TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žaidimas su laiku: žmonės nori pastovumo

2010 03 27 0:00
Pasak gydytojos R.Masaitienės, sveiki žmonės prie naujo laiko pripranta greičiau.
LŽ archyvo nuotrauka

Naktį į sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas - laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda pirmyn. Žaidimas su laiku kaskart kelia karštas diskusijas, tačiau jau kitąmet jos gali nurimti, jei Europa nutars gyventi pagal Saulę.

"Laiko kaitaliojimas - viena žmonijos sugalvotų kvailysčių", "Visą mėnesį jaučiu nuovargį po laiko pakeitimo", "Tai piliečių valdymo būdas", "Vaikai, ypač mažyliai, traumuojami", "Galėtų referendumą surengti ir paaiškėtų, jog dauguma yra prieš", "Tam kaitaliojimui išleidžiama daugiau pinigų negu sutaupoma", - tai tik menka dalis komentarų, pasipilančių internete paskelbus apie būsimą laiko pakeitimą.

Pritariančiųjų laiko kaitaliojimui gerokai mažiau: "Saulė teka anksčiau - laikas ir mums pabusti anksčiau", "Visa Europa laikrodžius sukinėja, negi Lietuva liktų kaip balta varna?"

Ragina nelaukti komandos iš Briuselio

Vasaros ir žiemos laiką kaitalioja dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių, taip pat JAV, Kanada, Meksika, Australija, Naujoji Zelandija - iš viso apie 70 pasaulio valstybių. Japonijoje, Islandijoje laikas pastovus.

Bene pirmasis kaitalioti laiką pasiūlė JAV mokslininkas Benjaminas Franklinas, 1784 metais šitaip sumanęs taupyti žvakes. Tačiau JAV valdžia šį pasiūlymą prisiminė tik per Pirmąjį pasaulinį karą. 1916 metais vasaros laiką įvedė ir Vokietija, vėliau Didžioji Britanija. Tokie eksperimentai buvo atlikti įvairiose pasaulio šalyse įvairiu laiku, tačiau prigijo ne visur.

ES valstybėse vasaros ir žiemos laikas kaitaliojamas rekomendavus Europos Parlamentui (EP). Stumtelėti laikrodžio rodyklę į priekį Bendrijoje nuspręsta dar 1980 metais. Nors Lietuva ES nare tapo tik 2004-aisiais, gyventi pagal Briuselio laiką mūsų krašto valdžia nutarė gerokai anksčiau.

2006 metais Europos Komisija kaitalioti laiką nusprendė iki 2011 metų imtinai. 2011-aisiais visose ES šalyse turės būti atlikti tyrimai, kaip tas kaitaliojimas veikia ūkį ir gyventojų sveikatą. Tada EP apsispręs, ar verta tai tęsti.

Kai kurie Lietuvos politikai jau dabar ragina nelaukti, kada iš Briuselio atskries priminimas apie tyrimus. Seimo narys liberalas Audrius Endzinas šią savaitę pasiūlė Vyriausybei surengti gyventojų apklausą ir atlikti išsamų bei objektyvų tyrimą, kaip vasaros laiko įvedimas veikia žmonių sveikatą, energetiką, transportą, aplinką, turizmą ir žemės ūkį.

"Iki šiol neaišku, kokį poveikį žmonių sveikatai ir ekonomikai turi vasaros laiko įvedimas. Skeptikai tvirtina, jog laiko kaitaliojimas neigiamai veikia žmonių savijautą, sukelia jiems stresą, mieguistumą. Šalininkai tikina, esą tai padeda stiprinti ekonomiką, taupyti energiją. Tačiau pastarųjų teiginiai nėra įrodyti. Energijos sutaupoma tiek mažai, kad kyla abejonės, ar verta kasmet du kartus persukinėti laikrodžių rodykles", - sako A.Endzinas.

Vyriausybė neišgirdo

Apklausti gyventojus dėl laiko kaitaliojimo Vyriausybei dar kartą pasiūlė ir Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius. "Tik išklausę žmonių nuomones ir suskaičiavę, už ką balsų daugiau, galėtume baigti šią diskusiją, kuri verda jau kelerius metus", - pažymi R.Valentukevičius.

Įtaręs, jog žaidimai su laiku yra Lietuvos piliečių konstitucinių teisių į saugią ir sveiką aplinką pažeidimas, Seimo kontrolierius dar 2008 metais paprašė Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijų bei Nacionalinės sveikatos tarybos pateikti visus turimus duomenis apie laiko kaitaliojimo naudą ar žalą.

Paaiškėjo, jog mūsų medikai oficialiai iki šiol šios problemos dar netyrė. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakyme pripažįstama, jog dėl laiko kaitaliojimo žmonėms sutrinka miegas, atsiranda asteninė būklė, padidėja depresija. "Netikslinga trikdyti įprastą žmonių miego ir budrumo ritmą, nes tai neigiamai veikia tiek žmonių psichiką, tiek savijautą", - rašė SAM valdininkai.

Laiko keitimo poveikio išsamiai netyrė ir Ūkio ministerija. Rytų skirstomųjų tinklų vadovai Seimo kontrolierių informavo, kad kaitalioti laiko netikslinga, nes tai sukelia elektros energijos vartotojų nepasitenkinimą ir nepagrįstus įtarimus energetikams. Atsukus valandą atgal, rytai būna šviesesni, tačiau vakarai - ilgesni, todėl elektros energijos sunaudojama ne mažiau.

