TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žemę siūloma parduoti ES, Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos bei Lichtenšteino piliečiams

2014 03 04 14:33
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Žemės pardavimo saugiklius nagrinėjanti darbo grupė iš esmės pritarė siūlymui ateityje leisti Lietuvoje dirbamą žemę įsigyti ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir keturių Europos ekonominės erdvės valstybių - Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino - piliečiams.

Jeigu tokiam siūlymui, kurio autorius - liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas, pritartų Seimas, tai reikštų, kad Lietuvoje žemės negalėtų įsigyti ne tik trečiųjų šalių, bet ir kai kurių NATO valstybių piliečiai.

„Tose keturiose valstybėse gyvena tik apie 14 mln. žmonių, tai prie tų 500 mln. piliečių iš Europos Sąjungos, tai nedidelis kiekis“, - darbo grupės posėdyje sakė parlamentaras.

Darbo grupė dar kartą nesutiko, kad žemės galėtų įsigyti NATO valstybių piliečiai.

Tačiau ir ES bendrijos piliečiai įsigyti žemės, gauti ją mainais ar dovanų bei išsinuomoti ne ilgiau negu 25 metams galėtų tik tada, jeigu atitiktų tam tikrus reikalavimus: pirkėjai turėtų susikalbėti lietuviškai, ne mažiau kaip trejus metus gyventi ir mokėti mokesčius Lietuvoje, būti valstybei lojalūs. Dėl lojalumo jie turėtų gauti pažymą iš Valstybės saugumo departamento, o dėl mokesčių mokėjimo - iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Kaip ir lietuviai, dirbamos žemės Lietuvoje norėsiantys įsigytui ES piliečiai be jokių apribojimų jos galėtų pirkti iki 10 ha, o jeigu norėtų daugiau, turėtų gauti savivaldybės leidimą. Jie taip pat privalės įsipareigoti mažiausiai penkerius metus žemę dirbti ir tik tada parduoti.

Tokias galimas Konstitucijos įstatymo pataisas antradienį svarsčiusi Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta grupė, kurioje yra visų Seimo frakcijų narių, galutinį sprendimą dėl pakeitimų priims kitą savaitę. Iki kovo 10-osios darbo grupė turi pateikti Seimui galutinį variantą.

Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.

Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka, kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"