TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Z. Balčytis: ar „Rail Baltica“ įveiks Lenkijos barjerą?

REKLAMA  •  2014 12 12 12:00
Zigmantas Balčytis. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nuo 2004-ųjų praėjo dešimt metų, kai transeuropinis geležinkelio projektas „Rail Baltica“ tuomečio susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio pastangomis buvo įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą.

Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis pažymi, kad šiemet projekto „Rail Baltica“ traukinys, nors ir girgždėdamas, realiai pajudėjo Europos link, bet kartu mato ir iššūkius, kuriuos teks įveikti 2015-aisiais.

- Kaip vertinate transeuropinio geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą?

- Pirmiausia reikia pabrėžti, kad pagaliau trims Baltijos šalims pavyko įkurti bendrą „Rail Balticos“ įmonę ir susitarti, jog projekto dalis bus ir geležinkelio ruožas Vilnius-Kaunas. Bendra įmonė kitų metų pradžioje Europos Komisijai turi pateikti paraišką dėl projekto „Rail Baltica“ finansavimo.

Europos Sąjunga nusprendė, kad 2014-2020 metais Europos transporto jungtims modernizuoti bus skirta 11,9 mlrd. eurų. Tai daugiau, nei kada nors iki šiol buvo skirta ES transporto infrastruktūrai finansuoti. Vienas iš devynių svarbiausių ES remiamų projektų – „Rail Baltica“. Apskritai ES transporto sektoriui finansuoti numatyta suma patrigubėjo. Pagal naująją Europos infrastruktūros tinklų priemonę šiam sektoriui skirta 26 mlrd. eurų, kai 2007-2013 metais - tik 8 mlrd. eurų.

Viskas lyg ir gražu, bet būtent „Rail Balticos“ finansavimas yra vienas didžiausių iššūkių, laukiančių kitąmet Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

- Teigiate, jog dėl projekto „Rail Baltica“ finansavimo kils nelengvas mūšis su Europos Komisija?

- Taip, esu įsitikinęs, nors Europos Komisija nuolat tvirtino, kad ES finansuos projektą „Rail Baltica“ 85 proc. lėšų. Kitą dalį turėtų skirti pačios Baltijos valstybės. Be 85 proc. paramos Baltijos šalys bus nepajėgios įgyvendinti šio projekto. Priminsiu, kad jo vertė - apie 18 mlrd. litų.

Kaip Europos Komisija žada įvykdyti savo ne kartą garsiai deklaruotą pažadą, jei šiandien stengiasi ieškoti interpretacijų, kad geležinkelio ruožas Vilnius-Kaunas yra netinkamas finansuoti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų?

- Ar sutiktumėte, kad kitas iššūkis „Rail Balticai“ – Lenkijos pozicija projekto atžvilgiu?

- Šį mėnesį trijų Baltijos šalių vyriausybių vadovai sutarė pakviesti Suomiją ir Lenkiją prisidėti prie europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ bendros įmonės. Šis faktas puikiai iliustruoja, kad nei Suomija, nei Lenkija kol kas nėra aktyvios projekto dalyvės. Neaišku, ar jos panorės jungtis prie bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės.

Priminsiu, kad europinės vėžės geležinkelis turi sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, o iš jos pratęstas iki Berlyno.

Lietuvai svarbi Lenkijos pozicija, nes būtent ši valstybė yra Lietuvos geležinkelio vartai į Europą. Tačiau Lenkija neskuba, nors projektą „Rail Baltica“ nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Talino planuojama baigti iki 2024 metų.

- Kodėl Lenkija neskuba?

- Viena iš gana įtikimų versijų – Lenkijai gali būti nenaudinga krovinių srautą, dabar tenkantį jos jūrų uostams, perkelti ant geležinkelio bėgių.

Lenkija oficialiai yra pareiškusi, kad 2014-2020 metais neplanuoja rekonstruoti geležinkelio nuo Lietuvos sienos iki Balstogės, tik - nuo Balstogės iki Varšuvos. Geležinkelio ruožą nuo Balstogės iki Lietuvos sienos Lenkija planuoja atnaujinti 2020-2027 metais. Tada šiame ruože turėtų būti pasiektas 120, gal 160 kilometrų per valandą greitis.

Lietuva kartu su Latvija ir Estija planuoja nutiesti 240 kilometrų per valandą greičio vėžę nuo Kauno iki Talino, o nuo Kauno iki Lenkijos sienos - kol kas bent 160 kilometrų per valandą greičio vėžę.

- Kas bus, jei Lietuva nuties europinį geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno jau 2015-aisiais, o Lenkija neskubės rekonstruoti savo geležinkelio Lietuvos sienos link?

- Lenkijos planai reiškia, kad visas projektas „Rail Baltica“ praras efektyvumą, jei kroviniai ir keleiviai geležinkeliu Lenkijos teritorijoje judės lėtai. Greitoji „Rail Balticos" vėžė praras savo vertę ir prasmę. Kol kas nuo Lietuvos sienos iki Balstogės traukiniai juda 50-80 kilometrų per valandą greičiu.

- Kaip įtikinti Lenkiją paspartinti „Rail Balticos“ darbus?

- Įveikti Lenkijos barjerą nebus paprasta. Laukia rimtos derybos. Tai jau ir užsienio politikos laukas.

Labai svarbi ir Europos Komisijos pozicija. Artimiausiu metu kreipsiuosi į Europos Komisiją dėl projekto finansavimo ir Lenkijos klausimo.

Ar Europos Komisija, derindama numatomus finansuoti projektus tarp skirtingų valstybių, užtikrins, kad adekvačios investicijos bus padarytos visų projekte dalyvaujančių valstybių, šiuo atveju – Lenkijos? Jei Lenkija nenumato vykdyti jokių darbų 2014-2020 metais, ar Europos Komisija pritars, kad „Rail Baltica“ yra ne visos Europos Sąjungos, o tik Baltijos valstybių projektas? Kokios konkrečios investicijos ir kada bus daromos Lenkijos teritorijoje, kokie statybos darbai bus atlikti iki 2020 metų? Ar techniniai geležinkelio vėžės Lenkijoje parametrai derės su numatomais projekto „Rail Baltica“ techniniais parametrais?

„Rail Baltica“ yra prioritetinis Europos Sąjungos projektas. Jis turi būti įgyvendinamas neatsižvelgiant į Lenkijos interesų grupių norus ar nenorus.

- Ką atsakytumėte „Rail Balticos“ kritikams, teigiantiems, jog projektas neturi ekonominio pagrindo, tėra geopolitinių tikslų įgyvendinimo įrankis?

- Lietuvai projektas „Rail Baltica“ – gyvybiškai būtinas, naudingas ir vienas svarbiausių visavertės Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą garantas.

Suomija ir trys Baltijos šalys šiuolaikiška geležinkelio jungtimi bus sujungtos su Lenkija, Vokietija, Nyderlandais ir Belgija. Su visa Europa. Bus atvertos naujos didžiulės galimybės didinti krovinių, keleivių srautus ne tik tradicinėmis Rytų-Vakarų abipusio judėjimo kryptimis, bet ir Pietų-Šiaurės kryptimis. O tie srautai, judantys per Lietuvą, reikš papildomas pajamas į valstybės biudžetą.

***

Parengta kartu su Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupės Lietuvos delegacija

Užs. V-2596

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"