TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žalos padariusiems valdininkams turėtų būti sunkiau išvengti atsakomybės

2016 09 19 18:51
pixabay.com nuotrauka

Vyriausybė sutarė tobulinti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje: planuojama įtvirtinti privalomą, o ne pasirinktinį žalos išieškojimą regreso tvarka, koreguoti kai kuriuos terminus.

Ministrų kabineto pasitarime pirmadienį iš esmės pritarta materialinės valdininkų atsakomybės klausimą nagrinėjusios darbo grupės pasiūlymams. Šiai premjero sudarytai darbo grupei vadovavęs teisingumo viceministras Julius Pagojus BNS teigė, jog sutarta iki pavasario parengti konkrečias įstatymų pataisas.

„Dabar yra nuostata – jeigu yra padaryta žala ir kažkuris tarnautojas kaltas, jo vadovas gali regreso tvarka išieškoti, mes siūlome įtvirtinti, kad privalo, o ne tik gali“, – sakė viceministras.

Tarp darbo grupės siūlymų – ir ilgesnis terminas, per kurį institucija dėl žalos turi kreiptis į teisėsaugininkus. Šį terminą siūloma ilginti nuo vieno iki trijų mėnesių.

„Dažnai, ypač kai nėra norima išieškoti žalos, yra ilgai vykdomas tyrimas, siekiant nustatyti kaltą asmenį, tai užtrunka daugiau nei mėnesį ir būna senaties terminas. Mes siūlome tris kartus pailginti terminą, kad mažiau galimybių būtų piktnaudžiauti“, – pasakojo viceministras.

Anot J.Pagojaus, taip pat numatoma detalizuoti išieškojimą iš institucijų vadovų.

„Institucijoje kažkam padarius žalą, vadovas iš kalto asmens gali išieškoti, bet bėda yra, kai pats institucijos vadovas yra kaltas. Kad neišeitų, jog jis turėtų išieškoti iš savęs, mes siūlome nustatyti, kad už išieškojimą būtų atsakingas į pareigas skyręs asmuo, pavyzdžiui, jei tai įstaiga prie ministerijos, tada tai būtų ministras, jei įstaiga prie Vyriausybės, tada Vyriausybė“, – pasakojo darbo grupės vadovas.

Siekiant supaprastinti žalos išieškojimo procedūras ir mažinti teismų darbo krūvį, siūloma įtvirtinti ir galimybę pačiai įstaigai priimti administracinį sprendimą dėl žalos atsiėmimo nesikreipiant į teismą. Tokiu atveju žala būtų išskaičiuojama iš valdininko atlyginimo.

„Dabartinis reguliavimas yra neblogas, bet yra smulkių aspektų, kurie leidžia nenorint išieškoti to ir nedaryti. Jeigu yra noras, tikrai visos galimybės įstatyme yra, bet kaip rodo praktika ir Valstybės kontrolės išvados, tas noras ne visada būna stiprus, tai mes stengsimės tą norą sustiprinti“, – apibendrino J.Pagojus.

Darbo grupėje plačios paramos nesulaukė idėja valstybės institucijoms draustis civilinę atsakomybę, kaip siūlė Lietuvos draudikų asociacija. Anot viceministro, tam nepritarta tiek dėl lėšų, kurių pareikalautų draudimas, tie dėl tokio draudimo specifiškumo.

„Visų pirma reikėtų pasirinkti, kad arba valstybė draudžia valstybės tarnautojus, tokiu atveju valstybei išlaidos atsiranda ir, įvertinant valstybės tarnautojų skaičių, labai tikėtina, kad tos išlaidos būtų nemažos, o jeigu įtvirtinsime valstybės tarnautojams pareigą patiems draustis savo civilinę atsakomybę, tokiu atveju mes faktiškai mažiname jų darbo užmokestį, nes dalis jo privalės nukeliauti draudimui. Be to, Teisingumo ministerija savo reguliavimo srityje turi tam tikrų specialybių žmonių, kurie privalo draustis atsakomybę, tai yra antstoliai, notarai, advokatai, ir mes žinome, su kokiomis problemomis jie susiduria – Lietuvoje labai sunku rasti kompanijas, kurios sutiktų tai daryti, kažkuriais metais notarams reikėjo draustis užsienio kompanijoje, nes Lietuvoje neatsirado, kas draustų, tai automatiškai kelia kainą“, – dėstė J.Pagojus.

Pernai rudenį Vilniaus apygardos administracinis teismas iš eksministro Raimundo Palaičio Vidaus reikalų ministerijai priteisė 15 tūkst. 907 eurų turtinei žalai atlyginti. Taip nuspręsta dėl R.Palaičio veiksmų, kai šis iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių. Teisėja Egidija Puzinskaitė tuomet teigė, jog „tai faktiškai precedentinė byla Lietuvoje, kada iš tokio aukšto pareigūno teismas priteisia materialinius nuostolius valstybei“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"