TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Z.Vaigauskas: atsiradus įpėdiniui VRK džiaugčiausi

2012 11 19 6:00
Z.Vaigauskas: "Šie rinkimai nebuvo nesėkmingesni nei ankstesni."/Romo Jurgaičio nuotrauka

Beveik dvidešimtmetį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovo kėdę užimantis Zenonas Vaigauskas mano, kad sklandžiam šios komisijos darbui koją pakišo ir jos narių patirties stoka bei neprofesionalumas.

Nemenką vadovavimo patirtį valstybės institucijų sektoriuje sukaupęs Z.Vaigauskas kratosi jam lipdomos rinkimų prievaizdo etiketės ir pagrindine VRK užduotimi įvardija ne rinkimų priežiūrą, o jų organizavimą ir vykdymą. Tačiau skuba pridurti, kad nesąžiningiems rinkimams statomos kliūtys laikui bėgant tobulėja, tad ir nusistovėję komisijos darbo principai ateityje turėtų keistis.

Apie kelią iki VRK pirmininko posto, šio darbo subtilybes, rinkėjų papirkinėtojų išmonę, komisijos darbo trūkumus ir galimybę likti poste dar vieną kadenciją - "Lietuvos žinių" interviu su Zenonu Vaigausku.

Paslapčių neturi

- Nors VRK pirmininko poste esate 18 metų, apie Jus, kaip asmenį, žinoma itin nedaug. Prisiminkime viešojoje erdvėje nuolat pasirodančias spėliones dėl ryšių su KGB. Kodėl su Jūsų biografijos duomenimis iki šiol sudėtinga susipažinti?

- Visada, kai prireikia, savo biografiją pateikiu. Klausimų dėl ryšių kyla dėl to, kad turiu bendrapavardį, tačiau jokie giminystės ryšiai mūsų nesieja. Nesu jo net sutikęs. Gimiau Kelmės rajone, vėliau persikėlėme gyventi į Radviliškį. 16 metų išvykau mokytis į Vilnių, tuometinį Elektromechanikos technikumą. Jį baigęs įstojau į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. Greta užsiėmiau visuomenine veikla, organizuodavau įvairius renginius. Vėliau įstojau į Vilniaus partinę mokyklą, ją baigęs buvau paliktas kaip dėstytojas. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apsigyniau filosofijos mokslų disertaciją, kurią rengiau norėdamas išsiaiškinti, kaip Sovietų Sąjungoje po komunizmo euforijos įsigalėjo teroras. Disertacija buvo kritiška ir man ją vos pavyko apsiginti.

Po nepriklausomybės atkūrimo dirbau Lietuvos demokratinės darbo partijos sekretoriate, artėjant 1992 metų Seimo rinkimams man buvo patikėta dirbti VRK nariu. Tai buvo institucija, kurioje dirbo įvairiausių pažiūrų žmonės, pasitaikydavo tokių sprendimų, kurių dabar niekas neįsivaizduotų galėjus būti. Komisijoje net buvo priimtas paradoksalus sprendimas - esą negalima spausdinti visų kandidatų sąrašų viename plakate. Dorų patriotų pavardės negali būti net viename popieriaus lakšte su kitais, galbūt visiškais nedorėliais. Man buvo patikėta visiškai nauja darbo sritis - balsavimas paštu. Po rinkimų greta pareigų komisijoje dirbau ir prezidentūroje. Iš VRK pirmininko posto pasitraukus Vaclovui Litvinui, ilgą laiką neatsirado norinčiųjų jį pakeisti. To nenorėjau ir aš. Tačiau 1994 metų rugpjūtį turėjo vykti referendumas ir mane įkalbėjo.

Įpėdinis turi būti universalus

- Tai kaip nutiko, kad būdamas fizikas ir, kaip teigiate, nesiveržęs į šias pareigas, jas einate tiek metų?

