TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žemės gelmėse - savi kurmiai

2010 06 01 0:00
Plinkšių durpynas maitina Plinkšių ežerą, jeigu pelkę nusausins, ežeras atsidurs pavojuje.
Jono Strazdausko nuotrauka

Brangiausias Lietuvos turtas - žemės gelmės - nuo pat nepriklausomybės atkūrimo be konkursų atitenka įmonėms ir privatiems asmenims. Dėl saldaus kąsnelio naudojamasi net Seimo nario mandatu ar prisimenami valstybės tarnyboje dirbantys giminaičiai.

Taip atsitiko ir praėjusių metų kovą, kai Mažeikių mero kabinete įvyko susitikimas, kuriame, be vietos valdžios ir verslo atstovų, dalyvavo Seimo narys milijonierius Valdemaras Valkiūnas bei tuometis Užsienio reikalų ministerijos (URM) Eksporto ir investicijų departamento vadovas Petras Šimeliūnas, šiuo metu ambasadoriaujantis Indijoje. Jiedu mėgino įtikinti mažeikiškius, kad būtina eksploatuoti Plinkšių durpyną.

Nustebino vietos politikus.

"Buvau ir aš tame susitikime pas merą, buvau parengęs informaciją, - prisiminė LŽ kalbinamas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Siminkevičius. - V.Valkiūnas atvažiavo su Algimantu Valteriu, bendrovės "Plinkšių Vilistra" direktoriumi, ir Vidmantu Jonika iš Plungės. Pastarasis yra Raudonosios pelkės (Renavo) durpyno savininkas. Jie visi prašė, kad Mažeikių rajono savivaldybė sutiktų atnaujinti nuo sovietmečio nutrūkusią Plinkšių durpyno eksploataciją. Susitikime dalyvavo ir URM departamento vadovas P.Šimeliūnas. Pasakiau jiems, kad Mažeikių rajono taryba kartą jau pažeidė įstatymą, kai 2005 metais patvirtino Plinkšių durpyno detalųjį planą. Šį sprendimą 2007-aisiais panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT)."

J.Siminkevičius, kaip ir kiti susitikime dalyvavę mažeikiškiai, nesuprato, kodėl Plinkšių durpyno eksploatavimu taip susirūpinęs Seimo narys V.Valkiūnas ir diplomatas P.Šimeliūnas. "Tai daroma pažeidžiant įstatymus ir pagal kažkokias protekcijas. Neskaidru. Jis (P.Šimeliūnas - aut.) dar anksčiau skambino iš ministerijos, sakė, kad užsiima investicijomis, kad būtina leisti eksploatuoti durpyną. Per susitikimą jie visi kalbėjo, kad čia reikia sudaryti sąlygas verslui", - LŽ tikino Mažeikių politikas.

Interesai durpyne

LŽ nesunkiai išsiaiškino, kodėl diplomatui P.Šimeliūnui rūpėjo Lietuvos pakraštyje esantis durpynas. "Plinkšių Vilistra", nuo 2004 metų turinti Geologijos tarnybos išduotą licenciją eksploatuoti Plinkšių durpyną, yra bendrovės "Vilistra" antrinė įmonė. "Vilistrai" vadovauja Povilas Šimeliūnas - diplomato brolis.

Povilui Šimeliūnui priklauso kontrolinis "Vilistros" akcijų paketas - 46 procentai.

Kita nevieša paslaptis - antrasis "Vilistros" akcininkas, turintis 45 proc. akcijų, - parlamentaras milijonierius V.Valkiūnas. Iš pradžių "Vilistros" akcijos buvo įsigytos V.Valkiūnui Latvijoje priklausiusios UAB "SIA Voldemars" vardu, o vėliau perrašytos V.Valkiūnui.

Pasiūlė žurnalistei

LŽ kalbintas V.Valkiūnas iš pradžių neigė dalyvavęs minėtame susitikime Mažeikiuose, tačiau galiausiai prisiminė, jog kalbėjosi su rajono valdžia dėl Plinkšių durpyno.

