TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ž.Plytnikas prieš urėdus: dvikova be nugalėtojų

2013 05 17 7:29
Ž.Plytnikas: "Ką ekspertas turi omenyje teigdamas, kad išvados buvo kažkaip "pakreiptos"? VPT to tikrai nedarė. Mes rėmėmės gautais faktais, ir viskas." Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis paprašė prokurorų ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) išnagrinėti Viešųjų pirkimų tarybos (VPT) teikiamas išvadas, kad Generalinė miškų urėdija pažeidė įstatymą, įsigydama beveik 44 mln. litų kainavusią gaisrų stebėjimo sistemą. Ekspertai, kurių tyrimu grįstos VPT išvados, tvirtina, kad pateikti duomenys užsakovų esą buvo pakreipti norima linkme.

"Esame gavę oficialų raštą iš VPT. Prie jo pridėtos ekspertų išvados. Ten nurodoma, kad Generalinė miškų urėdija pinigus gaisrų stebėjimo sistemoms išleido lyg ir netikslingai, o sumontuota sistema neatitinka keliamų reikalavimų. Iš kitos pusės, gavau generalinio miškų urėdo raštą, kuriame teigiama, kad ekspertizė neteisinga, o VPT vadovas Ž.Plytnikas taip suvedinėja sąskaitas. Aš, ministras, negaliu dirbti ekspertu. Todėl kreipiausi į prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, prašydamas išnagrinėti VPT informaciją, ir į generalinį urėdą - kad pateiktų įsigytos įrangos dokumentaciją, kuria remiantis buvo įsitikinta, kad pirkinys yra tinkamas. Gavęs atsakymus, galėsiu daryti išvadas", - LŽ teigė aplinkos ministras V.Mazuronis.

Ministras taip reagavo į VPT atliktą tyrimą, vykdytą FNTT pavedimu, kurio išvadose skelbiama: "Sutartis (dėl gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimo - red.) ir jos pagrindu su kiekviena miškų urėdija atskirai sudarytos sutartys įvykdytos pakeitus sutarties sąlygas, nepasiekus viešojo pirkimo tikslo, t. y. perkančioji organizacija (Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos) neįsigijo reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudodama tam skirtas lėšas." Kaip nurodoma, taip Generalinė miškų urėdija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą.

Vilniaus apygardos prokuratūra, į kurią kreipėsi Aplinkos ministerija, gautą informaciją perdavė FNTT. Kaip LŽ informavo FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė, ši tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl VPT pateiktos išvados apie Generalinės miškų urėdijos vykdytą viešąjį pirkimą įsigyjant gaisrų stebėjimo techniką. "Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal požymius nusikaltimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas ir dokumentų klastojimas)", - nurodė FNTT atstovė.

V.Mazuronis sako sprendimus priimsiąs tik tada, kai savo žodį tars teisėsaugininkai. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Žada sutaupyti

Nagrinėti Generalinės miškų urėdijos diegiamą Vieningos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos projektą VPT pradėjo praėjusių metų vasaros pradžioje. 2009-ųjų rudenį vykusiame konkurse Generalinė miškų urėdija gavo trijų tiekėjų - bendrovių "Telekonta" (nurodyta projekto kaina - 43,6 mln. litų) ir "Fima" (45,4 mln. litų) bei jungtinės veiklos pagrindu veikiančių įmonių "Atea", "Paratronic SA" ir "NT Service" (27,7 mln. litų) - pasiūlymus. Nors pastarojo tiekėjo kaina buvo mažiausia, pritaikius ekonominio naudingumo kriterijų, pasirinkta bendrovė "Telekonta". Ji nuo 2010 metų 24-iose urėdijose (ten, kur miškų gaisringumas didžiausias) bei Kuršių nerijos nacionaliniame parke vietoj senų gaisrų stebėjimo bokštų, kuriuose pavojų miškininkai žvalgė plika akimi, įrengė 84 kompiuterinius Vokietijos kompanijos "Firewatch" miškų stebėjimo sistemos objektus.

