TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Zarasų kraštas po Henytės padu

2011 10 04 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Bulgarijoje prieš kelerius metus suėmus Kauno nusikaltėlių autoritetą Henriką Daktarą ir pradėjus tirti ne tik jo padarytus kriminalinius nusikaltimus, bet ir turtų kilmę, kai kam pasidarė neramu. Aiškėja - politikai ir verslininkai buvo susiję su Henyte daugindami jo turtus.

Draudimai išnyko

Vieno tyrimo gija Kriminalinės policijos biuro pareigūnus atvedė iki Smalvo ežero Zarasų rajone. Algimantas Dumbrava, dabar - Seimo narys, o 2003-iaisiais įtakingas Zarasų politikas, nemažai prisidėjo prie to, kad H.Daktarui nekiltų kliūčių kuriantis paežerėje.

Zarasų krašto grožis traukia net tuos, kurie ilgiau nei dešimtmetį baimėje laikė Kauną ir kitus miestus. Bet ant vaizdingo Smalvo ežero kranto neįmanoma pasistatyti naujo namo, jei ten kadaise nebuvo sodybos. Šis ežeras - Smalvų valstybinio kraštovaizdžio draustinio centras ir pagrindinė vertybė.

Visai Lietuvai galiojantys draudimai H.Daktarui - tik proga įsitikinti savo galia. Žmonos sesers Janinos Masaitienės vardu 2003 metų balandį įsigijęs 1,6 hektaro miško sklypą paežerėje, Brusavankos kaime, H.Daktaras jau po trijų savaičių gavo dokumentą, atveriantį kelią naujoms statyboms.

Tuomečio Zarasų mero Kosto Zalecko 2002 metų vasario 11 dienos potvarkiu buvo sudaryta komisija darbui su statytojais saugomose teritorijose. Trys šios komisijos nariai - tuometis mero pavaduotojas, komisijos pirmininkas, o dabar - Seimo narys A.Dumbrava, tuometė savivaldybės architektė Aldutė Žusinaitė ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Pranas Kudaba - 2003-iųjų gegužę apsilankė J.Masaitienės sklype. Ir rado ten pamatinius akmenis, neva liudijančius kadaise čia buvus sodybą.

Miško sklypas prie Smalvo anksčiau priklausė Danutei Elenai Greičiūnienei, jį valdžiusiai tik tris mėnesius. 2001 metais ji sklypą pardavė zarasiškiui Rimui Norbutui. O šis 2003 metų balandį pardavė jį J.Masaitienei. D.E.Greičiūnienė ir R.Norbutas sklypą pardavė įsitikinę, kad saugomoje teritorijoje, juo labiau miške, niekada negaus leidimo statybai.

"Aš norėjau tenai vieną kartą išsipjauti medienos, bet man pasakė, kad negalima nieko daryti, nes ten draustinis. Nieko, tai nieko, - susitaikė su draudimais R.Norbutas. - Pagal mane sklype nebuvo pamatų. Neklauskit manęs, kaip jie atsirado, nežinau. Nusprendžiau, kad sklypas man nereikalingas, ir pardaviau moteriai iš Kauno."

Moteris iš Kauno

R.Norbutas nemeluoja - sklypą tikrai pardavė moteriai, J.Masaitienei. Bet tvarkant sandorį kartu buvo ir H.Daktaras su žmona Ramute.

"H.Daktaras per zarasiškius sužinojo, kad noriu sklypą parduoti. Susitikome, sutarėme kainą. Aš sklypą nupirkau už 5 tūkst. litų, o H.Daktaras man sumokėjo 15 tūkst. litų. H.Daktaras paprašė, kad atvažiuočiau į Kauną, nes jis neturi laiko dokumentams sutvarkyti. Pasitiko mane su žmona Ramute ir ta moterimi, kuri pirko sklypą. Ir viskas - sutvarkėm dokumentus, pardaviau tai moteriai sklypą, H.Daktaras atsiskaitė pilnumoj, ir už kelionę jis man apmokėjo, ir už viską. Kol notarė ruošė dokumentus, pakvietė į kavinę, mes papietavom", - neeilinį susitikimą iki smulkmenų atpasakojo R.Norbutas.

Sklypas, kurio savininku tapo H.Daktaras, tarp vietinių buvo žinomas kaip paplūdimys, į kurį suvažiuodavo ne tik vietos gyventojai, bet ir zarasiškiai. Smalvo ežeras didelis, tačiau jo krantai maudynėms netinkami. O šis buvo tarsi specialiai tam sukurtas. Tačiau 2003-iųjų vasarą šioje vietoje pašaliniai nebesimaudė. Prieš atvykstant savivaldybės komisijai, į pakrantę buvo atvežta senų pamatinių akmenų, dėl kurių tikrumo net nesuabejojusi komisija pasirašė aktą, kad J.Masaitienės sklype kadaise būta sodybos. Paežerėje iškart užvirė statybos. Netrukus išdygo ūkiniu pastatu pavadinta vila, malkinė, kiemo rūsys, židinys, platus tiltelis į ežerą.

