TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žemę supirkti (ne)draudžiama

2013 09 27 6:00
A.Stančikas mano, kad užsieniečiai Lietuvoje jau dabar gali valdyti iki penktadalio dirbamos žemės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Referendumus dėl žemės nepardavimo užsieniečiams organizuojantys visuomenininkai ir politikai tvirtina siekiantys išsaugoti Lietuvos žemių vientisumą. Jų oponentai atkerta, kad tokiu būdu sudaromos sąlygos nebaudžiamai spekuliuoti žeme.

Jei pavyks surinkti reikiamą skaičių – 300 tūkst. - Lietuvos piliečių parašų, jau lapkričio 29 dieną gali būti registruotas referendumas „Tautos valia“, kuriuo, be kita ko, siekiama pakeisti Konstitucijos 47 straipsnį, uždraudžiant parduoti žemę užsieniečiams. „Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei“, - nurodoma referendumo iniciatyvoje. Šiuo metu Konstitucijoje numatoma, kad užsienio subjektai pagal konstitucinį įstatymą nuosavybėn gali įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus.

Siūlymą keisti pagrindinio šalies įstatymo 47 straipsnį savo parašais parėmė ir 52 Seimo nariai. Valdančiosios Darbo partijos siūlymu šis projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) sutartyje 2004-aisiais Lietuvos išsiderėti ribojimai parduoti žemės ūkio paskirties žemę ES bei NATO narių piliečiams turėtų baigtis ateinančių metų gegužę. Vis dėlto specialistai kalba, kad nemažai dirbamų sklypų jau dabar nelegaliai yra užsieniečių rankose. Kaip LŽ sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, užsieniečiai mūsų šalyje gali valdyti iki penktadalio dirbamos žemės.

Teisėsauga nesidomi

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas dar pavasarį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Generalinę prokuratūrą, prašydamas pateikti informaciją apie šešėlinius žemės sandorius.

Šiuo metu dirbamos žemės Lietuvoje oficialiai gali įsigyti tik užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi mūsų šalyje ir galintys įrodyti, jog iš tiesų daugiau kaip trejus metus ūkininkavo. Vis dėlto ši nuostata apeinama palyginti lengvai: užsieniečiai savo nuosavybę Lietuvoje registruoja mūsų piliečių vardu arba įsigyja akcinių bendrovių, prieš tai supirkusių žemės sklypus, akcijų, mat juridiniam asmeniui pirkti žemę Lietuvoje apribojimų nėra. Kaip teigiama, būtent pastaroji galimybė atveria vartus spekuliacijoms, o tuo pačiu apriboja valstybės galimybę reguliuoti procesą.

„Teiravausi VSD ir Generalinės prokuratūros nuomonės apie šiuos procesus. VSD atsakė, kad tokiais klausimais neužsiima. Generalinė prokuratūra parašė, kad jiems nėra žinoma tokių atvejų. Jie paminėjo, kad šiuo metu vykdomi penki ikiteisminiai tyrimai dėl žemės įsigijimo Palangoje prie gyvenamojo būsto. Kai nurodžiau prokuratūros nekompentenciją, pakartotinai klausdamas apie žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo atvejus, o ne sklypus prie gyvenamųjų namų, atsakymo nesulaukiau. Vis dėlto drįstu spėti, kad dešimtys tūkstančių hektarų dirbamos žemės jau yra užsienio piliečių rankose“, - LŽ sakė E.Gentvilas.

