TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žemė skirta žemdirbystei, o ne pasipelnyti

2013 05 10 6:00
E.Gentvilas: "Bijau, kad dalį žemės Lietuvoje jau yra perėmę ne ES ar NATO šalių piliečiai." Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Apie žemės pardavimą užsieniečiams kalbamės su Seimo Kaimo reikalų komiteto nariu, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovu Eugenijumi Gentvilu.

- Kitąmet baigsis Lietuvos narystės Europos Sąjungos (ES) sutartyje numatytas pereinamojo laikotarpio terminas dėl žemės pardavimo ES piliečiams. Ūkininkai priešinasi žemės pardavimui užsieniečiams. Kokios pozicijos šiuo klausimu laikotės jūs?

- Liberalų sąjūdžio politikai dar 2002-2003 metais perspėjo, kad ribojant kapitalo atėjimą į žemės ūkio rinką žemes supirkinės ne žemdirbiai, o bendrovės, žiūrinčios į žemę tik kaip į nekilnojamąjį turtą. Juolab kad tuometė Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujama Vyriausybė leido pirkti žemę ir juridiniams asmenims. Atsitiko taip, kad didžiausi žemvaldžiai Lietuvoje šiuo metu yra ne realūs ūkininkai, o akcinės bendrovės. Jos apeina ir draudimą parduoti žemę užsieniečiams - formaliai parduodama ne žemė, o bendrovių akcijos. Taigi draudimas ateiti į žemės rinką užsienio kapitalui nepasiekė jokių tikslų. Na, nebent kas nors turėjo tikslą leisti pasipelnyti apsukriems verslo žmonėms - tada toks tikslas tikrai pasiektas.

Buvę žemės savininkai, kurie jau pardavė žemę, turi suprasti, jog visi šie draudimai buvo skirti tik tam, kad, nesant konkurentų, vietos verslininkai pigiai supirktų mūsų žmonių žemę, o parduotų vis tiek užsieniečiams, tik jau gerokai brangiau. Net ir pasiūlymo pratęsti draudimus autorius Kazys Starkevičius sutinka, kad esant laisvam kapitalo judėjimui žemės savininkai už hektarą būtų gavę bent po tūkstantį litų daugiau. Aritmetika paprasta - nuo 2001 metų jau parduota 1,85 mln. hektarų žemės. Dauginkime iš to tūkstančio ir gausime 1,85 mlrd. litų. Štai šios sumos neteko buvę žemės savininkai, bet mažiausiai tokį pelną gaus žemės supirkinėtojai. Tai nejaugi liberalai turi leisti tęsti tokį žmonių apgaudinėjimą, nors ir dangstomą patriotinėmis frazėmis? Nesutinkame, nes dar liko 2 mln. hektarų neparduotos žemės ūkio paskirties žemės, ir apie šį masalą galvoja supirkinėtojai.

- Esama siūlymų pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams, kol bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių žemdirbiams. Ar tai realu?

- Manau, kad tai nerealu - skaitykime mūsų stojimo į ES sutartį. Tą patį jau pasakė ir Vyriausybės teisininkai. Ir vis tiek buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius, dabartinis Žemės ūkio ministerijos vadovas Vigilijus Jukna ir net premjeras Algirdas Butkevičius choru dainuoja tą pačią dainą - mes už tai, kad užsieniečiai dar negalėtų pirkti! Tiesiog nenorima pasakyti žmonėms tiesos, ir iki paskutinės minutės bus atliekami "geriečių" vaidmenys.

Kai taip šneka žymūs politikai, Seimo dauguma ir konservatoriai, ir kaimo žmonės patiki, kad gal pavyks pristabdyti užsienio pinigų invaziją. Todėl liberalų balsavimas prieš šį populizmą yra bent jau sąžiningas ir nuoseklus veikimas. Pataikavimas veda prie tokių pozicijų, kurias jau išreiškė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas. Pacituosiu, kaip jie formuluoja užduotį valdžiai: "(...) panaikinant įvykusį žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams". Kitaip sakant, liepia valdžiai atimti užsieniečių įgytą turtą. Valdžios populizmas trenkė jai pačiai antru lazdos galu!

- Kokios naudos šaliai duotų leidimas žemę parduoti užsieniečiams?

- Mūsų žmonės neprivalo niekam parduoti savo žemės, bet jei nutars parduoti, parduos tam, kas brangiau mokės. Esant papildomam pinigų kiekiui rinkoje, tokie žemės savininkai tikrai gaus daugiau nei tie, kurie pardavė žemes iki šiol, kai nebuvo jokios konkurencijos.

Kita vertus, tik legalizavę žemės pardavimo rinką išvengsime spekuliacijų žeme ir nepageidautinų šalių kapitalo. Susimąstyti verčia britų laikraščio "The Guardian" praėjusį mėnesį paskelbti duomenys, kad Rumunijoje didžiausi žemvaldžiai jau yra arabai, Bulgarijoje - kinai, visur sparčiai veržiasi rusų oligarchų milijonai. Juk neturime laukti, kol mūsų stambieji žemvaldžiai parduos bendrovių akcijas arabų šeichams ar Kremliaus pasiuntinukams. Bijau, kad dalį žemės Lietuvoje jau yra perėmę ne ES ar NATO šalių piliečiai.

- Vis dėlto turime pripažinti, kad žemė nėra tik prekė, tai - valstybės turtas. Ar yra paruošta saugiklių, kurie apsaugos nacionalinius interesus liberalizavus prekybą žeme?

- Teisybė. Žemė - tai ir mūsų tradicijos, kraštovaizdis, švarios aplinkos dalis. Štai todėl turime užkirsti kelią vykstančioms spekuliacijoms ir kurti saugiklius, kad žemė būtų skirta tik žemdirbystei, o ne lengvai pasipelnyti. Valdžia vietoj skambių deklaracijų jau seniai turėjo sukurti saugiklių sistemą. Ir tik dabar imtasi Laikinojo žemės įsigijimo įstatymo pataisų, kai patys pamatė, kokių neatleistinų dalykų pridaryta.

- Specialistai pažymi, kad šiuo metu žemės savininkai delsia parduoti sklypus, laukia į rinką ateisiančių užsieniečių. Ar iš tiesų galima tikėtis staigaus žemės supirkimo didesnėmis kainomis?

- Žemės kaina tikrai augs dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl parduodamos žemės bus konkuruojama, kai bus legalizuoti ES ir NATO šalių pirkėjai. Antra, žemės natūraliai mažėja. Ją užima miestai, keliai ir kita, tad jos kaina niekada nebemažės. Bet ir vėl pabrėžiu - niekas negali priversti parduoti savo žemę, bet jei žmogus taip apsisprendžia, jis turi gauti sąžiningą kainą, o ne tą sumažintą, kuri atsiranda dėl įvairių valdžios sukurtų apribojimų.

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"