TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Žemyn Nemunu per Lietuvos istoriją

2015 08 18 6:00
Prof. Alfredas Bumblauskas pasakojo ir pats kelionės metu padaręs atradimų. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Vos po kelių savaičių, rugsėjo pradžioje, LRT žiūrovų laukia dokumentinių laidų ciklo „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“ premjera. Žygio, kurį remia Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas bei akcinė bendrovė „Achema“, dalyvių teigimu, didžiausias akcijos laimėjimas – ne vadovėlinis pasakojimas apie tai, ko turtinga mūsų Lietuva.

Liepos 13-ąją Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje įvyko gimtąją šalį geriau pažinti skatinančio LRT projekto „Nemunu per Lietuvą“ išankstinė premjera, į ją susirinko šio dokumentinio ciklo kūrėjai, dalyviai bei rėmėjai. Birželio pabaigoje vykusios ir kitais metais ketinamos tęsti ekspedicijos kūrėjai siekia originaliai papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve.

„Lietuvoje yra labai daug rungtyniaujančiųjų patriotizmo tema, bet aš visą laiką kartoju vieną mintį: kur dingo Tėvynės pažinimas? Juk Tėvynė – ne tik istorija, bet ir paveldas, kultūra, architektūra, kulinarija, gamta, geografija. Manyčiau, kad mūsų ekspedicija į tai labiausiai ir orientuota – ji užpildo spragą žinių, kurios, kaip aiškėja, visiems reikalingos. Tu pirmą sykį pamatai, ką mes turime, kuo Lietuva turtinga. Tai, mano supratimu, didžiausias šios akcijos tikslas ir laimėjimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspedicijos vadovas profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas.

Projekto prodiuseris Edmundas Jakilaitis pabrėžė, kad nacionalinės ekspedicijos tikslas - papasakoti ne vadovėlinę Lietuvos istoriją.

Parama prasmingam žygiui

Projekto prodiuseris žurnalistas Edmundas Jakilaitis renginio metu dėkojo projekto rėmėjams – Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondui, AB „Achema“, kitiems, – suteikusiems galimybę įgyvendinti tokius prasmingus sumanymus.

„Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas palaiko iniciatyvas, skatinančias Lietuvos istorinio ir kultūros paveldo išsaugojimą bei tradicijų puoselėjimą. Šis dokumentinių filmų ciklas kaip tik ir pasakos tūkstantmetę Lietuvos istoriją – nuo Kauno iki Klaipėdos. Neabejojame, kad tai skatins lietuvių pilietiškumą, meilę Lietuvai ir supažindins su dar nežinomais faktais bei istorijos vingiais. Žmonių pilietiškumo ugdymas ir pažangios visuomenės auginimas yra vienas pagrindinių fondo tikslų, todėl tikimės, kad ši puiki iniciatyva priartins mus prie minėto tikslo“, – apie paramą projektui sakė Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondo vadovė Lina Paulauskė.

Akcinės bendrovės „Achema“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko teigimu, ši LRT surengta nacionalinė ekspedicija yra unikalus ir išties prasmingas žygis.

„Lietuva, kurioje mes gyvename ir dirbame, – nuostabi šalis, turinti savitą istoriją. Kai žmogus pažįsta savo istorines šaknis ir gali didžiuotis nacionaliniu paveldu, natūraliai tampa savo krašto patriotu. Mūsų įmonė jau daugiau nei pusę šimtmečio dirba Lietuvai, kasdiene veikla stengdamasi prisidėti prie šalies plėtros. Istorinės patirties puoselėjimas yra neatsiejamas nuo mūsų bendrovės, sugebėjusios sėkmingai tapti modernia ir šiuolaikine įmone, vertybių“, – kalbėjo „Achemos“ generalinis direktorius.

