TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ž.Plytnikas: "Projektą stumia buldozeriu"

2013 09 19 6:00
Ž.Plytnikas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas neslepia įžvelgiantis politikų siekius kištis į viešųjų pirkimų procesą.

Šiandien Seimas ketina priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios, tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), tiek prezidentės Dalios Grybauskaitės manymu, gali atverti naujų landų korupcijai. VPT vadovas Ž.Plytnikas interviu "Lietuvos žinioms" svarsto, kad tokiu būdu politikai galbūt skubina užsitikrinti galimybę pinigams „įsisavinti“.

Naujuoju 2014-2020 metų finansinės Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos laikotarpiu Lietuva turėtų sulaukti daugiau kaip 44 mlrd. litų.

Rizika - savivaldybėse

- Kaip vertinate šiandien Seimo žadamas priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas?

- Siūlomose pataisose pasigendu to paties, ko labiausiai pasigenda ir perkančiosios organizacijos: supaprastintos tvarkos vykdant viešuosius pirkimus. Kaip supaprastinimas pateikiamas siūlymas mažos vertės pirkimų ribą prekėms ir paslaugoms pakelti nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. litų. Tačiau tokiu būdu iš tiesų atveriama didžiulė landa korupcijai – jei būtų pritarta šiam siūlymui, Viešųjų pirkimų įstatymas savivaldybėse taptų beveik nereikalingas.

Dabar, organizuodamos mažos vertės pirkimus, savivaldybės turi tik pasitvirtinti supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles ir pagal jas rengti potencialių dalyvių apklausą. Realiai apklausiamas vienas kitas dalyvis, o metų pabaigoje savivaldybei tereikia pateikti ataskaitą, ką ir už kiek pirko, neatskleidžiant paties proceso. Jei mažos vertės pirkimų prekėms ir paslaugoms riba bus pakelta iki 200 tūkst. litų, savivaldybių vadovai, tarkime, galės įsteigti kelias įmones su fiktyviais savininkais, dar apklausti kokio nors bičiulio bendrovę ir pirkti tik iš savęs, niekam neatsiskaitydami.

Blogiausia, kad mažos vertės pirkimai sudaro beveik 90 proc. visų savivaldybių pirkimų. Jei norime jų vertę didinti, kartu įdiekime apsaugos mechanizmus, kuriais sugebėtume kontroliuoti išleidžiamus pinigus. Bet taip nedaroma.

- Kaip manote, kodėl?

- Galbūt taip elgiamasi dėl to, kad politikai supranta, jog viešuosiuose pirkimuose vis sunkiau pasiimti pinigus. Vadinasi, reikia kuo greičiau padaryti landas jiems gauti.

Savivaldybės, dar statybų sektorius toliau lieka Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų lyderiai. Situacija nesikeičia, nes politikai labai stipriai „globoja“ ir dengia tam tikras įmones, be to, dažnai yra glaudžiai susiję su konkrečių savivaldybių įmonėmis. Net Seime per diskusijas matyti, kaip politikai atkakliai gina vieną ar kitą bendrovę. Lietuva labai maža, kad tokių sąsajų nebūtų, o jeigu dar įmonės ar įstaigos vadovas daug metų sėdi viename poste, pakeisti ką nors – labai sunku.

Jaučiasi esąs nemalonėje

- Vyriausybė teigia, kad teikiamomis pataisomis siekia palengvinti viešųjų pirkimų procesą: tarkime, siūloma keisti įstatymą taip, kad VPT atsakymą dėl sutarčių keitimo, neskelbiamų derybų pateiktų per 15 dienų, o ne per mėnesį, kaip yra dabar?

- Galiu pateikti statistiką: nuo 2012 metų pradžios iki šių metų sausio dėl visų rūšių viešųjų pirkimų sutikimų iš perkančiųjų organizacijų gautas 1221 paklausimas. Juos vertina vos šeši VPT dirbantys šios srities specialistai. Dabar norima, kad jie darbą atliktų ne per 30, o per 15 dienų. Dar ankstesnės kadencijos Vyriausybė buvo pritarusi projektui didinti VPT darbuotojų skaičių. Tačiau iki šiol tai nepadaryta. Matyt, nenorima, kad VPT būtų stipresnė ir efektyviau dirbtų, o gal ir siekiama pakeisti vadovą.

- Manote, kad jus norima pakeisti?

- Be abejo. Tai buvo bandoma padaryti ir esant ankstesnės kadencijos Vyriausybei, ir šiai. Tiesa, su premjeru Algirdu Butkevičiumi diskusija vyksta, ir jis, manau, nėra nusiteikęs prieš tarnybą ar asmeniškai prieš mane. Bet dėl to, kad VPT yra kontroliuojanti institucija, akivaizdu, kišanti koją daug kam, kas bando plauti pinigus, visur buvo ir bus nepatenkintųjų.

- Ar apie šią situaciją kalbėjote su premjeru, Seimo nariais?