E.Gentvilo teigimu, Lietuvos žemės rinkoje, kaip ir dujų ūkyje, kuriasi tarpininkai, atimantys galimybę iš žemės savininkų laisvai prekiauti žeme. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Politiko, nuo pat 2004-ųjų pasisakiusio prieš užsieniečių galimybes įsigyti žemės ribojančią nuostatą, teigimu, šiuo metu, dar galiojant draudimui, kitų valstybių piliečiai sklypus perka neoficialiai. „Žemes pigiai superka vietiniai, paskui brangiai parduoda užsieniečiams. Perpardavinėtojai pasiima pelną, ir taip Lietuvos žemės rinkoje formuojasi vietiniai oligarchai. Be to, šitaip žemė parduodama neaišku kam: ES šalių piliečiams, rusams, kinams, gal dar kažkam. VSD tuo nesidomi, Generalinė prokuratūra nieko nežino, vadinasi, valstybė proceso nekontroliuoja. Legalizavus pardavimą, valstybė įgytų galimybę kelti reikalavimus bei teikti nurodymus sąžiningiems užsieniečiams, kurie legaliai pirktų žemę, deklaruotų savo pinigų kilmę, įsipareigotų vykdyti žemės ūkio veiklą, o ne pelnytis iš sklypų perpardavinėjimo“, - įsitikinęs E.Gentvilas.

Problema - spekuliantai

Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas, veiklą vadovo poste laikinai sustabdęs Gintaras Nagulevičius LŽ tvirtino, kad sprendimas leisti įsigyti žemės užsieniečiams dabartinėje šalies rinkoje nieko realiai nepakeistų. Kaip didesnę problemą jis įvardijo sklypų supirkinėjimą spekuliaciniais tikslais.

„Mokslinių argumentų, kodėl nereikėtų leisti parduoti žemės užsieniečiams, neteko girdėti. Skamba patriotiniai motyvai, kalbos apie Lietuvos žemių vientisumą, bet mes visada sakėme, kad geriau oficialus ir legalus užsienietis, negu neaiškios kilmės akcinė bendrovė“, - tvirtino G.Nagulevičius.

Žemės sklypų projektų vykdymo bendrovės „Žemės plėtra“ direktorės Agnės Rakštytės manymu, Lietuvai leidus užsieniečiams legaliai įsigyti dirbamos žemės mūsų šalyje, didelio bumo neturėtų kilti. „Didelio užsieniečių susidomėjimo žemės ūkio paskirties žeme Lietuvoje nematome. Šįmet kreipėsi vienas žmogus, kuris žemės gali įsigyti pagal įstatymą, anksčiau buvo dar keletas paklausimų. Kas buvo suinteresuotas, tas žemės įsigijo jau anksčiau. Tam yra nemažai būdų, o pats paprasčiausias – įkurti juridinį asmenį, per kurį perkami sklypai. Taip daroma, ir neretai“, - tvirtino verslininkė.

Pasak A.Rakštytės, jos bendrovės patirtis atskleidžia, jog daugiau rizikos kiltų, jei žemę Lietuvoje galėtų pirkti visų be išimties šalių piliečiai. Verslininkės manymu, tarkime, Rusijos atstovams sklypai Lietuvoje rūpėtų labiau kaip investicinis projektas, ketinant juos ateityje parduoti. Tuo metu dabar, kai žemės ūkio paskirties žemės rinką planuojama atverti tik ES bei NATO šalių piliečiams, manoma, kad jie, apsisprendę investuoti Lietuvoje, iš tiesų norės ūkininkauti.

Žemės ūkio rūmams vadovaujantis A.Stančikas pritaria, kad užsieniečiai, apeidami įstatymą, žemę supirkinėja. „Šiuo metu yra labai daug fiktyvių sandorių. Registre kaip savininkas žymimas Lietuvos ūkininkas, nors realiai ūkis jau seniai parduotas užsieniečiui. Ir tai vyksta kiekviename rajone. Leidus pirkti žemę užsieniečiams, pamatysime, kiek ūkių realiai yra jų nuosavybėje“, - kalbėjo jis.

Vis dėlto A.Stančikas pasisako už tai, kad žemės pardavimo užsieniečiams legalizavimo data būtų nukelta toliau į ateitį. „Pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas, kol suvienodės išmokos Lietuvos ir kitų ES valstybių žemdirbiams. Šiandien mūsų žemdirbiai gauna pačias mažiausias išmokas, vadinasi, jų perkamoji galia kur kas mažesnė negu senųjų ES šalių ūkininkų, ir konkurencinėje kovoje mes pralaimime. Be to, žemė – šventas dalykas, ją turime saugoti ir ginti. Šiandien žaisdami kažkokią įdomią politiką paprasčiausiai jos nebranginame ir mėtome į kairę-dešinę, kaip kažkokį skudurą“, - kalbėjo Žemės ūkio rūmų vadovas.

