TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ž. Pavilionis: Vašingtonas – Lietuvai svarbiausia sostinė

2015 07 23 6:00
Žygimantas Pavilionis. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kadenciją baigęs Žygimantas Pavilionis pažymi, kad Lietuvą ir Ameriką sieja glaudūs tarpusavio ryšiai. Po penkerių darbo Vašingtone metų diplomatas konstatuoja, kad pavyko sutvirtinti pamatus dar glaudesnei dvišalei partnerystei, galinčiai pakeisti mūsų regioną.

Šiandien minint 75-ąsias JAV pareiškimo dėl Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo metines, Ž. Pavilionis sako, kad Amerikoje niekada nenustojo plevėsuoti Lietuvos trispalvė. Vadinamoji Welleso deklaracija itin reikšminga ir šiandien, mūsų kaimynystėje žvangant ginklams bei agresoriams bandant perbraižyti valstybių sienas.

„Welleso deklaracija tampa svarbi dabartinės JAV užsienio politikos kontekste, primenant visiems, pirmiausia tarptautines normas grubiai pažeidinėjančiai Rusijai, kad JAV ir Vakarai niekada nesusitaikys su prievartiniu sienų perbraižymu, agresija ir šantažu mažesnių kaimynų atžvilgiu“, - interviu portalui lzinios.lt teigė diplomatas Žygimantas Pavilionis.

V. Putinui nebus atleista

- Kokia JAV Valstybės departamento 1940 metų liepos 23 dienos pareiškimo dėl Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo svarba?

- Kaip man neseniai San Franciske teigė JAV prezidento Ronaldo Reagano sekretorius George P. Shultzas, JAV niekada nenuleido Lietuvos vėliavos. Mūsų trispalvė visada plevėsavo JAV Valstybės departamente, mūsų seniausia ambasada JAV visa būdavo oficialiame JAV protokolo sąraše, mūsų „tylieji priesaikos riteriai“ (kaip juos savo knygoje apie pasiuntinybę Vašingtone įvardijo profesorė Asta Petraitytė-Briedienė) vieninteliai iš Lietuvos valdžios institucijų nepasidavė okupantui ir vadovavo nepriklausomai diplomatinei tarnybai iki pat nepriklausomybės atkūrimo.

- Kokia šios istorinio JAV pareiškimo prasmė šiandien?

- Žvelgiant į šliaužiančią Gruzijos ar Ukrainos okupaciją, tai geras priminimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kitiems panašiems autokratams, kad civilizuota pasaulio bendruomenė niekada neatleis to, ką jie padarė šioms šalims, o jų žaidimas strateginėje perspektyvoje jau baigtas, praloštas. Kuo ilgiau jie vykdys savo nusikaltimus kaimyninėse valstybėse, tuo labiau kentės patys, ir, kas liūdniausia – jų žmonės, verslo bendruomenė, kurie ir taip nepelnytai beveik 100 metų kenčia nuo KGB valdžios.

Ne tik karine prasme, bet ir ekonomiškai, Rusija yra nepajėgi atlaikyti konfrontacijos su žymiai stipresne civilizuota Vakarų bendruomene. Pažeisdama tarptautinę teisę, okupuodama nepriklausomas valstybes ekonomiškai Rusija pati save bloškia į 19 amžių. Savo ruožtu Vakarų valstybės padarys viską, kad 2008 metais Gruzijoje bei šiuo metu okupuotose Ukrainos žemėse pažeista tarptautinė teisė bei eilinių žmonių teisės būtų atkurtos, o iš šios konfrontacijos Ukraina, Gruzija ir Moldova išeitų nugalėtojos – tokios, kaip Lietuva ar Lenkija šiandien, t.y. integruotos į Europos Sąjungą ar NATO. Tai atverstų naują puslapį mūsų verslui tiek šiose šalyse, tiek galų gale Rusijoje, kuri anksčiau ar vėliau pasuks bendrų taisyklių ir civilizuoto gyvenimo kryptimi.

- Ar ši reikšminga data bus paminėta JAV: Lietuvos ambasados, lietuvių bendruomenės, JAV institucijų?

- Sumnerio Welleso deklaracijos dėl Baltijos šalių svarba pripažįstama visur. Tai buvo vienas iš pagrindinių akcentų, kai vasario pabaigoje JAV Kongreso bibliotekoje kartu su pirmuoju prezidentu Vytautu Landsbergiu, užsienio reikalų ir energetikos ministrais, Kongreso nariais, bendruomenės bei diplomatinio korpuso atstovais minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo 25-metį. Tai buvo ir pagrindinis akcentas Lietuvoje vykusio JAV Kongreso vadovo Johno Boehnerio vizito metu. Šiandien laukiame JAV vadovų pasveikinimo.