"Domėjausi tik tuo, kodėl nenorima, kad būtų sukurtos darbo vietos, kad neišvažiuotų žmonės, kad būtų veiksmas," - aiškino Seimo narys. Priminus, kad Plinkšių durpyno eksploatavimu suinteresuota "Vilistra", kurioje jis turi akcijų, V.Valkiūnas kuklinosi.

"Esu mažoritarinis akcininkas, turiu mažiau nei pusę, - išsisukinėjo Seimo narys. - Pagrindinis balsas priklauso tam, kuris turi kontrolinį paketą. Man šis projektas neša tik nuostolius, jau praradau apie milijoną litų. Galėjau kitur investuoti ir būčiau gavęs didesnį pelną. Man šitas projektas - galvos skausmas. Aš jums atiduočiau, imkite. Darykite verslą, meskite tą žurnalistiką!"

Rūpinasi eksportu?

Ambasadorius P.Šimeliūnas LŽ paaiškino, kad Mažeikiuose tąkart susitiko su vietos verslininkų asociacija, o į meriją pakliuvo atsitiktinai. Jis neneigė įtikinėjęs mažeikiškius atnaujinti Plinkšių durpyno eksploatavimą, nes tai paskatintų investicijas ir eksportą.

"Tokiose vietose reikia ką nors daryti, o ten - visiškas nulis, nieko nebėra, - tikino ambasadorius. - Įsivaizduokite, kad kas nors atsitiks su didžiausia Mažeikių įmone - rajonas taps kaip Akmenė. Dievas davė galimybę užsidirbti, o vietos valdžia Plinkšių durpyno eksploatavimą blokuoja aštuonerius metus. Iš durpynų gaunamas tik minimalus pelnas, tačiau būtų sukurtos darbo vietos maždaug 50 darbuotojų 20 metų. Visiems nuo to būtų geriau. Kaimo žmonės turėtų darbą, durpės būtų eksportuojamos. O dabar visi išvažiuoja į užsienį. Sovietiniais metais tam ir atidarinėjo durpynus, kad šalia kolūkių būtų kitos veiklos."

P.Šimeliūnas neslėpė žinąs, kad į durpyną jau investuoti dideli pinigai. Pasak ambasadoriaus, verslininkai nukentėjo nuo įtariai į naujoves žiūrinčių rajono politikų ir pasikeitusių įstatymų.

Nusprendė teismas

Gamtosaugininkų, susirūpinusių dėl pelkėje gyvenančių retų paukščių, ir stabiliu verslu susidomėjusių verslininkų ginčą išsprendė teismas.

2007 metais LVAT priimtoje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad Plinkšių durpyno detalusis planas patvirtintas pažeidžiant imperatyvias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas dėl būtino planuojamos veiklos poveikio tarptautinės reikšmės saugomai teritorijai vertinimo.

Mažeikių miškų urėdijos Sedos girininkijos 38-as ir 43-ias kvartalai, kuriuose sovietmečiu buvo durpynas, 1998 metais inventorizuoti kaip mišku apaugęs plotas, o 2004-aisiais Vyriausybės priskirti prie valstybinės reikšmės miškų.

Urėdija teisme pareiškė, kad Mažeikių rajono savivaldybės taryba, siekdama patvirtinti buvusio Plinkšių durpyno detalųjį planą, privalėjo raštu kreiptis į Vyriausybę dėl minėtos teritorijos išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašo.

Ėmėsi apskritis

Mažeikių savivaldybei atsisakius imtis kartą teisme jau pralaimėto reikalo, verslininkai užsitikrino paramą Telšių apskrities viršininko administracijoje.

Nors šios institucijos dėl apskričių reformos netrukus neliks, ji yra paskelbusi konkursą Plinkšių durpyno detaliajam planui rengti. Šiam sprendimui apskrities administracijoje pritaria ne visi.

"Mano nuomone, durpynas Plinkšiuose neturėtų būti eksploatuojamas, - įsitikinęs Telšių apskrities viršininko pavaduotojas Jurgis Staševičius. - Jau baigėsi teismų maratonas. Konstatuota, kad tai - ne apskrities, o urėdijos žemė. Urėdas uždėjo savo veto. Man atrodo, kad reikėjo ramybėje palikti tą žemę. Bet viršininkas yra viršininkas."