Projektui įgyvendinti skirta 30 mln. litų paramos iš Europos Sąjungos (ES) "Miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių įdiegimo" programos. Dar 14 mln. litų investavo pačios urėdijos. Generalinė miškų urėdija skaičiuoja, kad įgyvendintas projektas leis sutaupyti apie 1,8-2 mln. litų kasmet.

Šio projekto įgyvendinimas nuo pat pradžių kurstė diskusijas - daugiausia dėl dešimtis milijonų siekiančios kainos. "Aš pats dar 2010 metais kėliau daug klausimų, kreipiausi į tuometinį aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, į Generalinę prokuratūrą. Bet tada gavau atsakymus, kad viskas yra gerai", - LŽ aiškino ministras V.Mazuronis.

A.Bilotaitė: "Kiek esu informuota, tyrimą dėl gaisrų stebėjimo sistemos inicijavo ne VPT, bet FNTT."

Ekspertai piktinasi užsakovu

Praėjusių metų rugpjūčio 23 dieną VPT gavo FNTT pavedimą įvertinti Generalinės miškų urėdijos ir "Telekontos" susitarimus bei jų pagrindu su 24 miškų urėdijomis atskirai sudarytas sutartis. Ekspertus - bendrovę "ARTechnika" - konkurso būdu pasirinkusi VPT šių metų balandžio 22 dieną sulaukė sisteminių tyrimų ir lauko bandymų rezultatų vertinimų. Jie parengti atlikus atsitiktine tvarka pasirinktų Ignalinos ir Zarasų miškų urėdijų teritorijose įrengtų antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų darbą.

Atlikdami bandymus dieną, didelių sistemos trūkumų ekspertai nenustatė, nebent tai, kad modernios kameros reaguoja ne tik į dūmus, bet ir į dulkes, rūką, net automobilių žibintus. O štai naktį brangi technika, kaip nurodė VPT, esą pasirodė neveiksminga: nesugebėjo užfiksuoti ekspertų imituoto gaisro, nors sąlygos tam buvo idealios. Išvadose taip pat nurodyta, kad gaisrus fiksuoti turėjusių kamerų naktinis režimas buvo apskritai išjungtas.

Generalinė miškų urėdija su pateiktomis išvadomis kategoriškai nesutinka. Kaip teigiama LŽ pateiktame generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos atsakyme, eksperimentas atliktas atmestinai, o naktį, remiantis ilgamete statistika, laikyti įjungtas kameras apskritai netikslinga.

"Be to, Aplinkos ministerija pavedė generaliniam miškų urėdui įvertinti visų sistemų atitiktį techninėms specifikacijoms. Todėl numatoma organizuoti jų patikrinimą, kurio metu, pasitelkus kompetentingus nepriklausomus ekspertus, bus įvertintas šių sistemų darbas", - nurodė G.Visalga.

G.Visalga tvirtina, kad atliktos ekspertizės buvo paviršutiniškos.

Tą patį LŽ aiškino ir bendrovės "Telekonta" gamybos direktorius Svajūnas Bernotas. "Šios sistemos diegimas truko trejus metus, ji dirba tam tikrais režimais, ir nežinau, dėl ko šitas triukšmas kilo. VPT atliktas tikrinimas, mano nuomone, yra šališkas ir nepakankamai profesionalus, o informacija, kad sistema neatitinka techninių reikalavimų, - melaginga. VPT išvados pateiktos nesigilinant į sistemos nustatymus. Jei operatorius nemokėjo įjungti naktinio režimo, nes su juo niekada nedirbo, tikrintojai taip pat nepasidomėjo, ar jis įjungtas, bet konstatavo, kad sistema neveikia naktį. Padarėme tose pačiose urėdijose pakartotinius bandymus, parodėme, kad sistema naktį aptinka gaisrus", - aiškino jis.

Viešai paskelbtas išvadas kritiškai vertina ir bandymus atlikę ekspertai. "Mūsų užduotis buvo atlikti bandymus ir juos aprašyti. Viskas. Ką VPT dar prirašė, nemačiau ir nežinau. Jie parašė tokias išvadas, kokios jiems reikalingos. Kaip tai buvo pakreipta, man absoliučiai nepriimtina, ir daugiau su tokia kontora tikrai reikalų nebeturėsiu", - kalbėdamas su LŽ piktinosi bendrovės "ARTechnika" vadovas Arūnas Kazlauskas.