Čikagoje neseniai vykusioje tūkstantinėje dainų šventėje galinga lietuvių bendruomenė ne tik priminė apie save, bet ir dėkojo Amerikai už šimtametę draugystę ir tikrą paramą sunkiausiais istorijos momentais.

Pasikartosiu ir apibendrinsiu, ši data svarbi ne tik istoriškai. Įvykių Ukrainoje fone Welleso deklaracija tampa svarbi dabartinės JAV užsienio politikos kontekste primenant visiems, pirmiausia tarptautines normas grubiai pažeidinėjančiai Rusijai, kad JAV ir Vakarai niekada nesusitaikys su prievartiniu sienų perbraižymu, agresija ir šantažu mažesnių kaimynų atžvilgiu. Šią datą turime minėti visi. Labai džiaugiuosi Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Politikos direktoriaus Rolando Kačinsko iniciatyva nuo šiol kasmet minėti šią datą Vašingtono aikštėje Vilniuje.

„Laisvės ambasados“ statusas

- Su kokiomis mintimis paliekate ambasadoriaus JAV postą?

- Man buvo didelė garbė būti dvyliktuoju oficialiu Lietuvos atstovu Vašingtone ir praėjusiais metais kartu su garbingais senatoriais, kongresmenais ir kitais laisvės draugais atšvęsti jos nenutrūkstamos veiklos 90-metį. Kaip ir partizanai, katalikų Bažnyčia, taip ir JAV su visomis teisėmis veikiantys Lietuvos diplomatai buvo mūsų šalies laisvės viltis ir įkvėpimas toliau priešintis sovietų okupacijai.

Šią misiją Vašingtone garbingai tęsiame – ne veltui Lietuvos ambasada Vašingtone dar vadinama „laisvės ambasada“. Čia laisvė buvo ne tik išsaugota ir apginta, šiandien ji įkvepia daugelį pavergtų tautų. Ukrainiečių bendruomenei ši ambasada tapo antrais namais, 2010-2011 metais čia veikė pasaulinės Demokratijų bendrijos vadovybė, kiekvieną dieną šioje ambasadoje surasite gruzinų, moldavų ar kitų Vidurio ir Rytų Europos, taip pat - Šiaurės ar kitų kraštų atstovus, bandančius išplėsti laisvės ir demokratijos erdvę pasaulyje.

Šiais laikais tai nėra tik politika ar kariniai dalykai. Labai dažnai Lietuvos ambasada Vašingtone tapdavo centrine vieta, kur būdavo tariamasi dėl demokratijos ir rinkos ekonomikos energetikoje (JAV suskystintų dujų ar naftos eksporto), informacinėje erdvėje (koordinuota kova su V. Putino propaganda, kibernetinio saugumo klausimai), čia 2013 metais buvo įsteigta ir Amerikos Lietuvos verslo taryba, apjungusi vis ryškesnes JAV kompanijų, pasiruošusių investuoti į Lietuvą bei mūsų regioną, pastangas.

Būtinas „Amerikos užkariavimo“ planas

- Kaip, jūsų nuomone, šiandien plėtojami dvišaliai JAV ir Lietuvos santykiai? Kokias jų perspektyvas matote?

- Santykiai plėtojami puikiai ir kuo toliau, tuo geriau, giliau ir plačiau. Po penkerių JAV praleistų metų galiu tvirtai pasakyti, kad per kadenciją gerai supratome, kokią potenciją iš tikrųjų turi išplėtoti JAV ir Lietuvos santykiai, tam tikra prasme įtvirtinome pamatus labai stipriai partnerystei, kuri, nebijokime pasakyti, gali pakeisti bent jau mūsų regioną.

Pradėsiu nuo strateginio lygmens ir politikos: šiandien net tik šūkiais, bet ir kasdienybėje esame geriausi strateginiai partneriai. Mūsų lyderiai nuolat ir labai artimai bendrauja: JAV prezidentas, viceprezidentas, valstybės, gynybos, energetikos, komercijos ir žemės ūkio sekretoriai, daugybė kitų pareigūnų mus puikiai žino, gina, saugo, su mumis dirba kiekvieną dieną. Pastarasis trijų dienų Kongreso vadovo Johno Boehnerio vizitas Lietuvoje, kokio nebuvo nuo 1999 metų, tik patvirtina faktą, kad nuo pat JAV susikūrimo ir mūsų imperijos (Abiejų Tautų Respublika - red.) žlugimo 18 amžiuje, nuo mūsų generolo Tado Kosciuškos įsijungimo į JAV nepriklausomybės kovas, esame vienoje, toje pačioje barikadų pusėje, esame vieni geriausių draugų kad ir kaip keistųsi laikinos politinės konjunktūros abiejose pusėse.