- Rinkimai yra sintetinis procesas - tai kompiuterinės technikos išmanymas, geros matematikos žinios, suvokimas, kaip tai vyksta. Visą laiką likau ištikimas savo principams ir Lietuvos įstatymams. Taip pat niekada niekam nepataikavau ir neignoravau jokios politinės jėgos. Prisimenu, kad mane paskyrus VRK pirmininku būsimi konservatoriai aiškiai pasakė: jei laimėsime, jis netvirtins rinkimų rezultatų, o jei patvirtins - jį pirmiausia ir nuimsime. 1996 metais po Seimo rinkimų, kiek žinau, dėl mano pašalinimo iš tiesų buvo keletą kartų svarstyta, tačiau nuspręsta palikti. Kai 2000 metais tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis vėl pasiūlė pirmininkauti, supyko socialdemokratai, kurie buvo įsitikinę, kad konservatoriams kažką pažadėjau. Tačiau išskyrus teisingai ir pagal sąžinę rengti rinkimus, jokių kitokių pageidavimų nebuvau gavęs. Prieš šiuos rinkimus net apsidžiaugiau, kad bus naujas komisijos pirmininkas, tačiau buvau įkalbėtas likti.

- Tačiau įpėdinis anksčiau ar vėliau turės atsirasti. Koks jis, Jūsų nuomone, turėtų būti?

- Nemanau, kad įpėdinis turėtų būti sausas teisininkas. Kartais VRK bandoma vaizduoti prievaizdais, tačiau mūsų pagrindinis darbas nėra priežiūra, o rinkimų organizavimas ir vykdymas. Toks žmogus turėtų būti susipažinęs su rinkimų virtuve, suprasti juos reglamentuojančius įstatymus. Taip pat turi būti įsigilinęs į Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris šiame darbe dabar užima labai svarbią vietą.

Papirkinėtojai tobulėja

- Pats pripažinote, kad organizuojant šiuos rinkimus klaidų išvengti nepavyko. Tai galiausiai konstatavo ir Konstitucinis Teismas. Kokias permainas pirmiausia komisijos darbe siūlytumėte įdiegti?

- Šie rinkimai nebuvo nesėkmingesni nei ankstesni. Pirmąkart Seimo rinkimuose buvo kompiuterizuotos rinkimų apylinkės. Iš pat ryto pranešėme išankstinius rinkimų rezultatus iš 97 proc. rinkimų apylinkių. Net reitingo rezultatai buvo iš 93 proc. rinkimų apylinkių, nors paprastai reitingavimo duomenis skelbdavome tik trečiadienį. Tos pačios dienos vakare viskas buvo įvykdyta beveik 100 procentų. Žinoma, rinkėjų eilės - nepriimtinas dalykas. Lietuvos garbės reikalas skirti rinkimams daugiau pinigų, tačiau visada siekiama mažinti lėšas.

Kalbant apie balsų pirkimo atvejų pažabojimą, manau, padarytas didžiulis žingsnis į priekį. Tokį reiškinį pirmą kartą aiškiai pamatėme 2004 metais, tačiau dar tada, užuot sugriežtinęs Baudžiamojo kodekso nuostatas, Seimas siaurino galimybes balsuoti. Buvo pateikti siūlymai atsisakyti balsavimo pašto skyriuose, namuose. Manyta, kad balsavimą leidžiant tik rinkimų apylinkėse, jas bus galima geriau kontroliuoti. Tačiau girtuokliai buvo vežami balsuoti. Juk iki 2004 metų rinkimų apylinkėse papirkinėjimo nebuvo, jis į apylinkes persikėlė vėliau.

Tačiau puikų darbą prezidentės siūlymu atliko praėjusios kadencijos Seimas: balsų pirkimas įvardytas kaip apysunkis nusikaltimas, atsakomybė perkelta ne tik tiems, kurie tiesiogiai perka balsus, tačiau ir užsakovams.

- Ar pastebite, kad rinkėjų papirkinėtojai darosi vis išmaningesni?