- Buvau kelis kartus kviečiamas į valdančiosios koalicijos posėdžius, dar tuo metu, kai ūkio ministrės pareigas ėjo Birutė Vėsaitė. Buvo atvirai kalbama, kad siūlomos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos yra korupcinio pobūdžio. Apie tai kalbėjausi ir su premjeru. Keista: jis pritarė, kad siūlymus reikia tobulinti, tačiau dabar matome, jog projektas stumiamas buldozeriu be jokių pakeitimų. Matau, jog ir daugelis Seimo narių puikiai supranta, kad siūlomos pataisos tik atvers dar daugiau landų korupcijai, jiems yra pateiktos neigiamos STT, VPT, su korupcija kovojančios nepriklausomos organizacijos „Transparency International“ išvados. Bet Seimo nariai lyg užburti bando priimti pataisas.

Pirkimai ir politikai

- Seime diskutuojant dėl projekto, konservatorė Agnė Bilotaitė prabilo, kad iš 13 mlrd. litų, kurie kasmet sukasi viešuosiuose pirkimuose, apie 2 mlrd. litų tenka vadinamiesiems „otkatams“. Ar turite apie tai žinių?

- Iki šiol niekas neskaičiavo, kiek pinigų atitenka „otkatams“. Tačiau per įvairius patikrinimus matome, kad tik įsikišus VPT sutaupomi milijonai. Tiesa, visi pasidarė labai protingi, samdosi geriausius teisininkus arba „perperka“ žmones iš VPT, nuviliodami juos dirbti į privatų verslą, todėl procedūriškai viską sudėlioja puikiai. VPT darbuotojai ir kontroliuojančios institucijos negali nustatyti procedūrinių pažeidimų. Matome, kad yra neskaidru, bet prisikabinti negalime.

Matome, kad į viešųjų pirkimų procesą vėl intensyviai grįžta tarpininkai: gerai išmanydami Viešųjų pirkimų įstatymą bei mūsų suformuotą praktiką, numanydami, kokia bus VPT nuomonė vienu ar kitu klausimu, jie eina pas verslininkus ir siūlo jiems susimokėti už „pagalbą“ gaunant teigiamą tarnybos išvadą. Ne per seniausiai į mane kreipėsi viena įmonė ir tiesiai pasakė: mums atsibodo dirbti su politikais, mokėti jiems už tarpininkavimą, galbūt galėtume su VPT tartis tiesiogiai?

- Norite pasakyti, kad kaip tarpininkai veikia politikai?

- Neturiu tokių faktų, bet verslininkai sako, jog taip yra. Jie nurodo, kad susimoka politikams, o šie pažada galbūt vieną ar kitą klausimą išspręsti per VPT. Ir skambina į tarnybą, skambina man, klausia, ar galime padėti, kokią išvadą ketiname teikti. Iš tiesų: matome, kai vykstant konkursui visai su tais procesais nesusiję politikai pradeda juo domėtis, tampa be galo aktyvūs. Tai kelia nuostabą ir tam tikrų įtarimų. Kiekvienu atveju VPT informuoja apie tai teisėsaugą.

Siūlo patobulinimus

- Ar jūs pats kartais neužkeliate kartelės? Tarkime, prieš kelerius metus kreipėtės į teisėsaugą dėl ankstesnių VPT vadovų sudarytos sutarties su bendrove "Hewlett-Packard", pagal kurią įsipareigota tarnybos informacinės sistemos pagrindą sudarančios programinės įrangos nekeisti 50 metų. Teko girdėti, kad prokurorai pažeidimų dėl šio sandorio neįžvelgė?

- VPT gavo pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios sutarties nutrauktas. Žinoma, nesu ikiteisminio tyrimo institucijos vadovas, nesu prokuroras, bet jei valstybės įstaiga sudaro sutartį, kuri apriboja bet kokius pokyčius 50-čiai metų, tai leidžia kelti klausimą apie lygiateisiškumo principų pažeidimą, jau nekalbu apie valstybės lėšų teisingą panaudojimą. Juk programinės įrangos srityje pokyčių matome kasmet, tad parodykite man sistemą, kuri tobulai veiktų 50 metų? Be to, pagal tą sutartį VPT tapo priklausoma nuo „Hewlett-Packard", turi mokėti didžiulius pinigus, ir tokie susitarimai prasilenkia su bet kokia logika. Nežinau, ar teisinėje valstybėje tokie sandoriai būtų galimi. Asmenys, kurie sudarė tokius, mano manymu, korupcinius susitarimus, turėtų atsakyti. Bet prokurorams matyti geriau.

- Abejojate politikų siūlomais pakeitimais viešųjų pirkimų srityje. Kokius patobulinimus norėtumėte daryti pats?

- Vienas svarbiausių darbų būtų sutarčių registras. Sieksiu, kad jis atsirastų. Tada kiekviena viešojo pirkimo sutartis, kiekvienas jos pakeitimas, sutartinių prievolių įvykdymo terminai, perkami kiekiai, sutarties galiojimo laikas būtų automatiškai matomi viešojoje erdvėje. Informacija būtų pasiekiama ir bet kuriai kontroliuojančiai, taip pat ir teisėsaugos institucijai. Manau, tokiam siūlymui turėtų pritarti tiek premjeras, pasisakantis už kovą su korupcija, tiek teisingumo ministras Juozas Bernatonis, tiek teisėsaugos institucijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"