Mus sujungė ne tik politiniai, bet ir kariniai reikalai. Pirmą kartą po įstojimo į NATO turime ne tik gynybos planus, bet ir JAV tankus bei kareivius, saugančius mūsų žemę. Sutinku, kad jų reikia daugiau, jog jie čia turi būti nuolat ir kad mes patys privalome sugebėti apsiginti, tačiau gera pradžia – pusė darbo.

Energetika yra dar viena sritis, kur nuo kalbų perėjome prie darbų tiek Lietuvoje, tiek JAV. 2006 metais Vilniuje klausydamas JAV viceprezidento Dicko Cheney kalbos svajojau, kad kada nors jo žodžiai taptų realybe. Šiandien turime pirmąjį Baltijos regione suskystintų gamtinių dujų terminalą, o šių metų pabaigoje JAV pradės fiziškai eksportuoti suskystintas gamtines dujas. Žinoma, vis dar neatsakėme į atominės ateities, skalūnų gavybos klausimus. Tačiau tikiu, kad ateityje Lietuva didžiuosis ne tik NATO energetinio saugumo centru Vilniuje, bet ir pati taps energetikos centru regione. Tai priklausys nuo mūsų politinės valios ir atitinkamų strateginių sprendimų.

Nemažai padarėme ir transporto srityje – mano kadencijos metu net penki JAV uostai susigiminiavo su Klaipėda, kuri tranzito krovinių į Afganistaną piko metu tapo svarbiausiu uostu JAV tranzitui į Afganistaną ir iš jo. Labai džiaugiuosi, kad mano kadencijos metu mūsų prekybos apimtys augdavo beveik po 30 proc. kasmet (jos dar labiau išaugs, kai pasirašysime ES ir JAV sutartį dėl laisvos prekybos), jog JAV kompanijos Lietuvoje tapo vienais pagrindinių investuotojų ir darbdavių: JAV verslas atrado mūsų aukso vertės žmones, kurių gana dažnai mes patys Lietuvoje neįvertiname. Džiaugiuosi, kad Lietuvos informacinių technologijų, biotechnologijų, žemės ūkio įmonės JAV rinkoje tampa vis drąsesnės.

Viena mano dar neišpildytų svajonių, kuriai įgyvendinti skyriau visus penkerius savo darbo metus, buvo atverti JAV rinką mėsos produktų iš Lietuvos eksportui. Tačiau turiu žinių, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas.

Stengiausi kuo glaudžiau sujungti Lietuvos akademines, mokslo ir švietimo institucijas su šiose srityse pirmaujančiais JAV universitetais bei tiriamaisiais institutais, suaktyvinti mainus ir praktinio bendradarbiavimo projektus. Pavyzdžiui, netrukus viename pagrindinių akademinių tiriamųjų institutų JAV – CEPA, kuris specializuojasi Vidurio ir Rytų Europos tema, darbą pradės žinomas Lietuvoje žurnalistas ir politologas Marius Laurinavičius, dirbsiantis kartu su pasaulyje žinomais savo srities ekspertais Edwardu Lucasu ir Anne Applebaum. Turime stiprinti Lietuvos atstovavimą svarbiausioje pasaulio sostinėje ir tokie projektai, kaip šis, tai leidžia padaryti.

Per mano kadenciją labai padidėjo Vašingtono analitinės ir veikiančios visuomenės dėmesys Lietuvai. Vilniuje įsikūrė Tarptautinis respublikonų ir Nacionalinės demokratijos institutai, Ronaldo Reigano namai, Kolumbo riteriai. Tikiuosi greitai išgirsime ir naujų vardų. Džiaugiuosi, kad profesionaliai pradėjome dirbti ir kultūros klausimais. Deja, Turizmo departamentas Amerikos iki šiol neatrado, nors amerikiečiai – turtingiausi turistai pasaulyje.

Dvišalių santykių perspektyvos labai geros ir palankios. Tačiau tam, kad jos būtų sėkmingai realizuotos, reikalingas kryptingas darbas ir Vilniaus parama. Kiekviena žinyba turėtų turėti savo „Amerikos užkariavimo planą“. Vašingtonas šiuo metu yra svarbiausia Lietuvai pasaulio sostinė, nes čia priimami sprendimai, nuo kurių priklauso mūsų šalies, taip pat ir Ukrainos bei viso regiono ateitis. Ir patys turime neužmigti ant laurų, toliau būti kūrybingi, ieškoti geriausių sprendimų, tuomet galime tapti stipriausiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"