Seimas gudrauja

Referendumo prieš žemės pardavimą užsieniečiams iniciatyvinės grupės „Tautos valia“ koordinatorius Pranciškus Šliužas kol kas nenori atskleisti, kiek paramos nuo rugpjūčio 29-osios, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išdavė parašų rinkimo lapus, pavyko sulaukti. Pasak jo, iniciatyvą palaiko „du iš trijų“ piliečių, tad iki lapkričio 29 dienos, kai surinkti parašai turi atsidurti VRK, reikiami 300 tūkst. rėmėjų bus surasti.

„Lietuva yra pakabinta ant visiškos pražūties ribos, nes teritorijos pardavimas gresia valstybei ir tautai visišku išnykimu iš pasaulio žemėlapio“, - tvirtino referendumo iniciatorius.

Tuo metu Seimo narių iniciatyva dėl Konstitucijos keitimo gali pasibaigti nesėkme. Nors savo parašais tokį siūlymą parėmė Darbo partijos, „Drąsos kelio“ ir Lenkų rinkimų akcijos frakcijos, didžiosios - tiek valdančiųjų socialdemokratų, tiek opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS/LKD) atstovai nusiteikę gana skeptiškai.

K.Starkevičius: "Jei užsieniečiai pradės pirkti čia žemes, prarasime savitumą, dirbsime kitiems, o norėtųsi, kad savininkas būtų lietuvis." / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kaip LŽ sakė TS-LKD atstovas Kazys Starkevičius, dar pavasarį inicijavęs parlamentarų palaikytą nurodymą Vyriausybei derėtis su Europos Komisija dėl galimybės ilgiau nei iki 2014-ųjų riboti žemės pardavimą užsieniečiams, Seimas, prieš kurį laiką priėmęs saugiklių įstatymą dėl žemės pardavimo (susiję asmenys nebegali valdyti daugiau kaip 500 hektarų, užsieniečiai, įsigiję pas mus sklypą, privalo jį dirbti ir pan.), pažengė toli į priekį gindamas Lietuvos interesus.

„Prisiminkime, kad esame ES nariai, kad stojimo sutartyje esame įsipareigoję atverti žemės ūkio paskirties žemės rinką. Jeigu Europos Komisija nesutiks pratęsti ribojimo termino - kas mums beliks?“ - svarstė konservatorius.

Tačiau K.Starkevičius tvirtina ir toliau prieštaraujantis galimybei nuo kitų metų gegužės sklypus Lietuvoje įsigyti užsieniečiams. „Jei užsieniečiai pradės pirkti čia žemes, prarasime savitumą, dirbsime kitiems, svetimiems, būsime pigi samdoma darbo jėga. O norėtųsi, kad savininkas būtų lietuvis“, - kalbėjo apie 300 hektarų žemės su šeima dirbantis politikas.


***

Buvusio vyriausiojo euroderybininko Petro Auštrevičius duomenimis, Lenkija stojimo į ES derybų metu reikalavo 18 metų pereinamojo laikotarpio žemės pardavimui užsieniečiams, gavo 12 metų. Vengrija, Čekija ir Slovakija reikalavo 10 metų, gavo 7. Lietuva, Latvija ir Estija sutiko su 7 metų pereinamuoju laikotarpiu ir 3 metų galimu pratęsimu.

2011 metais papildomu trejų metų draudimo pratęsimu pasinaudojo Lietuva, Latvija, Vengrija, Slovakija. Estija ir Čekija pratęsti termino neprašė. Šiuo metu Latvija nei Slovakija dar vieno pratęsimo prašyti neplanuoja. Tuo tarpu Vengrija 2012 metais priėmė konstitucijos pataisą, draudžiančią žemės ūkio pardavimą užsieniečiams.

***


Konstitucijos keitimo galimybė, numatyta Seimo Statute:

Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę Seime turi ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.

Nepriimtas Konstitucijos keitimo įstatymo projektas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po vienų metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"