžiaugti malonumu atsikelti su pavasarine saule. Teigiamos emocijos padės pakilti iš lovos", - pabrėžė V.Liesienė.

Medikų teigimu, esant daugiau šviesos smegenys pagamina mažiau miego hormono melatonino, didėja serotonino ir norepinefrino, kurie skatina gerą savijautą ir puikią nuotaiką.

Druskininkų "Eglės" sanatorijos direktorius medicinai Arvydas Balčius LŽ pasakojo, jog būtent šiuo metų laiku pradedame gauti pakankamai šviesos, kad smegenys ir organizmas normaliai veiktų. Anot jo, šypsena saulėtą dieną atsiranda tiesiog savaime. Ne veltui įsibėgėjant pavasariui baigiasi ir sezoninės depresijos antpuoliai - mūsų platumose ji kankina spalio-kovo mėnesiais. Beje, mokslininkai nustatė, kad depresiją sklaido ne tik ilga ir saulėta diena, bet ir švelni aušros šviesa. Todėl keltis su pavasario saule - naudinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"