TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žemės savininkai stabdo plėtrą

2008 01 03 0:00

Po penkerių metų Marijampolę ir Kauną turėtų sujungti autostrada. Tačiau magistralės "Via Baltica" plėtrą stabdo žemės savininkai, nenorintys dalies valdomų sklypų perleisti visuomenės reikmėms.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tarp keturių savivaldybių - Kazlų Rūdos, Kauno, Prienų ir Marijampolės - patvirtino specialųjį "Via Balticos" ruožo tarp Mauručių ir Puskelnių gyvenviečių rekonstrukcijos planą. Numatoma kelią pertvarkyti į keturių eismo juostų automagistralę, kad maksimalų leistiną greitį čia būtų galima padidinti iki 130 kilometrų per valandą.

Srautas didėja

Nuo Pietarių kaimo iki Sasnavos naujas kelias bus tiesiamas dešinėje dabartinio kelio pusėje, o nuo Sasnavos iki Mauručių - kairėje, todėl pertvarka netrukdys automobilių eismui.

Rekonstruojant kelią bus panaikintos vieno lygio sankryžos su krašto ir rajoniniais keliais, įrengti du viadukai, žemės ūkio technikai pervažiuoti į kitoje kelio pusėje esančius sklypus - požeminiai tuneliai, taip pat požeminės gyvulių praginos, o nuo laukinių gyvūnų keliu važiuojančias transporto priemones turėtų saugoti tinklo tvoros.

"Po rekonstrukcijos kelias atitiks aukščiausius automagistralėms keliamus reikalavimus tiek eismo saugumo, tiek ir transporto intensyvumo požiūriu", - LŽ sakė LAKD Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Audrius Tamolis. Jo teigimu, tiesiant dabartinę "Via Balticos" atkarpą tarp Marijampolės ir Kauno niekas nesitikėjo, kad taip padidės transporto srautai. Dabar vidutiniškai per parą šiuo keliu važiuoja apie 10 tūkst. automobilių - vos ne dvigubai daugiau nei tikėtasi. Be to, 40 proc. transporto priemonių - sunkiasvoriai vilkikai.

Kaimiečiai priešinasi

"Skirta pinigų kelio pertvarkai, prioritetinius darbus numatyta įvykdyti iki 2013 metų. Tačiau kol kas rekonstrukcijos pradėti negalime, nes iki galo neparengti dokumentai", - pasakojo A.Tamolis. Anot jo, didžiausias trukdis - šalia kelio esanti žemė. Ji - privačių savininkų rankose, ir jie nenori savo nuosavybės perleisti visuomenės reikmėms.

"Tikrai nesutiksime, kad būtų nugriauta mūsų sodyba ir vietoj jos tiesiamas viadukas. Sodybą įsirenginėjome ne vieną dešimtmetį. Juk šalia - nemažai neužstatytos teritorijos, kur galėjo išsitekti viaduko vingiai", - LŽ piktinosi vienos netoli Puskelnių gyvenvietės esančios sodybos šeimininkai.

A.Tamolio teigimu, tokių kategoriškai nusiteikusių žemės savininkų esama ne vieno. Dauguma sutinka, kad dalis turimos žemės iš jų būtų paimta visuomenės reikmėms sumokant kompensaciją. "Vieni žemės savininkai nesutinka dėl numatytos kainos, kiti iš principo priešinasi, kad iš jų būtų paimta žemė. Neatmestina galimybė, kad nebus apsieita be teismų", - svarstė A.Tamolis. Jis apgailestavo, kad tokiu atveju kelio modernizavimas užtruktų.

Tačiau kaimo gyventojai abejoja direkcijos specialistų teiginiais, esą ne jie, o nepriklausomi ekspertai įvertina tiek visuomenės poreikiams paimamą žemę, tiek ir ant jos stovintį kitą nekilnojamąjį turtą. "Nereikia mūsų kaltinti, kad trukdome pertvarkyti kelią, mes tik nenorime prarasti savo sodybų vien dėl to, kad kažkam šovė į galvą mintis per jas tiesti kelią", - tvirtino kaimiečiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"