TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žemės ūkio stuburas - ūkininkai

2013 06 08 6:00
B.Pauža Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Bronius Pauža apgailestauja, kad Lietuvos žemės ūkio stuburą sudarantiems vidutiniams ir smulkiesiems ūkininkams pastaraisiais metais nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos stiprėti ir plėstis.

- Jau trečią kadenciją iš eilės Seime dirbate KRK. Su kokiomis problemomis šiandien susiduria Lietuvos kaimas?

- Problemos kaime per šį laikotarpį ne tik nepasikeitė, bet ir atsirado naujų. Visiems iki skausmo žinoma nedarbo problema ir jaunų žmonių migracija į miestus bei užsienį. Didžiąją dalį kaimo gyventojų sudaro pensininkai. Išvykstant jaunimui mažėja ir vaikų, todėl uždaromos bibliotekos, mokyklos. Naikinamos ambulatorijos, sergantiems žmonėms tenka vis toliau vykti į gydymo įstaigas. Dar negalime pasigirti, kad kaimas tapo patrauklesnis gyventi. Nors šiek tiek gerėja miestelių infrastruktūra, naudojant jai Europos Sąjungos (ES) lėšas, tačiau išlieka sunkiai išvažiuojamų vietinių kelių problema. Beveik visi šachtiniai šuliniai užteršti nitratais. Sparčiai mažėja gyventojų laikomų gyvulių. Daugėja tuščių sodybų.

Manau, kad Lietuvos kaimas gali išlikti gyvybingas tik tada, kai jame vyksta žemės ūkio darbai, auginami javai, ganosi galvijų bandos, žydi sodai. Labai nesinorėtų, kad kaimas taptų tik vieta atostogauti.

- Kokius matote šių problemų sprendimo būdus?

- Reikalingas kompleksinis požiūris į svarbiausius kaime gyvenančių žmonių poreikius, jis galėtų sustabdyti žmonių migraciją į miestą ir paskatintų kurti šiuolaikišką Lietuvos kaimą.

Naudojant ES paramos lėšas reikia gerinti kaimų infrastruktūrą, įrengti vandentiekį ir kanalizaciją, užtikrinti patikimą elektros tiekimą, sutvarkyti vidaus kelius, keisti šiferio stogus, supaprastinti namų ir ūkininkų sodybų statybos procedūras. KRK rengiame atitinkamus siūlymus, kad kaimo žmonės ar ūkininkai galėtų lengviau įsikurti.

Taip pat svarbu kaimo gyventojams pasiūlyti daugiau paslaugų ir gerinti jų kokybę. Nenorą gyventi kaime, ypač jaunų žmonių, lemia ir laisvalaikio užsiėmimų trūkumas. Tai yra viena svarbiausių priežasčių, skatinančių alkoholizmą, asocialų elgesį. Reikia skatinti nevyriausybinių organizacijų įvairovę, dėl to padaugėtų visuomeniškai aktyvių žmonių. Malonu, kad kaimo vietovėse vyksta vis daugiau renginių, į kuriuos susirenka ir miesto gyventojų. Dalis tokių renginių tampa tradiciniai ir prisideda prie kultūrinio gyvenimo kaimuose pagyvinimo.

- Netyla diskusijos, kad reikia pratęsti žemės pardavimo užsieniečiams draudimo terminą. Ar pavyks Lietuvai tai išsiderėti?

- Vyriausybei pasiūlyta ieškoti galimybių artimiausiu metu siekti sutarties dėl ES veikimo pakeitimo arba imtis kitų alternatyvių priemonių tam, kad draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektams nebūtų laikomas laisvo kapitalo judėjimo principų pažeidimu. Vyriausybė nagrinės visas įmanomas teisines priemones šiam tikslui pasiekti. Manau, kad mes ne vieninteliai ES turime panašių siūlymų. Tikiu, kad tam tikrų rezultatų šioje srityje turės būti pasiekta.

- Šiemet baigiasi 2007-2013 metų ES finansinis laikotarpis. Ar Lietuvos kaimas ir žemės ūkis sugebėjo tinkamai pasinaudoti ES parama?

- Šiai programai įgyvendinti buvo skirta daugiau kaip 8 mlrd. litų ir jau išmokėta per 5 mlrd. litų. Iš esmės tik nedidelė dalis stambiųjų ūkininkų sugebėjo modernizuoti savo ūkius, įsigyti naujos technikos. Tačiau mūsų žemės ūkio stuburas yra vidutiniai ir smulkieji ūkininkai. Apmaudu, kad jiems pastaraisiais metais nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos stiprėti ir plėstis. Dabar Lietuvoje turime 114 tūkst. registruotų ūkininkų ūkių, o jų vidutinis ūkio dydis sudaro tik apie 10 hektarų. Stambiausių ūkininkų, kurie valdo daugiau kaip 50 hektarų žemės, turime apie 1,8 tūkst., o tai – tik 2 proc. visų ūkininkų. Nors praėjusios kadencijos valdžia labai propagavo šeimyninių ūkių plėtrą, žadėjo juos remti ir stiprinti, o žemės ūkio ministras buvo lyg ir idėjinis tokių ūkių vadovas, skaičiai rodo, kad šie ūkiai taip ir liko nekooperuoti ir nesustiprėję.

- Šalies ūkininkai jaučiasi diskriminuojami dėl nevienodų tiesioginių išmokų, palyginti su senųjų ES šalių žemdirbiais. Ar galima tikėtis, kad jau kitąmet Lietuvos ūkininkai gaus didesnes išmokas?

- Dabar Lietuvos žemdirbiai gauna apie 50 proc. tiesioginių išmokų, skaičiuojant nuo ES šalių vidurkio, kuris siekia 266 eurus (918 litų) už hektarą. Iš 27 ES šalių mažiausias išmokas gauna Latvija, Rumunija, Estija ir Lietuva. Kol kas suderėta, kad tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkams lygis pasieks 196 eurus (676 litus) už hektarą iki 2020 metų ir tada jos sudarys 74 proc. ES vidurkio. Naujuoju 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu išmokos bus skaičiuojamos pagal naują metodiką, todėl kitąmet jos šiek tiek gali padidėti ir sudaryti 143 eurus (492 litus) už hektarą. Tačiau naujosios metodikos naudojimas gali būti pradėtas ir vėliau.

Realus išmokos dydis priklausys nuo daugybės šiuo metu dar neapibrėžtų veiksnių – deklaruotų hektarų skaičiaus, savanoriškų schemų pasirinkimo, lėšų pervedimo atskiroms programoms. Konkurencinis ES senbuvių ūkininkų pranašumas išlieka didelis. Palyginkime: jei ES senbuvės žemdirbys gauna ES vidurkį - 266 eurus (918 litų) už hektarą ir turi 300 hektarų pasėlių, per ateinančius 7 metus jis gaus apie 700 tūkst. litų daugiau už mūsų žemdirbį.

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"