TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žemės mokesčio pinklės kelia sąmyšį

2013 01 25 5:48

Spengianti tyla prieš audrą - taip padėtį dėl naujojo Žemės mokesčio įstatymo, įsigaliojusio nuo sausio 1-osios, apibūdina mokesčių sistemos specialistai, teisininkai ir investuotojai. Neabejojama, kad įstatyme žiojinčios spragos sukels sąmyšį ne tik tarp mokesčių mokėtojų, bet ir savivaldybių ižduose.

Dėl prieš keletą metų parengto naujojo įstatymo investuotojai ir žemės savininkai vis garsiau ėmė skambinti pavojaus varpais dar praėjusių metų pabaigoje. Tačiau ir senoji, ir naujoji valdžia jų neišgirdo. Įstatymas įsigaliojo taip ir nepakeitus specialistų ryškiai pažymėtų vietų.

Pagal naująją tvarką nustatyti žemės mokesčio tarifą 0,01-4 proc. nuo vidutinės žemės rinkos vertės privalo savivaldybės. Tačiau aiškėja, kad prieš įsigaliojant įstatymui to padaryti jos neturėjo teisės. Vyriausybė nepasirūpino būtinais įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, tad naujieji tarifai galbūt yra neteisėti, o dėl dešimtis ar net šimtus kartų išaugusio žemės mokesčio baiminamasi mokesčių mokėtojų emocijų proveržio ir teismų maratonų, suduosiančių smūgį savivaldybių biudžetams.

Plonės savivaldybių kišenė

Investuotojų forumo mokesčių grupės narė ir advokatų kontoros "Sorainen" vyresnioji mokesčių teisininkė Saulė Dagilytė atkreipė dėmesį į įstatymo nuostatą, pagal kurią vietos valdžios institucijos tarifą turi nusistatyti dar prieš pusmetį. Taip mokesčių mokėtojai apie jiems gresiančias išlaidas būtų informuoti iš anksto. Jei būtų uždelsta, savivaldybė būtų priversta taikyti mažiausią - 0,01 proc. - tarifą. "Tačiau pagal įstatymą 2012 metais savivaldybės dar neturėjo teisės to padaryti. Išlyga numatyta tik Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms. Vis dėlto dviprasmiškoje ir sudėtingoje padėtyje atsidūrusios savivaldybės tarifus nusistatė prieš pusmetį, nes planuodamos savo biudžetus turėjo atsižvelgti į žemės mokesčio surinkimą. Nors skaitant įstatymo raidę tam jos neturėjo kompetencijos ir privalėjo būti taikomas minimalus - 0,01 proc. dydžio tarifas", - LŽ pažymėjo S.Dagilytė.

Anot specialistės, kyla itin reali grėsmė, kad atėjus mokėjimo terminui aiškintis dėl savivaldybių sprendimų mokesčių mokėtojai patrauks į teismą. "Į biudžetus galėjo įplaukti tik šimtoji surinkto mokesčio dalis. Mano žiniomis, bent jau Vilniaus apskrityje Vyriausybės atstovas ketina imtis veiksmų, tačiau ką tai pakeis, sunku pasakyti. Jei niekas iš esmės nepasikeis, suėjus mokestiniam laikotarpiui viskas gali persikelti į teismus", - sakė ji.

Atsilieps investicijoms

Norvegijos bendrovės "Selvaag LT", įgyvendinančios daugiabučių statybos projektą Vilniuje, direktorius Egidijus Damulis pažymėjo, kad itin kilni iniciatyva, skirta nubausti ar išjudinti apleistų ir netvarkomų teritorijų savininkams, užkraunant jiems didesnius mokesčius, virto visos žemės mokesčio bazės pakeitimu, kuri neigiamai atsilieps daugumai verslo sektorių. "Tai lyg dvigubas apmokestinimas - turime nekilnojamojo turto mokestį ir papildomai - žemės mokestį. Racionaliausia būtų svarstyti bendro ir visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą", - LŽ sakė verslininkas.

Jo kompanijos vykdomam projektui naujoji tvarka žemės mokestį šiemet išaugins 1,4 karto, 2014 metais - 3,4 karto, o 2017-aisiais - net 9,4 karto. "Mokesčių šuolis neprisideda prie investicinės aplinkos gerinimo ir neskatina investuoti bei tvarkyti apleistų teritorijų miesto centre. Taip pat nekuria ir užsienio investuotojų pasitikėjimo - ypač nekilnojamojo turto sektoriuje, kuriame investicijos planuojamos penkerių metų ir ilgesniam laikotarpiui", - tikino E.Damulis.

Stebisi Vyriausybės negalia

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Kęstutis Kristinaitis dėl susidariusios padėties kritikavo naująją valdančiąją daugumą, neskubančią lopyti spragų. "Tik nedaugelis žemės savininkų sugeba suvokti, kas jų laukia. Kai reikės mokėti kelias dešimtis ar šimtus kartų didesnius mokesčius, tada įvyks sprogimas. Sunku suvokti, kodėl naujoji valdžia, perėmusi akivaizdžiai neišbaigtą įstatymą, leido jam įsigalioti", - stebėjosi jis.

K.Kristinaičio akys krypsta į premjero suburtą darbo grupę, svarstančią mokesčių pakeitimus ir mininčią bendro nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą. "Galbūt taip bus išspręsta ši problema. Tačiau juk kol kas įstatymas galioja. Galioja savivaldybių nusistatyti tarifai. Visas chaosas galioja ir bręsta", - piktinosi K.Kristinaitis.

Žada naują įstatymą

K.Kristinaitis užsiminė apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko dar praėjusių metų pabaigoje įregistruotą Žemės mokesčio įstatymo pataisą, kuria jis siūlė įstatymo įsigaliojimą nukelti metams ir per tą laikotarpį sustyguoti jo normas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B.Bradauskas tikino, kad po liepos 1 dienos komitete turėtų būti svarstoma nauja Žemės mokesčio įstatymo redakcija. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Pats parlamentaras teisinosi turėjęs atsiimti šį savo siūlymą vien dėl to, kad pristigo laiko parengti jam įsigalioti reikalingus teisės aktus. "Deja, nebesuspėjome fiziškai. Tačiau pažadu, kad prie to dar bus grįžta", - LŽ sakė socialdemokratas.

B.Bradauskas tikino, kad po liepos 1 dienos komitete turėtų būti svarstoma nauja Žemės mokesčio įstatymo redakcija. Dabartinėje esą itin daug spragų, o dėl sumaišties kai kurios savivaldybės įvedė dar didesnę painiavą. "Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė apskritai sumaišė vakarienę su pusryčiais, įteisindama nuostatas, kurių nėra. Nėra tokios sąvokos kaip "nenaudojama žemė". Yra "apleista žemė". Savivaldybės įstatymą prisitaikė kaip nori. Buvusi Vyriausybė turėjo rengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tačiau nieko nepadarė. Išėjo aibė nesusipratimų, o kai kuriems mokesčių mokėtojams teks pakloti gerokai didesnes sumas", - dėstė parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"