TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žaidimas su laiku

2009 10 24 0:00
Ateinančią naktį laikrodžių rodykles pasuksime valanda atgal.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Naktį į sekmadienį įsigalios žiemos laikas - laikrodžių rodykles pasuksime valanda atgal. Daugelis mūsų sunkiai prisitaikome prie laiko kaitaliojimo. Jis kaskart sukelia karštus ginčus, ar žaidimas su laiku naudingas, ar žalingas.

Sekmadienio rytas galbūt patiks tik tiems, kurie nemėgsta anksti keltis: pabudę ir pažvelgę į laikrodį jie prisimins, kad pagal naująjį - žiemos - laiką yra valanda anksčiau. Tačiau valanda anksčiau atslinks ir vakaras.

Po penkių mėnesių, paskutinio kovo sekmadienio rytą, laikrodžių rodykles teks stumtelti valanda į priekį - grįš vasaros laikas.

Europos Parlamentas (EP) dar 2000 metais rekomendavo Europos Sąjungos (ES) narėms kasmet kaitalioti laiką. Esą tai padeda veikti bendrai Senojo žemyno šalių rinkai, sutaupyti elektros energijos.

Gamtos dievas - Saulė

Lietuva dar nebuvo ES narė, kai mūsų šalies Vyriausybė suskubo nuo 2003 metų įvesti vasaros ir žiemos laiką. Nuo tada dukart per metus atsinaujina ginčai - naudinga tai ar ne. "Pelėdoms" geresnis žiemos laikas, "vyturiai" balsuoja už vasarinį. "Kas iš to, kad rytą kiek ilgiau pamiegosi - sutems anksčiau", - primena jie.

Dėl vieno dalyko sutariama - daugumai mūsų laiko kaitaliojimas nėra patogus, o jautresniems žmonėms net kenkia. Prieš keletą metų atlikta krašto gyventojų apklausa parodė, kad daugiau kaip 55 proc. jų nepritarė laiko keitimui, o teiginiui, kad taip sutaupoma elektros energijos, prieštaravo net 79 proc. respondentų.

"Juokina tie keitimai. Mano gyvuliai nepaiso, kurią valandą rodo laikrodis, keliuosi ir juos šeriu visada tuo pačiu metu. Ir kitus darbus dirbu žiūrėdamas į saulę, o ne į Vilniaus ar Briuselio nurodymus", - LŽ aiškino prie Raseinių rajono Vosyliškio miestelio gyvenantis ūkininkas Kęstutis Kavaliauskas.

"Mūsų tėvai ir protėviai daugelį metų gyveno pagal gamtos ritmą. Ir dabar taip gyventi būtų sveikiau", - priminė astronomas Gunaras Kakaras.

Šalia Rūdšilio girios (Šakių r.) įsikūręs ornitologas ir miškininkas Antanas Aleknonis būtent taip ir gyvena. "Nelabai man rūpi, ką laikrodis rodo. Keliuosi ir guluosi kartu su paukščiais: vasarą keliuosi su saule, o žiemą ilgiau pamiegu", - pasakojo gamtininkas.

Miestuose yra kiek kitaip. Mokslininkų tyrimai rodo, jog miestiečiai keliasi vis vėliau ir sunkiau, nesvarbu, žiema ar vasara. Galbūt dėl to, kad organizmui stinga natūralios šviesos, o gal todėl, jog dažnas iki išnaktų sėdi prie televizoriaus. Tad "pelėdų" vis daugėja. Kartu - ir neišsimiegojusių, apsnūdusių, kone iki pietų nedarbingų žmonių.

Laikas gydo ne visada

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius - "vyturys", tačiau ir jis prisipažįsta sunkiai prisitaikąs prie laiko kaitaliojimo. O gal šiam vyrui pagailo savo anūkės, kuri, kaip ir tūkstančiai kitų Lietuvos vaikų, sunkiai išsirita iš lovos, kai ateina metas keltis į mokyklą.

R.Valentukevičių sudomino internete pasirodę gydytojų komentarai, esą nors sakoma, kad laikas - geriausias gydytojas, tačiau taip būna ne visada. Medikų teigimu, sezoninio laiko įvedimas neigiamai veikia sveikatą. R.Valentukevičius praėjusių metų vasarą paprašė kelių institucijų pateikti duomenis, ar laiko kaitaliojimas tikrai duoda ekonominės naudos ir kaip jis veikia žmonių sveikatą.

Paaiškėjo, jog Lietuvos medikai oficialiai ligi šiol šios problemos dar netyrė ir nežinia, kada tai darys. Tačiau neabejojama, kad pasukus laiką atgal žmonėms sutrinka miegas, atsiranda asteninė būklė, išryškėja depresija.

"Laiko keitimas - stresas organizmui. Pakitus biologiniam ritmui, sutrinka hormonų veikla ir endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Hormonų veikla labai susijusi su laiku, nes vienus hormonus organizmas gamina naktį, o kitus paryčiais. Miegant gaminamas augimo hormonas, paryčiais ima aktyviau veikti antinksčiai, kurie gamina hormonus, būtinus, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita", - aiškino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Algis Abaravičius.

Abejotina nauda

Ūkio ministerija iš esmės pritarė laiko keitimui, nors detalių tyrimų, ar tai naudinga krašto ūkiui, nėra atlikusi. Atsukus laikrodžių rodykles valanda atgal, vieną kitą savaitę rytais būna šviesiau, tačiau ilgesni tampa vakarai, todėl elektros energijos sunaudojama ne mažiau.

Kai kurios užsienio draudimo kompanijos, pavyzdžiui, britų RAC, pripažįsta, kad perėjimas prie žiemos laiko pavojingas. Pasak šios kompanijos, kiekvieną rudenį, kol žmonės prisitaiko prie naujo laiko, avarijų ir net mirčių keliuose bei gatvėse padaugėja.

Bene didžiausią tyrimą dėl laiko kaitaliojimo žmogaus organizmui atlikę ir jo rezultatus žurnale "Current Biology" paskelbę Miuncheno universiteto chronobiologai teigia, kad laiko kaitaliojimas vidiniam, biologiniam žmonių laikrodžiui turi daug rimtesnių pasekmių, negu manoma.

R.Valentukevičiaus išvada - persukinėti laikrodžių rodyklių nereikėtų. Tačiau Vyriausybė, apsvarsčiusi šį Seimo kontrolieriaus siūlymą, nusprendė palikti esamą tvarką. EP ir Tarybos direktyva dėl laiko keitimo galioja iki 2011 metų.

Vasaros laiką į žiemos ir atvirkščiai keičia apie 70 pasaulio šalių, tarp jų - dauguma ES valstybių, JAV, Kanada, Meksika, Australija, Naujoji Zelandija. Tačiau to nedaro Japonija. Ji atsisakė kaitalioti laiką, kai pradėjo protestuoti žemdirbiai. Pastovus laikas yra ir Islandijoje.

Kaitalioti laiką pirmą kartą pradėta per Pirmąjį pasaulinį karą 1916 metais Vokietijoje. Tačiau laiko keitimo klausimas įvairiose šalyse spręstas skirtingai, iki šiol ši tvarka nėra pastovi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"