- Be jokios abejonės. Balsų pirkimo formos ypač tobulėja, kai siauriname balsavimo galimybes, o atsakomybės nedidiname. Prieš dešimtmetį balsą pardavęs rinkėjas pasakydavo balsavęs už pirkėjo kandidatą ir gaudavo atlygį, o per šiuos savivaldos rinkimus iš parsiduodančių rinkėjų buvo prašoma atnešti biuletenio nuotrauką, padarytą telefonu. Neseniai pradėtas naudoti ir karuselės metodas, kai pradininkas atsineša tuščią biuletenį, jį pažymi ir perduoda tam, kuris eina į rinkimų apylinkę. Šis įmeta pažymėtą biuletenį ir atneša tuščią. Už tai gauna atlygį. Taip buvo kone išplėtotas verslas.

Pritrūko patirties

- Kokius šios kadencijos VRK darbo momentus galėtumėte išskirti kaip kritiškiausius?

- Komisijoje nuolat verda ginčai, diskusijos, nes joje susirinkę įvairių požiūrių žmonės. Tačiau šiai komisijai trūko patirties. Ne kartą kartojome, kad komisiją derėtų formuoti prieš metus. Vis dėlto tai nevyksta, dirbti ateina žmonės, kuriems šis darbas nėra pagrindinis. Dalis narių galbūt lengvabūdiškai žiūrėjo į einamas pareigas.

Pradžia buvo gana sėkminga, tačiau vėliau tikrai paaiškėjo, kad ne visi nariai atrinkti atsakingai. Vis dėlto dalis komisijos narių tikrai atsakingai ir sąžiningai atliko savo darbą.

- Ar nepasitaikė atvejų, kad politinės partijos deleguoti komisijos nariai visomis išgalėmis stengtųsi priimti tik joms palankius sprendimus?

- Tai natūralu. Jie ir turi perduoti savo partijų poreikius, interesus, tačiau suderintus su įstatymais. Pasitaiko atvejų, kai kuriai nors partijai bandoma atstovauti perdėtai, bet tai labai greitai sulaukia kitų komisijos narių neigiamos reakcijos. Partijų deleguoti komisijos nariai svarbūs ir dėl to, kad turėdami autoritetą jie gali ir partiją sustabdyti nuo netinkamų žingsnių.

Tačiau partijų atstovai neturi vyrauti VRK. Tokį modelį jau turėjome 1991 metais. Tada komisiją sudarė 24 nariai, vien politinių partijų atstovai. Komisijoje dalyvaujant net tų partijų atstovams, kurios nedalyvavo rinkimuose ar dalyvavo tik simboliškai, atsirado politiniai susigrupavimai ir rungtyniavimas, kuri politinė grupė turės komisijoje daugiau savo atstovų.

Pirmiausia baigs darbus

- Per šiuos rinkimus net buvo iškilęs klausimas, ar sunku suklastoti balsavimo biuletenį? Gal sistema iš tiesų atgyveno? Gal metas perimti Estijoje sėkmingai įsitvirtinusį internetinio balsavimo modelį?

- Lengvas biuletenio klastojimas yra vienas iš mitų, kuriais gąsdinami rinkėjai ar guodžiamasi dėl pralaimėtų rinkimų. Popieriniai biuleteniai skaičiuoja jau ne pirmą šimtmetį ir sukaupta didelė patirtis, ko ir kaip reikėtų saugotis. Tačiau aš esu karštas balsavimo internetu šalininkas. Lietuva tam pribrendo. Internetinis balsavimas gali išspręsti visas balsavimo baimes. Tai reikėtų diegti pamažu. Pirmiausia galbūt užsienyje, laivuose, po to pamažu pereiti prie viso rinkėjų būrio.

- Vis dėlto ar ryžtumėtės dar vienai kadencijai VRK pirmininko poste?

- Tikrai ne. Dabar turiu darbų, kuriuos reikia baigti. Tikrai labai apsidžiaugčiau, jei atsirastų įpėdinis, kuris juos tęstų. Nesu be trūkumų: esu per daug kartų matuojantis, kada kirsti, ir galbūt pernelyg pasitikiu kitais. Tikriausiai metas pagalvoti apie įstatymų pakeitimus, kuriais būtų pereita prie profesionalios rinkimų komisijos. Žinoma, mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kad išlaikytų visus komisijos narius profesiniu pagrindu, tačiau ne tik pirmininkas, bet ir jo pavaduotojai šias pareigas turėtų eiti nuolat.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"