TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žalias Lietuvos girias vis dar gaubia dūmai

2006 05 13 0:00
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė ir Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis (antras iš kairės) atmetė kaltinimus, esą gaisras Kuršių neriją nusiaubė dėl aplinkosaugininkų kaltės.
Petro Malūko nuotrauka

Liepsnojantys miškai baigia išsekinti gesintojų jėgas

Sinoptikai ir šį savaitgalį nežada lietaus, tad nemažai žmonių, išsiilgusių žalumos, šiandien ir rytoj trauks į gamtą. "Nekūrenkite laužų, net nerūkykite - pievos ir miškai sausi kaip parakas", - prašo poilsiautojų Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.

Ugniagesiai, miškininkai ir aplinkosaugininkai pašiurpę. Šiemet jiems teko gesinti jau daugiau kaip 10 tūkst. gaisrų, iš kurių per 8 tūkst. kilo atvirose vietose, t. y. gamtoje.

Ypač daug nuostolių padaro liepsnojantys miškai. Šiais metais gesinti jau 904 miškų gaisrai 872 hektarų plote. "Gaisrų dvidešimt kartų daugiau negu pernai, o išdegęs plotas - net 100 kartų didesnis", - stebisi generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas. Zarasų miškų urėdijoje apdegė 63 hektarai, Nemenčinės ir Šiaulių urėdijose - po 20 hektarų, Tauragės urėdijoje - 13 hektarų miškų.

Kaltinimai įskaudino

Daug žmonių vis dar stebisi, kodėl prieš savaitę Kuršių nerijoje sudegė net per 200 hektarų miško. Tai vienas didžiausių gaisrų Lietuvos girių istorijoje. Dar didesnis, kai išdegė 300 hektarų Žaliosios girios, buvo prieš keletą dešimtmečių.

Seimo narys, buvęs aplinkos ministras Henrikas Žukauskas apkaltino Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkciją, esą gaisras nuniokojo neriją todėl, kad čionykštis miškas pilnas sausuolių, nesuskaidytas kvartalinėmis kirtimų linijomis, kurios galėtų stabdyti ugnį, o parko direkcija pastaruoju metu esą daugiau dėmesio skiria ne gamtai, o statyboms.

"Per gaisrą mūsų parko darbuotojai dėl kiekvieno lopinėlio kovėsi kaip dėl savo gyvybės, todėl nusipelnė pagarbos, o ne nepelnytų priekaištų", - apgailestauja dėl parlamentaro žodžių KNNP direktorė Aurelija Stancikienė.

Nerijos miškuose proskynų sistema yra sukurta dar tais laikais, kai šį kraštą valdė vokiečiai, abipus kelio iš Smiltynės į Nidą tęsiasi išpurentos ir mineralizuotos juostos. Šiemet jos buvo praplatintos iki 5 metrų.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Remigijaus Baniulio ir kitų nerijos gaisrą gesinusių specialistų, šis gaisras buvęs unikalus - stiprūs, nuolat kryptį keičiantys vėjai ugnį pakėlė į keliasdešimties metrų aukštį ir svaidė šimtus metrų. "Ugnis plito 30 kilometrų per valandą greičiu - 30 kartų greičiau nei per įprastą miško gaisrą. Tokiu atveju nepadeda jokios proskynos", - teigia ugniagesių vadovas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Rūtos Baškytės nuomone, sausuolių nerijos miške ne daugiau negu kitose šalies giriose, išskyrus nebent tai, kad nerija prieš daugiau kaip šimtą metų apsodinta kalnapušėmis, kurios dabar jau senos ir degios. "Tačiau šie medžiai kaip niekas kitas tiko sutvirtinti lakų pajūrio smėlį, o vėliau tapo savita nerijos kraštovaizdžio dalimi", - sako Baškytė.

Antradienį gamtosaugos ir girių specialistai nerijoje tarsis, kiek ir kokio miško verta ten atsodinti. Galbūt bus nuspręsta palikti daugiau erdvės, negu jos čia būta pastaruoju metu, be to, bus sodinama daugiau paprastųjų pušų, lapuočių. Skubėti negalima - praktika parodė, kad greitai atsodinus medynus gaisravietėse medžius apninka grybai. Gaisro padarinių šalinimo ir želdymo darbai nerijoje kainuos apie 2 mln. litų.

Pradės degti durpynai

Aplinkosaugininkai būgštauja, kad netrukus pradės degti ir durpynai. Juos užgesinti dar sunkiau negu miškus. Kai ugnis pasiekia gilius durpių klodus, jie smilksta kartais ne tik visą vasarą, bet ir rudenį bei žiemą. Tai didžiulė gamtos nelaimė ir ekonominis nuostolis.

"Juk negalime palikti be ugniagesių miestų ir gyvenviečių - žmonėms mes dar reikalingesni. Mums trūksta ir jėgų, ir laiko, kad suspėtume

į visus gaisrus", - aiškina Baniulis.

Aplinkos ministerijos vadovai paprašė vyskupų, kad dvasininkai primintų tikintiesiems per pamaldas gaisrų padarinius. Apie nudegintų laukų ir pievų savininkus pranešama Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai - tikimasi, kad tos institucijos šių plotų šeimininkams sumažins, o gal ir visai nemokės išmokų ir kompensacijų už plotus bei pasėlius.

Pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Artūro Daubaro, šiomis dienomis šalyje nuolat patruliuoja 67 aplinkos apsaugos pareigūnų grupės, sausos žolės ir miškų padegėjams surašyta dešimtys protokolų, bet degintojų nemažėja. Vien per praėjusį savaitgalį užregistruota beveik 400 išdegusios žolės plotų.

"Vieną žolės degintoją šį pavasarį baudėme du kartus, tačiau šis žmogus pievą prie savo sodybos uždegė ir trečią kartą. Tuomet jį nubaudė Dievas - supleškėjo visa to padegėjo sodyba", - pasakoja Daubaras. Šio žmogaus pavardės aplinkosaugininkas sakyti nenorėjo - nelaimėlis jau ir taip nubaustas.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už žolės deginimą numato iki 400 litų baudą. Gamtosaugininkai svarsto, ar nevertėtų šią baudą padidinti iki 2 tūkstančių litų. Kaltininkams pateikiami ir ieškiniai atlyginti gamtai padarytą žalą.

Nerūpestingai besielgiantys su ugnimi ir todėl padegę mišką piliečiai baudžiami iki 1000 litų bauda, be to, tokiems asmenims gali būti iškelta baudžiamoji byla.

Aplinkos ministerijos duomenimis, dėl laukų ir miškų gaisrų žala šalies gamtai siekia jau 8 mln. litų. "Kai gamta bus prarasta, liks tik aplinka", - nelinksmai juokauja Aplinkos ministerijos sekretorius Spruogis. Tačiau esti ir pragiedrulių - antai prekybos centras "Iki" pranešė skiriąs Kuršių nerijos miškui atsodinti 30 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"