Apskrities viršininkas Vidmantas Domarkas nemato nieko bloga, kad bus parengtas detalusis planas. "Jeigu jis bus suderintas su visomis institucijomis, durpės bus kasamos. Jeigu rasis prieštaraujančiųjų, to nebus. Tam ir rengiamas detalusis planas, kad vieną kartą būtų atsakyta, galima ar ne Plinkšių durpyne kasti durpes", - sakė V.Domarkas.

Stabilus pelnas

Durpes kasančios įmonės - iš tų nedaugelio, kurios krizės metais beveik nenukentėjo. Durpės neneša didelio pelno, tačiau jis stabilus, o visa pagaminta produkcija keliauja į užsienį.

"Plinkšių Vilistros" direktorius A.Valteris iš durpyno veiklos prognozuoja daug naudos. "Pagal pirmojo detaliojo plano skaičiavimus, turimus įrengimus buvo numatyta, kad darbą 25-30 metų turės 40 žmonių. Nemanau, jog buvusiam, jau eksploatuotam durpynui galima padaryti daug žalos", - sakė jis.

Kitaip mano Mažeikių politikas J.Siminkevičius. "Sovietmečiu buvo eksploatuojama apie 5 hektarai durpyno, jis jau apaugęs mišku. Šiuo metu durpynas užims 118 hektarų. Priešinamės, nes turime vienintelę tokią pelkę rajone, sovietiniais laikais kitos pelkės buvo nusausintos. Plinkšių durpynas maitina Plinkšių ežerą, jeigu pelkę nusausins, ežeras atsidurs pavojuje. Plinkšių durpyną norėtų eksploatuoti ne tik "Vilistra", bet ir Renavo durpyno savininkas V.Jonika. 220 hektarų Renavo durpyno eksploatuojama 40 metų, jis jau baigiasi. Gal ieškoma naujos vietos? Renavo durpyno direktoriaus Algimanto Barkausko duktė yra ištekėjusi už A.Valterio, "Plinkšių Vilistros" direktoriaus", - pasakojo J.Siminkevičius.

Vietos žmonės persigalvojo

Plinkšiuose ir aplinkiniuose kaimuose buvo surengta gyventojų apklausa, per kurią agituota pritarti durpyno eksploatavimui. Apklausą organizavusi Genoveita Gricienė, Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė ir rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, tada balsavo "už".

"Tada mums atrodė, jog svarbiausia yra darbo vieta, svarbiausia, kad žmonės liktų kaime. Dabar aš manau, kad vis dėlto ne tiek jau daug bus tos naudos iš durpyno, o žalos bus gerokai daugiau. Mes tada parašus rinkome, kad durpynas veiktų. Jeigu parašus rinktume dabar, abejoju, ar sutiktume", - LŽ sakė G.Gricienė.

Gelmės - be konkurso

Lietuvos gelmių ištekliai atiduodami eksploatuoti be konkurso, Lietuvos geologijos tarnybos sprendimu. Žvyras, smėlis, durpės ir kitos naudingosios iškasenos išgaunamos beveik be įsipareigojimų rekultyvuoti aplinką. Schema paprasta - baigiasi karjere smėlis, ir iškart bankrutuoja įmonė.

Seimo narys Kęstutis Komskis parengė Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio pataisą. "Rengti pataisą paskatino neaiškus leidimų kasti smėlį, žvyrą ir durpes išdavimas, - aiškinamajame rašte nurodė jis. - Esant dabartiniam reglamentavimui kyla pagrįstų abejonių dėl leidimų išdavimo skaidrumo bei galimos korupcijos atsiradimo šioje srityje."

K.Komskis siūlo, kad žvyro, smėlio ir durpių ištekliams naudoti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija išduotų leidimus konkurso tvarka, jog būtų išvengta korupcijos šiame sektoriuje, o leidimų gavimo procesas taptų skaidresnis ir aiškesnis visuomenei.

Kol gelmių turtai atiduodami be konkursų, vyksta neaiškūs procesai, kuriuose dalyvauja asmenys, privalantys būti išimtinai sąžiningi ir nešališki.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"