Teks nugriauti

Vieniems Daktaro vila graži, kitiems nelabai. Bet faktas, kad pastatyta neteisėtai. Tai šį pavasarį nustatė Zarasų miesto apylinkės teismas, įpareigojęs J.Masaitienę per šešis mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo dienos nugriauti ūkinį pastatą, kiemo rūsį, malkinę su terasa, kanalizacijos šulinį ir lieptą. O rugsėjo 28-ąją dar griežtesnį sprendimą paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, neteisėtu pripažinęs ir komisijos aktą.

Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja iškart po jo paskelbimo, nors lieka galimybė skųsti jį kasacine tvarka. Taigi R.Daktarienei, apsčiai turinčiai rūpesčių dėl H.Daktaro teismo, vykstančio Klaipėdoje, dar teks ir vilą griauti. Ją nugriovus Brusavankos ir Smalvų gyventojai vėl galės vaikščioti prie ežero ir maudytis paplūdimyje, kurį buvo užėmusi Daktaro šeima.

Bendra kompanija

Tačiau tokia ateitis, ko gero, nelabai žavi Zarasų savivaldybės. Savivaldybės teisininkė Laura Paurytė, Zarasų teisme turėjusi ginti savivaldybės interesą, po teismo posėdžio nuėjo pietauti su R.Daktariene, J.Masaitiene ir jų advokatu. Už pietus sumokėjo R.Daktarienė.

Teisininkės išsilavinimą turinti L.Paurytė negalėjo nesuvokti, kad savivaldybės atstovei nedera pietauti kartu su valstybę nuskriaudusiais atsakovais. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įtarusi, kad bendri pietūs gali reikšti bendras paslaptis, šių metų balandžio 19 dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo.

Reikalas tas, kad teismui vis nebuvo pateikiamas mero K.Zalecko 2002 metų potvarkis dėl komisijos sudarymo. Šis dokumentas atsirado tik paskutiniame teismo posėdyje.

STT tyrimas truko neilgai - po kelių mėnesių jis buvo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika. L.Paurytė nubausta administracine tvarka - jai skirtas papeikimas.

Daktarų įtakos zona

Savivaldybės teisininkės pietūs su Daktarų šeima ir jų sąskaita nėra atsitiktinumas. Zarasai priklauso H.Daktaro įtakos zonai. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, tyrę H.Daktaro nusikaltimus, apklausė ne vieną Zarasų rajono gyventoją. Gauti parodymai, kad A.Dumbrava mažiausiai tris kartus buvo susitikęs su H.Daktaru tuo metu, kai vadovavo savivaldybės komisijai.

"Bogušiniais" vadinama Zarasų grupuotė paklusdavo H.Daktarui. O R.Norbutas, iš kurio Henytė nupirko sklypą, gerai žinomas teisėsaugai dėl brolio Artūro Norbuto. King Kongu vadintas zarasiškis sušaudytas 1996 metais Zarasuose. Viena kulka pataikė į krūtinę, kita, kontrolinė, į galvą. Žudikas iki šiol nerastas.

"Turima operatyvinė informacija, kad Kauno organizuoto nusikalstamumo atstovai kuravo Zarasų rajoną, rajonas buvo jų įtakos zonoje, - papasakojo neseniai Zarasų vyriausiuoju prokuroru laikinai pradėjęs dirbti buvęs Visagino vyriausiasis prokuroras Genadijus Jefimovas. - Kiek man žinoma, 90-ųjų pradžioje "daktarai" turėjo įtakos ir ryšių tarp politikų, vietos savivaldos atstovų. Pradėjęs dirbti tą iškart pajutau. Kauno organizuoto pasaulio įtaka Zarasuose labai jaučiama. Mane nustebino, kad praėjus 20 metų ta pati grupuotė čia ir toliau egzistuoja, turi savo atstovų ir politikoje. Stebina, kad čia niekas labai toli nepajudėjo į gerąją pusę."

Nedrįso artintis

Eilinis tandemas - verslininkai, politikai, banditai. O jų įkaitais tapę vietos gyventojai džiaugdavosi gavę kokią šimtinę iš garsiojo Henytės. Smalvose ir Turmante H.Daktaras garsėjo dosnumu.

"Buvo draugiškas ir su vaikais, ir su vietiniais, toks malonus buvo, - pasakojo Turmano seniūnas Stanislovas Stankevičius. - Mokėdavo dosniai, jeigu žmonės jam padėdavo. Važinėdavo su tokiu baltu džipuku mersedesu, kartais įklimpdavo. Vietiniai mechanizatoriai padėdavo iš pusnies ištraukti, o už tai H.Daktaras 100 litų visada duodavo."

