TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

XXI amžiaus pasirinkimas: vergauti ar emigruoti

2010 12 28 0:00
TV3 nuotrauka

Jeigu Lietuvoje yra pragaras, tai vienas jo filialų, "Paskutinės instancijos" tyrimų duomenimis, galėtų būti "Lelijos" siuvimo įmonės Rokiškio filialas. 10, kartais 12 valandų darbo diena, neretai šešias dienas per savaitę, be atostogų.

Per mėnesį pas Genę Zaveckienę, "Lelijos" generalinę direktorę ir bendraturtę, žmonės gali uždirbti 280, 500 litų, bet ir tuos išmokės vėluojant ir dalimis.

Tuo metu pati G.Zaveckienė kasmet skaičiuoja didėjantį pelną, o per pačią krizę - 2009-aisiais - už trečdaliu išaugusį pelną prezidentė Dalia Grybauskaitė ponią Genę net apdovanojo.

Per šv. Kalėdas "Paskutinė instancija" nusprendė prisiminti tuos ir tas (jų Lietuvoje daugiau nei trečdalis gyventojų), kurie dirba už minimalų ar net mažesnį atlyginimą, nesibaigiančią darbo dieną, prarasdami sveikatą, gyvenimo džiaugsmą, jo prasmę. Tokio darbo perspektyva privertė emigruoti oficialiai 330 tūkst., o neoficialiai - arti milijono Lietuvos žmonių.

Prezidentės prizas už vergijos sugrąžinimą?

Kai prezidentė teikė poniai Genei prizą, buvo lapkričio pabaiga, ir cechuose dar nebuvo įjungtas šildymas. Įjungė tik prieš šv. Kalėdas. Iki tol jos "vergai" dirbo nenusirengdami paltų. Žinoma, ne "Lelijos".

"Kartą manęs direktorė klausia: "Jurgi, kaip tu perki kostiumą? Kaip tu jį renkiesi?" - pasakoja "Paskutinei instancijai" Jurgis Kiela, alinančiai dirbantis "Lelijoje" jau 7-erius metus, o pastaruosius - už minimalią algą. "Aš nustebau, aš nesuvokiau klausimo. Jinai dar kartą paklausė, o aš atsakiau, kad neperku "Lelijos" kostiumų, aš išvis neperku kostiumų. Jei perku, tai tik dėvėtus, bet pastaruosius

metus, gal daugiau, sau nepirkau nieko. Aš vos nusiperku duonos, sviesto ir sumoku mokesčius. Aš skurstu", - sako jaunas vyras, šeimos galva, žvelgdamas į žmoną, ant rankų sūpuojančią jų kūdikį.

Didžiausia Jurgio svajonė - kitąmet trims mėnesiams išvažiuoti į Norvegiją rinkti braškių, o likusius metus gyventi Lietuvoje su šeima. Jis nenori emigruoti, bet žmona norėtų.

J.Kielai Vilniuje dar geriau. Jis minimumą uždirba. Rokiškyje - kitaip. Čia G.Zaveckienei dirba keli šimtai "vergių", kurių atlyginimų lapeliuose - 500, 300 litų, už mėnesį darbo po 10-14 valandų per dieną, dažnai ir šeštadieniais, neturint ką įsidėti į burną per pietus.

"Žmogus dirbo arti 200 valandų per mėnesį ir uždirbo 512 litų. Tai reiškia, kad jo darbo valanda kainavo 2 litus 67 centus. Už tiek negalima net duonos kepaliuko nusipirkti. Tai vergovė", - įvardija problemą politikė ekonomistė dr. Aušra Maldeikienė.

"Aš sutinku gauti galą viešai Vilniaus centre, jei ponia Zaveckienė metus išgyvens už tokius pinigus. Ją išmes iš buto, nes jai neužteks algos komunaliniams mokesčiams sumokėti. Ji bus nevalgiusi. Nenusipirks nei vieno drabužio. O žiemą ji sušals, nes čia būna žiema, čia reikia žieminių batų!" - skelia A.Maldeikienė.

"Lelijos", kaip ir kitų panašiai pinigus uždirbančių darbdavių, metodus žino didžiosios Lietuvos profsąjungos, bet už milijono dotaciją iš biudžeto jos linkusios pasirašyti su Andriumi Kubiliumi nacionalinį susitarimą ir palikti šiuolaikinius vergus be šanso apsiginti.

"Kalėjime - geriau. Valgyti duoda"

Tam, kad parodytų, kaip Lietuvoje dirba "vergai", "Paskutinė instancija" atvyko į Rokiškį paryčiui, kad kartu su rytine pamaina patektų į vidų ir pamėgintų įsidarbinti. Po painių zigzagų po cechus, R.Kalinauskaitę atlydi pas Auriką Aurylę, UAB "Lelija" Rokiškio filialo vadovę.

Iš pat pradžių kalba pasisuka "vergių" meniu link: jeigu per mėnesį uždirbi, geriausiu atveju, tik iki 700 litų, tai ką valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei, ką duoti vaikams, ką jiems, pagaliau, dovanoti per šv. Kalėdas?

