TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žemės grąžinimo pabaigtuvėms - įstatymų pakeitimai

2007 01 04 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vis garsiau kalbama, kad žemės didžiuosiuose miestuose nebėra, tad ir nuosavybė natūra juose nebus atkurta. Atlyginti už tokią žemę siūloma lygiaverčiais miško sklypais.

Pastaruoju metu apskričių viršininkų administracijose prasidėjo diskusijos, ar verta tęsti valstybinės žemės pardavimo procesą, kol nebaigtas piliečių nuosavybės teisių atkūrimas visoje šalyje. Pakeitus Konstitucijos 47 straipsnį, teisę įsigyti žemę Lietuvoje įgijo ir Europos Sąjungos šalių fiziniai bei juridiniai asmenys. Sustabdžius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą, gerokai sulėtėtų kaimo plėtra. Iš viso šalyje laisvos ir galimos parduoti žemės kaimuose yra 440 tūkst. hektarų, tokio miško esama 115 tūkst. hektarų. Vakar žemės reformos užbaigimo problemos buvo aptartos per Vyriausybės pasitarimą, kuriame dalyvavo visų apskričių viršininkai.

Padėtis skiriasi

Vyriausybės programoje numatyta, kad žemė turi būti grąžinta jos teisėtiems savininkams iki šių metų pabaigos. Susigrąžinti ją pageidavo 708,7 tūkst. piliečių, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teisę į beveik 4 mln. hektarų turėtos žemės. Teisės atkurtos 689,3 tūkst. piliečių į 3,8 mln. hektarų žemės grąžinant natūra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn arba kompensuojant. Geriausi žemės grąžinimo rodikliai Marijampolės apskrityje. Čia piliečiams teisės atkurtos į 99,4 proc. prašymuose nurodyto ploto. Daugiau nei 98 proc. žemės grąžinta Telšių ir Panevėžio apskrityse.

Blogiausi rodikliai - Vilniaus ir Utenos apskrityse. Nuogąstaujama, kad jose bus sudėtinga laiku atkurti piliečių nuosavybės teises.

Interesai sostinėje

Pasak Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio, jo vadovaujamoje administracijoje susikaupė daugiausia prašymų atgauti žemę, todėl čia kyla daug problemų. Jos itin būdingos Vilniaus, Trakų ir Širvintų rajonams. "Manau, šių metų pabaigoje reformą užbaigsime. Premjerui buvo pasakyta, kas stabdo procesą. Ne tik pinigų trūkumas, jų pažadėta skirti kiek reikės. Mums trūksta projektuotojų, matininkų, žemėtvarkininkų, kurie galėtų gerai atlikti darbus. Tam ketinama pasitelkti visus institutus ir juose dirbančius specialistus", - tikino Macaitis.

Per pasitarimą kelti klausimai, ar galima pardavinėti žemę ūkininkams, kai nebaigta reforma, ar atlikti žemės mainus, kai dar ne visiems savininkams grąžinta nuosavybė. "Manau, šias problemas gvildens Strateginio planavimo komitetas. Jei bus priimtas sprendimas leisti pardavimus ir mainus nebaigus reformos, būtina visų institucijų kontrolė. Antraip vėl gali atsiverti angos korupcijai. Tie procesai padidintų deficitą tai pačiai žemės ūkio paskirties žemei", - nuogąstavo Vilniaus apskrities vadovas.

Macaitis priminė, kad apskrityje itin didelė darbų apimtis. "Atliekame keturių ministerijų darbą, o apskrityje dirba apie 100 žmonių, darančių keturiskart didesnį darbą. Tai didelė problema. Kitas dalykas - visi nori atgauti žemę Vilniaus apskrityje. Pretendentai atsiveža išvadas iš kažin kur, o mes turime tą žemę surasti. Jei ne išvadų srautas, plaukiantis į sostinę, ko gero, jau seniai būtume baigę žemės grąžinimo procesą", - teigė jis.

Siūlo išeitį

Vilniaus mieste reikėjo parengti 5010 sklypų detaliuosius planus individualiai statybai, o parengta tik 1156 sklypų detalieji planai. Panaši padėtis ir Kaune. Čia reikėjo parengti 5562 sklypų detaliuosius planus, o parengta tik 1363 sklypų.

Apskaičiuota, kad Vilniuje nepakanka 7,1 tūkst. hektarų grąžinamos žemės, Kaune - 3,2 tūkst. hektarų, Panevėžyje - 0,8 tūkst. hektarų. Šio valstybės išperkamos žemės ploto nominali vertė yra apie 393 mln. litų, o rinkos kaina gali siekti per 20 mlrd. litų.

Per vakarykštį pasitarimą kalbėta, kad reikėtų keisti kai kuriuos teisės aktus dėl žemės. Beveik visiems pasirodė priimtina nuostata, kad už valstybės išperkamą žemę miestuose būtų galima atlyginti lygiaverčiais miško sklypais. Tokia nuostata jau buvo įteisinta nuo 1993-iųjų iki 1997 metų liepos 1-osios nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavusiame įstatyme. Šiuo metu Lietuvoje yra 114 tūkst. hektarų laisvos ne valstybinės reikšmės miško žemės kaimo vietovėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"