Tik teigiamai apie Henytę kalba ir atsitiktinai Smalvų kaime sutiktas vietos gyventojas Vytautas Valujevičius. "Žmogus kaip žmogus. Paprasčiausias. Ir, tiesą sakant, kaimiškas. Jisai neišsiskiria kaip dabar reklamuoja - mafija. Nesąmonė. Mafija yra Seimas. Vat čia tikrai mafija. Žmogelis paprasčiausiai iškilęs. Paprasčiausiai jam sekasi", - liaupsino Henytę V.Valujevičius.

Liaupsino žinodamas, kad ten, kur gyveno Daktarai, vietos gyventojams buvo draudžiama rodytis net keli šimtai metrų už sklypo ribų.

"Vietiniai į tą pusę neidavo, - patvirtino Turmanto seniūnas. - Nelįsdavo į akis. Kartą prie keliuko, nuo kurio atsišakoja keliukas į Daktaro vilą, uogautojai pastatė mašiną. Jiems buvo liepta per 15 minučių dingti. Ten niekas tikrai nesilankydavo. Nebent užklysdavo netyčia, bet būdavo paprašomi pasišalinti."

Piktesnis už šunį

"Lietuvos žinių" žurnalistinio tyrimo Baltijos televizijoje (laida buvo rodoma vakar) filmavimo grupė ryžosi aplankyti Henytės valdas prie Smalvo ežero. Jas vis dar saugo šuo ir už šunį piktesnis sargas. Pamatęs žurnalistę ir operatorių, puolė juos vyti lauk, nė girdėti nenorėdamas, kad draustinyje bet kuris žmogus turi teisę vaikščioti ežero pakrante. Galiausiai ant išeinančių žurnalistų užsiundė šunį, pavadintą Aru.

Tačiau šunelis taip apsidžiaugė paleistas nuo grandinės, kad kelis kartus pralėkė pro žurnalistę nereaguodamas į sargo siundymą. Tuomet operatorių, jau išėjusį iš Henytės valdų, puolė pats sargas ir bandė sulaužyti mikrofoną.

Bendras verslas?

Spaudoje pasirodė informacija, kad po to, kai H.Daktaras pasistatė savo namą, beveik vienu metu įvairių fizinių asmenų vardu buvo nupirkti keli sklypai Smalvo ežero pakrantėje.

Kadangi tose vietose bet kokios statybos draudžiamos, sklypų kainos buvo simbolinės, už hektarą pirkėjai mokėdavo po kelis tūkstančius litų.

Rašyta, kad po kelių dienų tose vietose apsilankydavo darbininkai ir įkasdavo pamatų liekanas imituojančių akmenų. Netrukus atvykdavo ir A.Dumbravos vadovaujama komisija, kuri nustatydavo toje vietoje buvus sodybą, taigi atverdavo kelią naujai statybai. Kai Zarasų rajono savivaldybė pasirašydavo visus dokumentus, leidžiančius pradėti statybas ežero pakrantėje, sklypai buvo parduodami, bet už šimteriopai didesnę kainą.

Pareigūnai apklausė akmenis vežusius bei pamatų imitacijas ręsdavusius darbininkus. Jie tvirtino, kad darbus užsakė ir juos pasamdė vienaip ar kitaip su Zarasų savivaldybės vadovais susiję asmenys.

Seimo narį A.Dumbravą minėtoji publikacija labai sujaudino. "Labai atsakingai noriu pasakyti, kad nebuvau susitikęs nei su H.Daktaru, nei su R.Daktariene, - tikino A.Dumbrava. - Tikrai nebendravau ir tikrai jokiais klausimais nesitariau. (...) Tik po teismo sprendimo Zarasuose, čia buvo pavasarį, sužinojau, kad J.Masaitienė yra R.Daktarienės sesuo."

Kai žmogus apšmeižiamas, jis turi teisę kreiptis į teismą. Ar A.Dumbrava ruošiasi ginti savo garbę?

"Aišku, man labai svarbu mano geras vardas. Tačiau aš nežinau... Aš neapsisprendžiau", - lemeno Seimo narys, prasitaręs, jog iškart po Apeliacinio teismo sprendimo dėl J.Masaitienės sklypo skambinęs jos advokatui, ginančiam ir H.Daktarą Klaipėdoje vykstančiame teisme.

Tiesą apie tai, ar Henytė ir Zarasų rajono savivaldybės darbuotojai suko bendrą verslą, įteisindami sodybas paežerėse ten, kur jų niekada nebuvo, turėtų nustatyti ikiteisminis tyrimas. Tikėsimės, kad jis bus pradėtas, nors jame figūruotų Seimo narys ir įtakingi Zarasų politikai bei verslininkai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"