Daugybė atradimų

Premjeroje dalyvavęs LRT vadovas Audrius Siaurusevičius akcentavo, kad didžiausia projekto vertybė – jo dalyvių pakeliui sutikti nuoširdūs Lietuvos žmonės, o žygio metu sukaupta medžiaga nepraras savo svarbos ir po daugelio metų. „Panašiai, tik Nerimi, plaukė grafas Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius (1857 metais šis Lietuvos didikas organizavo mokslinę tiriamąją ekspediciją Nerimi nuo upės ištakų iki santakos su Nemunu – red.). Kai išgirdau šio projekto idėją, iš karto supratau, kad tai – ano žygio pakartojimas, nors gal dabartiniai dalyviai to net nežinojo“, – kalbėjo televizijos vadovas.

A. Bumblauskas, aiškindamas, kodėl ekspedicijai pasirinkta kelionė Nemunu, tvirtino, kad būtent ši upė jungė visus Lietuvos istorijos momentus nuo Mindaugo Lietuvos iki pat Memelio (Klaipėda), nes Memelis, arba kitaip Mamolis, – senasis Nemuno vardas.

Profesorius LŽ pasakojo ir pats per ekspediciją padaręs atradimų. Pasak jo, netikėtumu kelionės metu tapo aplankytas Sudargo piliakalnių kompleksas, savo galia artimas Kernavei, aiškiai matėsi Mažosios Lietuvos – Prūsijos, ir Didžiosios Lietuvos, XIX amžiuje – rusų Lietuvos, estetiniai skirtumai.

„Man didžiulį įspūdį paliko Rusnės laivadirbiai: pavyzdžiui, yra ten Simas Knapkis – su juo kalbėjomės, kaip Julijus Cezaris lygina romėnų laivyną su venetų laivynu. Galite įsivaizduoti? Panemunėje prie Gelgaudų pilies atradome žiobrių kepimo tradiciją, Sudarge stebėjome, kaip dešimt valandų ant iešmo virš ugnies sukamas visas paršas. Tokių dalykų pakeliui buvo apsčiai“, – aiškino A. Bumblauskas.

Ekspedicijos dalyviai (iš kairės): gamtininkas Selemonas Paltanavičius, etnologė Zita Kelmickaitė ir profesorius Alfredas Bumblauskas.

Tęsinys – kitais metais

Pirmą kartą šalyje surengta nacionalinė ekspedicija „Nemunu per Lietuvą“, birželio 28-ąją startavusi Kaune ir savaitės kelionę baigusi Klaipėdoje, anot jos dalyvių, pasitvirtino su kaupu. Dešimties žmonių įgula, suburta E. Jakilaičio ir vadovaujama profesoriaus A. Bumblausko, dalyvaujant etnologei Zitai Kelmickaitei, gamtininkui Selemonui Paltanavičiui, lenktynininkui Benediktui Vanagui ir kitiems, kurėnu – buriniu plokščiadugniu laivu – Nemunu keliavo istorinėmis Lietuvos vietomis.

Plaukdama Nemunu iš Kauno komanda stojo Vilkijoje, Panemunės pilyje, Sudarge, Bitėnuose, Rusnės prieplaukoje, Ventės rage ir Drevernos prieplaukoje. Ekspedicijos dalyviai nakvodavo stovyklavietėse krante, stebėjo pakrančių augaliją ir gyvūniją, domėjosi krašto istorija, bendravo su vietos bendruomenėmis, dalyvavo pažintiniuose renginiuose.

Visi šie potyriai, išgyvenimai ir ekspedicijos dalyvių diskusijos atsispindės dokumentinių filmų cikle „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“. Kelionę sekusi filmavimo komanda jau šį rudenį LRT žiūrovams pristatys net 12 ciklo serijų.

„Sukūrėme būdą, kaip populiariai papasakoti tai, kas svarbu. Lietuvos istorija turi įvairiausių įdomybių, tikimės papasakoti ne vadovėlinę istoriją“, – pristatydamas projektą, sakė E. Jakilaitis.

Kitąmet ekspediciją planuojama tęsti – jos metu žadama aplankyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorines žemes nuo Nemuno aukštupio Baltarusijoje iki Kauno.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"