Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ž. Pavilionis: Lietuva turės patrigubinti darbą su JAV

 
2016 11 09 9:38
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus laimėjus respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui, Lietuva turėtų smarkiai didinti pastangas darbui su JAV, sako buvęs ambasadorius Žygintas Pavilionis.

Paklaustas, ar Lietuva laimėjus D.Trumpui netaptų pažeidžiamesnė, į Seimą su konservatoriais išrinktas Ž.Pavilionis teigė, jog visų pirma reikėtų pasitikėti ne partnerių, o savo jėgomis.

„Aš visada pasitikiu visų pirma savo jėgomis. Tai reiškia, kad mes turime padvigubinti ar patrigubinti savo pastangas darbui su Amerika“, – trečiadienio rytą žurnalistams JAV ambasados rezidencijoje sakė Ž.Pavilionis.

„D.Trumpas laimėjo. Man gaila, kad nepanaudojome viso šito kampanijos laiko. Turėjome labai daug progų investuoti į abi kampanijas, į abi puses, bet realiai išlaikėme tik ryšius su viena“, – kalbėjo jis.

Kartu politikas ramina, kad „nėra jokios dramos“, JAV prezidentu išrinkus D.Trumpą, nes jo rinkimų šūkis „Make America great again“ („Padarykime Ameriką vėl didžią“) lydimas pažadų didinti JAV lyderystę pasaulyje, didinti kariuomenę.

„Tai yra diametraliai priešinga (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino interesams. Putinas daro viską, kad Amerika nelyderiautų ir pasitrauktų iš visų įmanomų vietų. Ir čia jie susikirs, tiesiog laiko klausimas, kada tai įvyks. Mes turime būti pasiruošę, o dabar turime išnaudoti situaciją ir pradėti dirbti rimtai su D.Trumpu“, – sakė konservatorius.

Jis pažymėjo, kad kitos valstybės užsienio politikoje investuoja itin daug pastangų ir lėšų būtent į savo diplomatines atstovybes JAV. Pavyzdžiui, Gruzija, pasak Ž.Pavilionio, tam išleido beveik trečdalį užsienio reikalų ministerijos biudžeto. Jis aiškina, kad 2010 – 2015 metais dirbdamas ambasadoriumi JAV „kone per prievartą“ prašydavo Seimo narių vykti į Vašingtoną, o Seimo valdyba dažniausiai tam nerasdavo pinigų.

„Mums tikintis, kad su D.Trumpu, verslininku, pavyks praplaukti „business as usual“ (kaip įprasta – BNS) yra labai naivu. Čia bus „just business“ (tik verslas – BNS) – turėsime įrodyti, kad mes esame geriausi visose srityse ir tada gausime tą paramą“, – kalbėjo buvęs diplomatas.

Tuo metu parlamentaras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad JAV rinkimų rezultatai kelia nerimą dėl nežinomybės.

„Neramu tik ta prasme, kad kol kas dar mes iš tikrųjų visko nežinome. Mes labiau prognozavome H.Clinton, ją gerai pažinojome. Dabar mums neramu tik todėl, kad tai nėra labai žinomas politikas ir jo politiką kol kas mums sudėtinga prognozuoti, tai ta prasme tam tikras nerimo jausmas yra, bet tik dėl nežinojimo. Bet aš tikrai tikiuosi, kad Amerika yra solidi politikoje, nors, aišku, jos istorijoje pasitaikydavo tokių vadinamojo izoliacionizmo periodų, tikiuosi, kad tai nėra šis periodas“, – BNS trečiadienio rytą sakė G.Kirkilas.

Anot jo, dėl D.Trumpo pergalės Lietuvos santykiai su JAV neturėtų labai keistis.

„Sunku dar šiandien prognozuoti. Aš nemanau, kad mūsų situacija kaip nors labai keisis. Aš vis tik tikiuosi, kad Amerika išlaikys savo įsipareigojimus NATO ir kitose saugumo srityse. Juo labiau, kad Amerikos prezidentas nėra visagalis, jis yra apribotas kongreso, kur, beje, dabar taip pat laimėjo respublikonai. Ta atsakomybė turėtų būti išlaikyta“, – teigė politikas.

D.Trumpas kol kas pirmauja JAV prezidento rinkimuose, surinkęs 244 rinkikus iš reikalingų laimėti 270, rodo pirminiais rezultatais ir apklausomis po balsavimo grindžiamos prognozės. Jo varžovė demokratų kandidatė H.Clinton kol kas laimėjo 215 rinkikų balsus.

Įtampa Rusijos grėsmę jaučiančiose Baltijos šalyse buvo matoma bemaž visos JAV prezidento rinkimų kampanijos metu, ją pakurstant D.Trumpo pasisakymams, kuriais jis ragino pertvarkyti NATO ir sumažinti Amerikai tenkančią įsipareigojimų pasaulio saugumui dalį.

Daugiausia kritikos tarp šių pasisakymų iššaukė paprastai kietos pozicijos dėl Maskvos politikos besilaikančių respublikonų kandidato mintis, jog sprendimą, ar ginti Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos, jis priimtų tik įvertinęs, ar jos vykdo savo įsipareigojimus.

Tuo metu H.Clinton simbolizavo Amerikos politikos tęstinumą, teigia ekspertai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"