TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žaidimai visuomenės nuomone nepriimtini

2010 04 26 0:00
Geriausiai ir blogiausiai vertinami politikai.
KLAUSIMAS: Pasakykite, kaip jūs vertinate šių politikų ir pareigūnų veiklą? Įvertinkite
kiekvieno jų veiklą skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia “labai blogai”, o 10 - “labai gerai”.
(Kiti tyrimo rezultatai skelbiami šiandienos "Lietuvos žiniose")

Šiandien "Lietuvos žinių" ir Alfa.lt užsakymu startuoja nauja iniciatyva - AB "Norstat" ir UAB "Rinkos tyrimų centras" visuomenės nuomonės apklausa. Jos rezultatai bus skelbiami kas mėnesį.

Kuo šis visuomenės nuomonės tyrimas skirsis nuo kitų? Ar galima nuspręsti, kaip pasisuks rinkimų rezultatai, remiantis bendro pobūdžio gyventojų apklausa? Apklausus rinkimuose dalyvauti jau apsisprendusius piliečius, partijų vertinimas gerokai keičiasi. "Nenorėčiau tikėti, kad kas nors bandytų tyčia per apklausas formuoti tam tikrą visuomenės nuomonę. Tačiau neabejotina, jog vienų partijų rėmėjai yra aktyvesni, kitų ne tokie aktyvūs. Todėl kai pateiki ne vien ketinančiųjų dalyvauti rinkimuose, bet visų apklaustųjų nuomonę, gali gauti šiek tiek kitokius rezultatus", - įsitikinęs bendrovės Rinkos tyrimų centro direktorius Mindaugas DEGUTIS.

Įmonė, pasirengusi rinkimų rezultatus prognozuoti pagal juose dalyvauti apsisprendusių piliečių nuotaikas, žada pateikti labiau realybę atspindinčias prognozes.

Rezultatai skiriasi

- Jūsų vadovaujamos bendrovės tyrimų rezultatai akivaizdžiai skiriasi nuo kitų viešųjų nuomonių apklausų rengėjų darbų. Kuo tai paaiškinama?

- Iki šiol tokio tipo gyventojų nuomonių tyrimai būdavo pateikiami skaičiuojant procentus nuo visų apklausoje dalyvavusių asmenų. Mūsų apklausų skaičiai rodo, kaip balsuotų asmenys, ketinantys dalyvauti rinkimuose. Natūralu, kad apklausiant būtent ketinančius rinkimuose dalyvauti žmones ir už partijas atiduodamų balsų procentai būna šiek tiek didesni, nei kitų bendrovių atliekamuose tyrimuose.

Kita vertus, žmonės, žadantys dalyvauti rinkimuose, gali turėti kitokią nuomonę negu nesirengiantys balsuoti.

- Galima manyti, kad apklausiant tik savo valią ketinančius pareikšti piliečius išryškėja tikslesnės tendencijos?

- Tikiuosi. Iš tiesų gauname tikslesnius rezultatus ar galimas rinkimų rezultatų prognozes. Beje, tokia praktika taikoma visame pasaulyje. Tarkime, jei panagrinėtume didžiausios pasaulio naujienų agentūros "Reuters" ar kitų užsienio šalių didžiausių visuomenės nuomonės tyrimų kompanijų pateikiamus duomenis, pamatytume, kad rezultatai skelbiami būtent taip: iš pradžių žmonių klausiama, ar jie dalyvautų rinkimuose, o tik paskui tų, kurie ketina dalyvauti, teiraujamasi, už ką jie balsuotų.

Taikytas kitas metodas

- Kodėl Lietuvoje iki šiol nebuvo vadovaujamasi tokia praktika?

- Galbūt tai daryta tam tikro taupumo sumetimais, nenorint užduoti dviejų klausimų ir pasitenkinant vienu. Man sunku pasakyti. Reikėtų klausti tų bendrovių, kurios taip pateikia duomenis, ir žiniasklaidos priemonių, kurios juos užsako.

- Ar tokiu būdu, visuomenei pateikiant iš esmės iškreiptą apklausos rezultatą, negali būti siekiama formuoti pageidautinų nuostatų?

- Nenorėčiau tikėti, kad kas nors bandytų tyčia formuoti tam tikrą nuomonę. Abejočiau tokiu dalyku. Neabejotina tai, jog vienų partijų rėmėjai yra aktyvesni, kitų ne tokie aktyvūs, mažiau linkę dalyvauti rinkimuose. Todėl kai pateiki ne vien rinkimuose ketinančių dalyvauti, bet visų apklaustųjų nuomonę, gali gauti šiek tiek kitokius rezultatus.