"O gal jums parodyti, kiek yra rūkalių? Ar jūs žinot, kiek cigarečių pakelis kainuoja? Jei pirktų ne cigaretes, o duoną ir batoną - užtektų", - nurodo išeitį A.Aurylė. Dar ji sako, kad minimumą už jos tvoros uždirbti galima, bet reikia "dirbti labai intensyviai".

"Pas mus priklauso nuo išdirbio. Jei žmogus labai stengiasi, dirba, tai uždirba minimumą." - "Jei labai stengiasi?" - "Intensyviai. Turi dirbti labai intensyviai." - "O ką reiškia "labai intensyviai"? Ir šeštadieniais?" - "Ne, darbo laiku. Darbo laiku žmogus turi dirbti labai intensyviai", - instruktuoja "Lelijoje" įsidarbinti ketinančią žurnalistę A.Aurylė. Dar ji priduria, kad už darbą savaitgaliais čia dvigubai nemoka.

"Tie, kas išeina, per darbo biržą susirenka didesnę sumą, nei dirbdami čia", - piktinasi valstybės socialine politika A.Aurylė. Ta politika, suprask, neleidžia viršininkei galutinai paimti savo "vergių" į nagą.

Gandas, kad "Lelijoje" - žurnalistų desantas, netruko pasklisti po cechus. "Mes ateinam!" - pasigirdo balsas žurnalistės Rasos telefone. "Paskutinė instancija" vos spėjo išrikiuoti savo filmavimo techniką "Lelijos" patvoryje, kai jos pasirodė. Vienplaukės, nenusakomo amžiaus moterys. Pirmą kartą nedengdamos veidų jos atėjo liudyti savo vergijos. Pro tvoros virbus moterys tiesia savo algalapius, o ten - 300, 500 litų už mėnesio darbą, įskaitant savaitgalius.

Moterys kalba, kad pabėgti iš čia jos neturi šansų, nes tos, kurios išėjo, darbo biržos vėl buvo grąžintos į "Leliją". "Maištininkėms" grįžus, iš jų tyčiojamasi, joms skiriami patys sunkiausi ir mažiausiai apmokami darbai.

"Jų strategija tokia - mes jums pinigų nemokėsim, nes jūs nemokat jų taupyti ir išleidžiat. Tai mes pataupysim jūsų pinigėlius ir duosim po truputėlį, kad jūs turėtumėt kaip gyventi ateityje", - viena per kitą pasakoja moterys, liudydamos, jog ir tie vargani atlyginimai neretai vėluoja mėnesį ar pusantro.

"Kalėjime geriau. Ten valgyti duoda", - nejuokaudamos sako moterys ir aiškina, kad ne kiekviena jų leidžia sau valgyklos pietus už 5 litus. "Mūsų vaikai gyvena prasčiau nei vaikų namuose", - braukia ašarą viena ir prisimena, kaip prieš šv. Kalėdas sykį vietoje algos gavo atraižą audeklo. "Kelnytes vaikui pasiųsi dovanų", - toks buvo viršininko pasiūlymas išgyventi šventes.

G.Zaveckienės "vergės" liudija, kad "Lelijos" darbuotojai sudaro didžiąją dalį vietos Psichikos sveikatos centro pacientų. Pervargusios, nuolat kenčiančios skurdą, moterys serga depresija. "Kai grįžtu namo, pirmiausia valandą sėdžiu. Galva sukasi, krečia drebulys. Nieko iš gyvenimo jau nesitikiu", - pasakoja jauna, dar 30 nesulaukusi moteris. Ji nenori emigruoti, bet ar yra kita išeitis?

Mokesčių mokėtojai primoka. Pelnas - Genei

G.Zaveckienei dirbantys žmonės gauna iš valstybės socialines pašalpas, kompensacijas už šildymą, jų vaikams mokykloje skiriamas nemokamas maitinimas, jų šeimos minta labdaros maistu. Taigi mokesčių mokėtojai dar primoka p. Zaveckienei, kad jos vergai (taip tie žmonės save vadina) nemirtų iš bado ir šalčio.

"Žmogus dirba privačioje įmonėje, pelnas eina savininkui, o darbuotojus išlaiko valstybė - mokesčių mokėtojai", - "Lelijos" moterys, pasirodo, ne tokios jau kvailos. Jos supranta savo darbdavės verslo paslaptį. "Paskutinės instancijos" žiniomis, laisvas lėšas G.Zaveckienės, vienos turtingiausių Lietuvos moterų, šeimos nariai investuoja į nekilnojamąjį turtą.

Vos spėjo "Paskutinės instancijos" komanda pasukti Vilniaus link, žurnalistams liudijusias moteris pakvietė "ant kilimėlio". Moterys buvo verčiamos rašyti pasiaiškinimus. Irina Judina, Samdomų darbuotojų profsąjungos vadovė, vienintelė atsiliepė į "Paskutinės instancijos" prašymą apginti "Lelijos" darbuotojus nuo susidorojimo. Irina sekmadienį lėkė į Rokiškį ir mokė moteris gintis.

J.Kiela, prašnekęs apie savo vergišką būtį, sako esąs pasirengęs susidorojimui. "Kodėl jūs nebijot kalbėti?" - klausiame vyro. "Sunku pasakyti. Tai - apsisprendimo reikalas. Apsisprendimo nebendradarbiauti su piktu", - aiškina Jurgis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"