R.Valentukevičiaus išvada - persukinėti laikrodžių rodyklių neverta. Ekonominė nauda abejotina, o svarbiausia - tai išbalansuoja žmonių, ypač vaikų, ligonių ir pagyvenusių asmenų, psichinę būseną.

Tačiau Vyriausybė Seimo kontrolieriaus pasiūlymo neišgirdo.

Ką byloja tyrimai užsienyje?

Kadangi Lietuvoje laiko kaitaliojimo tyrimų stinga, paieškojome jų svetur. Bene išsamiausiai laiko kaitaliojimo įtaką žmogaus organizmui išanalizavo Miuncheno universiteto chronobiologai T.Renebergas ir T.Kantermanas. Žurnale "Current Biology" šie specialistai teigia, jog laiko kaitaliojimas vidiniam, biologiniam žmonių laikrodžiui turi daug rimtesnių pasekmių, negu manoma.

JAV Indianos valstija prie vasaros laiko pirmąkart perėjo 2006 metais. Įsitikinta, kad dėl to elektros energijos buvo sunaudota 1 proc. daugiau, tai sudaro 9 mln. dolerių. Tyrimą atlikusio ekonomikos profesoriaus Matthew Kotcheno išvada - laikrodžių sukiojimas Indianoje nepasitvirtino. Visose JAV tam seniai priešinasi fermeriai, sporto ir turizmo specialistai.

Stokholmo Karolinskos institutas ištyrė, kaip laiko kaitaliojimas veikia širdies ligomis sergančius žmones, ir nustatė, kad įvedus vasaros laiką pirmąją savaitę miokardo infarkto atvejų padaugėja 5 procentais. Žurnale "New England Journal of Medicine" švedų medikai spėja, jog taip yra dėl miego įpročių ir biologinių ritmų sutrikimo.

Stresas organizmui

O ką apie laiko kaitaliojimą mano mūsų medikai? "ES direktyvas reikia vykdyti, o ne diskutuoti. Kur kas daugiau negu vasaros ir žiemos laiko įvedimas sveikatą trikdo darbas pamainomis, kai tenka dirbti tai dienomis, tai naktimis. Apie tai nežinia kodėl niekas nekalba. Neigiamai veikia ir skrydžiai lėktuvais per skirtingas laiko juostas, tačiau toks jau yra dabartinis gyvenimas", - svarsto Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto vedėjas profesorius Giedrius Varoneckas.

Jo kolega Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Algis Abaravičius kategoriškesnis. Pasak jo, laiko keitimas - stresas organizmui. Pakitus biologiniam ritmui, sutrinka ir hormonų veikla bei visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Nuo hormonų veiklos daug priklauso, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita.

Nukenčia jautrieji

Neurologė, Vilniaus Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė LŽ paaiškino, jog sveikiems žmonėms vasaros laiko įvedimas didelės įtakos neturi, tačiau psichiškai jautrūs, mėgstantys planuoti savo laiką, išgyvenantys dėl mažmožių perfekcionistai (siekiantieji tobulumo) nukenčia.

"Organizmą veikia šviesa arba tamsa. Jos lemia vidinio laikrodžio, kurį turime kiekvienas, darbą. Pagal tai, kada prašvinta arba sutemsta, šis "laikrodis" išskiria miego hormoną melatoniną, reguliuoja temperatūrą, pulso dažnumą", - aiškina gydytoja.

Laiko kaitaliojimas kuriam laikui išderina minėtąjį "laikrodį". Sveiki žmonės adaptuojasi per keletą dienų. Jautrieji užtrunka gerokai ilgiau. Jiems atsiranda nerimo ir kitų psichikos problemų, sutrinka miegas, šie žmonės būna nedarbingi, pikti.

Paklausta, ar daug yra tų jautriųjų, gydytoja atsakė, kad ne ką mažiau negu sveikųjų. Anot medikės, tiesioginę laiko kaitaliojimo įtaką mūsų sveikatai įžvelgti sunku, esą ši įtaka daugiausia psichologinė. Tačiau ar ne psichologinės priežastys neretai lemia ligas?

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" 2006 metais apklausė dalį Lietuvos gyventojų, ką jie mano apie laiko kaitaliojimą. Daugiau kaip 55 proc. respondentų tam nepritarė, o teiginiui, esą tokiu būdu sutaupoma elektros energijos, nepritarė 79 proc. apklaustųjų.

Nepatogumų dėl laiko keitimo patiriama oro uostuose, geležinkelyje ir kitose susisiekimo srityse.

Bet kuriuo atveju - pavasarį ir rudenį - prie naujo laiko lengviau prisitaiko "vyturiai". "Pelėdos" diskomfortą jaučia ilgiau. O mažiausiai problemų turi tie, kurie vadovaujasi ne laikrodžiu ir ne Briuselio ar Vilniaus biurokratų nurodymais, o gamta ir sveiku protu.

"Kai prašvinta, tai ir keliuosi, nerūpi man nei laikrodis, nei Briuselis. Mano viršininkė - Saulė", - sako garsus ornitologas Antanas Aleknonis, gyvenantis šalia Rūdšilio girios Šakių rajone. Taip gyveno ir mūsų protėviai, panašiai ir dabar gyvena tūkstančiai kaimo žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"