- Per apklausas pasirinkote ir kitą vertinimo skalę - nuo 1 iki 10 balų, kuriais reitinguojamos partijos ir politikai. Kitos bendrovės nuomones skaičiuoja remdamosi "teigiamo" - "neigiamo" vertinimo skale?

- Ir vienas, ir kitas būdas galimas. Tačiau paminėsiu vieną dalyką: kai žmogaus prašoma įvertinti partiją ar politiką "palankiai" arba "nepalankiai", matome tik vertinimo stiprumo faktą.

Pasirinkus nuo 1 iki 10 balų arba kokią kitą skalę, žmogui suteikiama galimybė išreikšti savo vertinimo stiprumą. Šio būdo pranašumas - matome ne vien tai, kiek yra palankiai ar nepalankiai nusiteikusių žmonių, bet ir kaip stipriai palankiai arba nepalankiai jie vertina.

Pirmenybė - pilietiškoms nuostatoms

- Jūsų naujausia apklausa skelbia, kad Seimo rinkimuose, jeigu jie vyktų šiuo metu, dalyvautų apie 52 proc. Lietuvos piliečių. Kitos tyrimų bendrovės akcentuoja kitą to paties klausimo dalį - esą nedalyvautų beveik pusė rinkėjų.

- Manau, svarbiau kalbėti apie tai, kiek žmonių ketina dalyvauti, o ne kiek galbūt abejoja ar tikrai nesirengia balsuoti. Paprastai į rinkimus ir ateina tie gyventojai, kurie per apklausas sako, kad tikrai juose dalyvautų. Vadinasi, tikėtis, jog Seimo rinkimuose galėtų dalyvauti daugiau kaip 50 proc. rinkėjų, būtų naivu.

Kita vertus, per apklausas visada gaunami šiek tiek didesni skaičiai, negu būna realybėje. Tai vyksta dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, gyventojai linkę galbūt šiek tiek pervertinti savo intencijas. Kita vertus, priežastimi gali tapti ir ne visai tikslūs rinkėjų sąrašai, parengti Vyriausiosios rinkimų komisijos, - į juos įtraukta gana nemažai realiai Lietuvoje negyvenančių žmonių.

- Jūsų bendrovės apklausa rodo, kad rinkimuose, jeigu jie vyktų dabar, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vėl būtų pirmi (surinktų 17,8 proc. balsų). Tačiau viešojoje erdvėje apie valdančiuosius konservatorius dažniau atsiliepiama nepalankiai.

- TS-LKD bet kuriuo atveju turi daug ištikimų rinkėjų. Sunkmetis ir nepopuliarūs sprendimai, kuriuos teko priimti šios partijos vadovaujamai dabartinei valdančiajai koalicijai, neatbaidė ištikimųjų. Galima manyti, jei ekonomikos padėtis nebūtų buvusi tokia sunki, jei nebūtų reikėję priimti nepopuliarių sprendimų, TS-LKD rinkėjų galėtų būti dar daugiau.

- Pagal šią apklausą taip pat nemažai balsų pelnytų ir Darbo partija (DP, 12,5 proc.) bei "Tvarka ir teisingumas" (TT, 8,9 proc.). Kodėl tiek rinkėjų pasitiki ilgą laiką nenorminėmis, nesisteminėmis populistinėmis vadintomis organizacijomis?

- Manau, jos sutraukia nepatenkintųjų - dabartine ekonomine padėtimi, politika, valdančiąja dauguma - balsus. Tiek DP, tiek TT, tiek Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), būdamos opozicijoje, žmonių suvokiamos kaip gana rimtos alternatyvos, tad nemažai rinkėjų ketina už jas balsuoti.

- Kodėl savo nišos niekaip nesiseka rasti liberaliosioms partijoms - Liberalų sąjūdžiui, Liberalų ir centro sąjungai?

- Pagrindinė priežastis greičiausiai ta, kad jos vis dėlto priklauso valdančiajai daugumai, o ne opozicijai. Liberalų partijos sudaro koaliciją su TS-LKD ir nėra alternatyva valdančiajai daugumai. Taigi TS-LKD, kaip iš tiesų labai stipri partnerė, sutraukia žmonių, palaikančių dešiniosios krypties vertybes, balsus. Kita dalis yra LSDP, DP, TT. Taigi kol liberalų partijos yra valdančiojoje koalicijoje ir negali reikšti dabartinei Vyriausybei oponuojančių pažiūrų, joms sunku sulaukti didesnės rinkėjų paramos.

Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į "Lietuvos žinias" ir Alfa.lt būtina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"