VPT vadovas Ž.Plytnikas tokius ekspertų teiginius vadina nesuprantamais. "Ką ekspertas turi omenyje teigdamas, kad išvados buvo kažkaip "pakreiptos"? VPT to tikrai nedarė. Mes rėmėmės gautais faktais, ir viskas", - tvirtino tarnybos vadovas.

...

Interesus neigia

Generalinė miškų urėdija tvirtina kilusiame konflikte numananti galimus asmeninius Ž.Plytniko interesus: kaip žinoma, VPT vadovas ne pirmus metus teisiasi su buvusia pavaldine Egle Sakalauskaite, generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko dukra.

"Teko girdėti, kad šį tyrimą buvo bandoma sieti su kažkokiais VPT vadovo interesų konfliktais, gavau net laišką apie tai. Bet, kiek esu informuota, tyrimą dėl gaisrų stebėjimo sistemos inicijavo ne VPT, bet FNTT. Tuo klausimu teko bendrauti ir su dabartiniu Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku, buvusiu FNTT vadovu Vitalijumi Gailiumi. Jis išsamiai susipažinęs su situacija, iš jo žinau, kad šis klausimas susijęs ne tik su ES lėšų galbūt neteisėtu ar neracionaliu panaudojimu, bet ir su kitomis problemomis. Generalinės miškų urėdijos veikla kelia daugiau rimtų ir pagrįstų klausimų", - LŽ aiškino Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Politikė neslėpė siūliusi įtraukti VPT išvadas į Antikorupcijos komisijos posėdžio darbotvarkę. "Bet greičiausiai gali būti taip, kad kai kurie Seimo nariai atskirai kreipsimės į Generalinę prokuratūrą, nes ne visi komisijos nariai nori apie tai diskutuoti. Ne paslaptis, kad nemaža dalis Seimo narių yra medžiojantys žmonės, o, kaip žinoma, urėdijos glaudžiai susijusios su medžiotojais. Taigi klausimai, susiję su šia tema, neretai įgyja tam tikro subjektyvumo", - kalbėjo ji.

Pasak aplinkos ministro V.Mazuronio, jei prokurorai ir FNTT įvertintų, kad pateiktos VPT išvados pagrįstos, už neracionalius pirkimus turėtų atsakyti jų organizatorė - Generalinės miškų urėdijos vadovybė. Maža to, tokiu atveju iškiltų grėsmė, kad Lietuvai tektų grąžinti netinkamai panaudotą ES paramą - apie 30 mln. litų. "Bet apie tokius dalykus galėsime kalbėti tik tokiu atveju, jeigu VPT prielaidos pasitvirtins. Kol kas atsakymų į savo paklausimus neturiu", - aiškino V.Mazuronis.

Po kelių savaičių, birželio 3-iąją, Vilniaus m. apylinkės teisme turėtų nuskambėti teismo sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje generalinio miškų urėdo B.Sakalausko dukra E.Sakalauskaitė, atleista iš VPT, kaltina Ž.Plytniką šmeižtu. Ž.Plytnikas tvirtina, kad buvusi jo pavaduotoja pareigų neteko dėl etatų mažinimo, jai siūlytos kitos pareigos, tačiau kito darbo dirbti ji nesutikusi.

Praėjusių metų balandį Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad VPT, panaikindama E.Sakalauskaitės pareigybę ir atleisdama darbuotoją iš pareigų, nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų ir pažeidė moters teises. Dėl to E.Sakalauskaitei iš valstybės priteista 5 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.

Konfliktas tarp Ž.Plytniko ir E.Sakalauskaitės įsiliepsnojo prieš kelerius metus. Tuo metu VPT vadovo pavaduotoja įsidarbinusi moteris neoficialiai buvo vadinama viena iš sąmokslo prieš tuometiniams valdantiesiems neparankų Ž.Plytniką veikėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"